Marijos
ir Jurgio šlapelių namas-muziejus
Kontaktai
Adresas: Pilies g. 40, LT-01123, Vilnius.
Tel./faksas (8 ~ 5) 261 07 71.
El. p.
slapeliumuziejus@gmail.com
http://www.slapeliumuziejus.lt
Direktorė – Jolanta Paškevičienė.
Informacija lankytojui
Darbo laikas:
trečiadieniais – sekmadieniais 11–16 val.,
administracija: pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val.

Šiame name nuo 1926 m. gyveno Marija ir Jurgis Šlapeliai, o 1996 m.
duris atvėrė memorialinis muziejus. Nuotr. Audronės Račkaitienės |

Muziejaus pastatas turi vieną mažiausių Vilniaus senamiestyje vidinį
kiemelį, kuriame rengiamos vieno kūrinio parodos ir vyksta
kameriniai renginiai. Nuotr. Frits Straesser |

Viena iš muziejaus ekspozicijų – rekonstruotas M. Šlapelienės
lietuvių knygynas, kuris veikė 1906–1949 m. Nuotr. Frits Straesser |

Šiame kambaryje iki mirties 1977 m. gyveno Marija Šlapelienė. Nuotr.
Danguolės Žemaitytės |

Knygynėlio eksponatai – tai ne tik knygos ir kiti spaudiniai,
kuriais prekiavo Šlapeliai, bet ir filatelija, kanceliarinės,
buities ir higienos prekės. Nuotr. Danguolės Žemaitytės |

Memorialiniuose kambariuose eksponuojami išlikę Šlapelių daiktai,
baldai ir namo interjero detalės. Nuotr. Danguolės Žemaitytės |

Šiuo pianinu skambindavo M. K. Čiurlionis, atėjęs pas Šlapelį
mokytis lietuvių kalbos. Nuotr. Danguolės Žemaitytės |

Ši ekspozicijos vitrina liudija, kad Jurgis Šlapelis
turėjo medicinos universiteto diplomą, bet gydytoju dirbo tik
Pirmojo pasaulinio karo metu. Nuotr. Danguolės Žemaitytės |
Papildomos paslaugos
Ekskursijos priimamos tik iš anksto susitarus.
Rinkinys
Marijos
ir Jurgio Šlapelių biblioteka, archyvas, numizmatika, filatelija,
reprodukcijos, asmeniniai daiktai ir kt.
Ekspozicijos
Parengtos ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą
atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų.
Parodoma, kaip po spaudos draudimo panaikinimo pagyvėjo knygų leidyba,
kūrėsi lietuviškos spaustuvės ir knygynai, aktyviai darbavosi knygų
leidėjai. Atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra
ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius
įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.
Lietuvos tautinis-kultūrinis atgimimas XIX a. vid.
– XX a. pr.
Vilniaus ir Vilniaus krašto politinė bei kultūrinė
padėtis 1920–1940 m.
Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas (1906–1949)
Šlapelių memorialiniai kambariai
Parodos
Muziejuje rengiamos dailės, keramikos, architektūros, gėlių puokščių ir kt.
parodos.
Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Parodų
salėje ir Šlapelių svetainėje (XV a. rūsyje) rengiamos nuolatinės parodos,
vyksta kultūrinė, visuomeninė veikla, įvairios popietės ir vakaronės,
koncertai, paskaitos, pamokos, klubų susiėjimai, knygų pristatymai ir kita
panašaus pobūdžio veikla;
Rengiamos programos mokiniams, studentams ir suaugusiesiems lankytojams.
Marija
ir Jurgis Šlapeliai
Dr. Jurgis Šlapelis (1876–1941). Gydytojas, kalbininkas, Lietuvių mokslo
draugijos narys, pedagogas, žodynų sudarytojas ir leidėjas, vertėjas,
visuomenės veikėjas.
Marija Peseckaitė-Šlapelienė (1880–1977). 1906 m. įsteigė lietuvišką knygyną
– lietuvybės židinį, veikusį carinės, kaizerinės ir lenkiškosios okupacijos
metais.
M. Šlapelienė – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens
atlikėja, pirmųjų saviveiklinių muzikos vakarų ir lietuviškų spektaklių
aktyvi dalyvė.
Dr. Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę
gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir
saugojimui.
Kitos
žinios
Muziejus įkurtas 1991 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name, kurį jie nusipirko
1926 m. Šis namas – XVII a. architektūros paminklas.
1994 m. atidaryta muziejaus ekspozicija.
Nuotraukos iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus
|