Marijos ir Jurgio šlapelių namas-muziejus

Kontaktai
Adresas: Pilies g. 40, LT-01123, Vilnius.
Tel./faksas (8 ~ 5) 261 07 71.
El. p. slapeliumuziejus@gmail.com
http://www.slapeliumuziejus.lt 
Direktorė – Jolanta Paškevičienė.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
trečiadieniais – sekmadieniais 11–16 val.,
administracija: pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val.

Šiame name nuo 1926 m. gyveno Marija ir Jurgis Šlapeliai, o 1996 m. duris atvėrė memorialinis muziejus. Nuotr. Audronės Račkaitienės	Muziejaus pastatas turi vieną mažiausių Vilniaus senamiestyje vidinį kiemelį, kuriame rengiamos vieno kūrinio parodos ir vyksta kameriniai renginiai.  Nuotr. Frits Straesser	Viena iš muziejaus ekspozicijų – rekonstruotas M. Šlapelienės lietuvių knygynas, kuris veikė 1906–1949 m. Nuotr. Frits Straesser	Šiame kambaryje iki mirties 1977 m. gyveno Marija Šlapelienė. Nuotr. Danguolės Žemaitytės
Knygynėlio eksponatai – tai ne tik knygos ir kiti spaudiniai, kuriais prekiavo Šlapeliai, bet ir filatelija, kanceliarinės, buities ir higienos prekės. Nuotr. Danguolės Žemaitytės	Memorialiniuose kambariuose eksponuojami išlikę Šlapelių daiktai, baldai ir namo interjero detalės. Nuotr. Danguolės Žemaitytės	Šiuo pianinu skambindavo M. K. Čiurlionis, atėjęs pas Šlapelį mokytis lietuvių kalbos. Nuotr. Danguolės Žemaitytės	Ši ekspozicijos vitrina liudija, kad Jurgis Šlapelis turėjo medicinos universiteto diplomą, bet gydytoju dirbo tik Pirmojo pasaulinio karo metu. Nuotr. Danguolės Žemaitytės

Papildomos paslaugos
Ekskursijos priimamos tik iš anksto susitarus.

Rinkinys
Marijos ir Jurgio Šlapelių biblioteka, archyvas, numizmatika, filatelija, reprodukcijos, asmeniniai daiktai ir kt.

Ekspozicijos
Parengtos ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų. Parodoma, kaip po spaudos draudimo panaikinimo pagyvėjo knygų leidyba, kūrėsi lietuviškos spaustuvės ir knygynai, aktyviai darbavosi knygų leidėjai. Atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.

Lietuvos tautinis-kultūrinis atgimimas XIX a. vid. – XX a. pr.

Vilniaus ir Vilniaus krašto politinė bei kultūrinė padėtis 1920–1940 m.

Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas (1906–1949)

Šlapelių memorialiniai kambariai

Parodos
Muziejuje rengiamos dailės, keramikos, architektūros, gėlių puokščių ir kt. parodos.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Parodų salėje ir Šlapelių svetainėje (XV a. rūsyje) rengiamos nuolatinės parodos, vyksta kultūrinė, visuomeninė veikla, įvairios popietės ir vakaronės, koncertai, paskaitos, pamokos, klubų susiėjimai, knygų pristatymai ir kita panašaus pobūdžio veikla;
Rengiamos programos mokiniams, studentams ir suaugusiesiems lankytojams.

Marija ir Jurgis Šlapeliai
Dr. Jurgis Šlapelis (1876–1941). Gydytojas, kalbininkas, Lietuvių mokslo draugijos narys, pedagogas, žodynų sudarytojas ir leidėjas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Marija Peseckaitė-Šlapelienė (1880–1977). 1906 m. įsteigė lietuvišką knygyną – lietuvybės židinį, veikusį carinės, kaizerinės ir lenkiškosios okupacijos metais.
M. Šlapelienė – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens atlikėja, pirmųjų saviveiklinių muzikos vakarų ir lietuviškų spektaklių aktyvi dalyvė.
Dr. Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui.

Kitos žinios
Muziejus įkurtas 1991 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name, kurį jie nusipirko 1926 m. Šis namas – XVII a. architektūros paminklas.
1994 m. atidaryta muziejaus ekspozicija.

Nuotraukos iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus