Vydūno muziejus

Muziejaus ekspozicijoje

Vydūno muziejaus arfa

Pamario krašto ekspozi- cijos fragmentas

Ekspozicija „Vydūno laiš- kai“. 1951 m. laiškas Falkenhanui

Vydūnas (Vilhelmas Sto- rosta)

Pirmasis Bhagavadgytą į lietuvių kalbą 1940 m. išvertė Vydūnas

Vydūno drama „Amžina ugnis“

Vydūno tragedija „Vergai ir dykiai“

vydūno muziejus

Kintų Vydūno kultūros centro padalinys

Kontaktai
Adresas: Kintai, LT-99050, Šilutės rajonas.
Tel. (8 ~ 441) 47 379.
El. paštas: vydunas[at]delfi.lt 
Kintų Vydūno kultūros centras yra pačiame Kintų miestelio centre, prie autobusų stotelės.

Informacija lankytojui

Darbo laikas
Vydūno muziejus:
antradieniais – šeštadieniais 10–18 val.
Kintų Vydūno kultūros centras:
pirmadieniais – penktadieniais 8–17 val.
Administracija:
pirmadieniais – penktadieniais 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val.

Bilieto kaina
Suaugusiesiems 1,16 € (4 Lt)
Moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems 0,58 € (2 Lt)
Šeimai 2,90 € (10 Lt)

Įėjimas į kultūros centro organizuojamą renginį:
Suaugusiesiems 0,87 € (3 Lt)
Moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems 0,58 € (2 Lt)
Kitų paslaugų kainos >

Ekskursijos kaina:
Įvairioms amžiaus grupėms vedamos edukacinės pažintinės kelionės po Kintų seniūnijos apylinkes gamtos ir istorijos takais. Programa >
1 val. ekskursija po apylinkes – 30 Lt.

Papildomos paslaugos
Kiekvienas lankytojas bus supažindintas su Mažosios Lietuvos švietėjo Vydūno gyvenimu ir kūryba, Kintų ir pamario krašto praeitimi, aplankys „Palėpės“ galerijoje veikiančias parodas, Kintų vaikų dailės mokyklą, susipažins su mokinių darbais ir jų autoriais.

Kintų Vydūno kultūros centro struktūra
Vydūno muziejus;
„Palėpės“ galerija;
Kintų vaikų dailės mokykla;
Kintų vaikų muzikos mokykla.

Rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro eksponatai, pasakojantys apie rašytoją, filosofą Vydūną (1868–1953), jo asmeniniai daiktai, fotografijos, atsiminimai, knygos, jo leisti žurnalai.
Muziejus taip pat kaupia eksponatus, kurie pasakoja apie Kintų, pamario ir Mažosios Lietuvos pagrindinius istorijos etapus.

Ekspozicija
Nuo 2012 m. balandžio 14 d.
Nuolatinė ekspozicija „Vydūno laiškai“
Nuo 2012 m. kovo 22 d.
Pamario krašto nuolatinė ekspozicija

„Palėpės“ galerija
Galerija veikia muziejaus pastato antrajame aukšte. Joje vyksta meno parodos, kameriniai renginiai, susitikimai su kūrėjais, pažymimos svarbiausios kultūrinių įvykių datos.
Vasaromis čia vyksta dailininkų plenerai. Jų metu dailininkai kuria, susipažįsta su Kintais. Pasibaigus stovykloms, dalis miestelyje sukurtų darbų lieka centre. Tokiu būdu yra kaupiamas Kintų dailės fondas.

Kintų vaikų dailės mokykla
Kintų vaikų dailės mokykla veikia nuo 1994 metų. Ją lanko apie 50 Kintų miestelyje ir jo apylinkėse gyvenančių vaikų, dirba 2 mokytojai. Tai papildomo ugdymo mokykla. Per ketverius mokslo metus moksleiviai susipažįsta su dailės istorija, piešimu, tapymu, lipdymu bei kitomis dailės kryptimis. Po ketverių mokslo metų, kiekvienas moksleivis turi pateikti diplominį darbą, kurio įvertinimas atsispindi mokyklos baigimo diplome.
Mokykloje rengiamos parodos, bendradarbiaujama su kitomis panašaus profilio švietimo įstaigomis. Jos auklėtiniai aktyviai dalyvauja kūrybiniuose konkursuose.
Mokyklos tradicijos: naujokų krikštynos, pusmečio darbų aptarimai, išleistuvės. Organizuojamos ekskursijos, pažintinės iškylos.

Kintų vaikų muzikos mokykla
Mokykla veikia nuo 1983 metų. Joje vaikai mokosi muzikos pagrindų bei groti fortepijonu.

Istorijos fragmentai
Vydūno muziejus atidarytas 1994 metais kaip Šilutės muziejaus padalinys.
1998 metų pradžioje Šilutės rajono savivaldybė įkūrė savarankišką Kintų Vydūno kultūros centrą. Jis pradėjo veikti senojoje Kintų mokykloje, pastatytoje 1705 m. Joje 1888-1892 m. mokytojavo filosofas, rašytojas Vydūnas.

Vydūnas
Vydūnas – žymus lietuvių kultūros veikėjas. Gimė 1868 m. Jonaičiuose, Šilutės rajone.
Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimtmetis Vilius Storosta 1888 m. pradėjo dirbti Kintų pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Čia jis mokytojavo iki 1892 m., mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos bei kūno kultūros.
Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma plaučių liga – džiova. Tačiau pasveiko.
1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti Klara Fülhaz’ė.
Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir išvyko dirbti į Tilžėje naujai atidarytą berniukų mokyklą. Joje iki 1912 m. dėstė anglų ir vokiečių kalbas.
Tilžėje Vydūnas ėmė garsėti kaip kultūros veikėjas, švietėjas. Čia gimė svarbiausi jo filosofiniai veikalai: „Visatos sąranga“, „Mirtis ir kas toliau“, „Mūsų uždavinys“, „Sąmonė“ ir kt.
1944 m. spalio mėnesį Vydūnas iš Tilžės pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. atsidūrė Detmolde. Šiuo laikotarpiu jis tvarkė savo rankraščius ir kt.
Mirė Vydūnas 1953 m. vasario 20 d.
1991 m. įvykdoma paskutinė Vydūno valia – amžinam poilsiui atgulti gimtojoje žemėje. Jo palaikai perkelti į Bitėnų kapinaites, kurios yra prie jo pamėgtojo Rambyno kalno.
Vydūnas visą savo gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, tautos žadintojo darbams.
Anksti jis pradėjo aiškintis, kas yra tauta ir kokie svarbiausi veiksniai lemia tautos autentiškumą, atsparumą.
Svarbiausia, anot Vydūno, tautai yra jos moralinio atgimimo ugdymas. Jis kviečia tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos savo tautos sukurtose vertybėse, „didėti iš vidaus“.
Vydūnui rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste. Daug ko jis mokėsi iš Indijos šventų raštų – Vedų.
Vydūnas ne tik skleidė savo filosofines ir švietėjiškas idėjas, bet ir pats aktyviai buvo įsijungęs į kultūrinį krašto procesą. Gyvendamas Tilžėje ėmė vadovauti žmonėms, kurie ilgainiui tapo žinomi kaip Tilžės lietuvių giedotojų draugijos nariais. Jie giedojo pagal Vydūno parašytų giesmių tekstus, rengė vaidinimus, kurių autorius taip pat buvo Vydūnas. Tai būdavo komedijos, kuriose išjuokiamos žmonių ydos, žemi instinktai, nutautėjimas. Vaidindavo dramas, tragedijas, misterijas, kuriose atsispindi Vydūno filosofijos principai, gyvenimo samprata („Prabočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Pasaulio gaisras“, „Jūrų varpai“, „Ragana“).
Žmonių santykius Mažojoje Lietuvoje Vydūnas aprašė knygoje „Vokiečių-lietuvių santykiai per septynis šimtus metų“ (vokiečių k) ir kitose.

Nuotraukos iš Kintų Vydūno kultūros centro archyvo