
Vydūno muziejus |
|

Muziejaus ekspozicijoje |

Vydūno muziejaus arfa |

Pamario krašto ekspozi-
cijos fragmentas
|

Ekspozicija „Vydūno laiš-
kai“. 1951 m. laiškas
Falkenhanui |

Vydūnas (Vilhelmas Sto-
rosta) |

Pirmasis Bhagavadgytą
į lietuvių kalbą 1940 m.
išvertė Vydūnas |

Vydūno drama „Amžina
ugnis“ |

Vydūno tragedija „Vergai
ir dykiai“ |
vydūno
muziejus
Kintų Vydūno kultūros centro
padalinys
Kontaktai
Adresas: Kintai, LT-99050, Šilutės rajonas.
Tel. (8 ~ 441) 47 379.
El. paštas:
vydunas[at]delfi.lt
Kintų Vydūno kultūros centras yra pačiame Kintų miestelio centre, prie
autobusų stotelės.
Informacija lankytojui
Darbo laikas
Vydūno muziejus:
antradieniais –
šeštadieniais 10–18 val.
Kintų Vydūno kultūros centras:
pirmadieniais – penktadieniais 8–17 val.
Administracija:
pirmadieniais – penktadieniais 8–17 val., pietų pertrauka
12–13 val.
Bilieto kaina
Suaugusiesiems 1,16 € (4 Lt)
Moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems 0,58 € (2 Lt)
Šeimai 2,90 € (10 Lt)
Įėjimas į kultūros
centro organizuojamą renginį:
Suaugusiesiems 0,87 € (3 Lt)
Moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems 0,58 € (2 Lt)
Kitų paslaugų kainos >
Ekskursijos kaina:
Įvairioms amžiaus grupėms vedamos edukacinės pažintinės kelionės po Kintų
seniūnijos apylinkes gamtos ir istorijos takais.
Programa >
1 val. ekskursija po apylinkes – 30 Lt.
Papildomos paslaugos
Kiekvienas lankytojas bus supažindintas su Mažosios Lietuvos švietėjo Vydūno
gyvenimu ir kūryba, Kintų ir pamario krašto praeitimi, aplankys „Palėpės“
galerijoje veikiančias parodas, Kintų vaikų dailės mokyklą, susipažins su
mokinių darbais ir jų autoriais.
Kintų Vydūno kultūros centro struktūra
Vydūno muziejus;
„Palėpės“ galerija;
Kintų vaikų dailės mokykla;
Kintų vaikų muzikos mokykla.
Rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro eksponatai, pasakojantys apie rašytoją, filosofą
Vydūną (1868–1953), jo asmeniniai daiktai, fotografijos, atsiminimai,
knygos, jo leisti žurnalai.
Muziejus taip pat kaupia eksponatus, kurie pasakoja apie Kintų, pamario ir
Mažosios Lietuvos pagrindinius istorijos etapus.
Ekspozicija
Nuo 2012 m. balandžio 14 d.
Nuolatinė ekspozicija „Vydūno laiškai“
Nuo 2012 m. kovo 22 d.
Pamario krašto nuolatinė
ekspozicija
„Palėpės“
galerija
Galerija veikia muziejaus pastato antrajame aukšte. Joje vyksta meno
parodos, kameriniai renginiai, susitikimai su kūrėjais, pažymimos
svarbiausios kultūrinių įvykių datos.
Vasaromis čia vyksta dailininkų plenerai. Jų metu dailininkai kuria,
susipažįsta su Kintais. Pasibaigus stovykloms, dalis miestelyje sukurtų
darbų lieka centre. Tokiu būdu yra kaupiamas Kintų dailės fondas.
Kintų
vaikų dailės mokykla
Kintų vaikų dailės mokykla veikia nuo 1994 metų. Ją lanko apie 50 Kintų
miestelyje ir jo apylinkėse gyvenančių vaikų, dirba 2 mokytojai. Tai
papildomo ugdymo mokykla. Per ketverius mokslo metus moksleiviai susipažįsta
su dailės istorija, piešimu, tapymu, lipdymu bei kitomis dailės kryptimis.
Po ketverių mokslo metų, kiekvienas moksleivis turi pateikti diplominį
darbą, kurio įvertinimas atsispindi mokyklos baigimo diplome.
Mokykloje rengiamos parodos, bendradarbiaujama su kitomis panašaus profilio
švietimo įstaigomis. Jos auklėtiniai aktyviai dalyvauja kūrybiniuose
konkursuose.
Mokyklos tradicijos: naujokų krikštynos, pusmečio darbų aptarimai,
išleistuvės. Organizuojamos ekskursijos, pažintinės iškylos.
Kintų
vaikų muzikos mokykla
Mokykla veikia nuo 1983 metų. Joje vaikai mokosi muzikos pagrindų bei groti
fortepijonu.
Istorijos fragmentai
Vydūno muziejus atidarytas 1994 metais kaip Šilutės muziejaus padalinys.
1998 metų pradžioje Šilutės rajono savivaldybė įkūrė savarankišką Kintų
Vydūno kultūros centrą. Jis pradėjo veikti senojoje Kintų mokykloje,
pastatytoje 1705 m. Joje 1888-1892 m. mokytojavo filosofas, rašytojas
Vydūnas.
Vydūnas
Vydūnas – žymus lietuvių kultūros veikėjas. Gimė 1868 m. Jonaičiuose,
Šilutės rajone.
Baigęs Ragainės mokytojų seminariją dvidešimtmetis Vilius Storosta 1888 m.
pradėjo dirbti Kintų pradžios mokykloje trečiuoju mokytoju. Čia jis
mokytojavo iki 1892 m., mokydamas vaikus lietuvių ir vokiečių kalbų,
geografijos, istorijos bei kūno kultūros.
Į Kintus Vydūnas atvyko sirgdamas tais laikais neišgydoma plaučių liga –
džiova. Tačiau pasveiko.
1891 m. Kintų bažnyčioje Vydūnas susituokė su jam padedančia šeimininkauti
Klara Fülhaz’ė.
Dirbdamas Kintuose, Vydūnas išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo
egzaminus ir išvyko dirbti į Tilžėje naujai atidarytą berniukų mokyklą. Joje
iki 1912 m. dėstė anglų ir vokiečių kalbas.
Tilžėje Vydūnas ėmė garsėti kaip kultūros veikėjas, švietėjas. Čia gimė
svarbiausi jo filosofiniai veikalai: „Visatos sąranga“, „Mirtis ir kas
toliau“, „Mūsų uždavinys“, „Sąmonė“ ir kt.
1944 m. spalio mėnesį Vydūnas iš Tilžės pasitraukė į Vokietiją. 1946 m.
atsidūrė Detmolde. Šiuo laikotarpiu jis tvarkė savo rankraščius ir kt.
Mirė Vydūnas 1953 m. vasario 20 d.
1991 m. įvykdoma paskutinė Vydūno valia – amžinam poilsiui atgulti gimtojoje
žemėje. Jo palaikai perkelti į Bitėnų kapinaites, kurios yra prie jo
pamėgtojo Rambyno kalno.
Vydūnas visą savo gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, tautos žadintojo
darbams.
Anksti jis pradėjo aiškintis, kas yra tauta ir kokie svarbiausi veiksniai
lemia tautos autentiškumą, atsparumą.
Svarbiausia, anot Vydūno, tautai yra jos moralinio atgimimo ugdymas. Jis
kviečia tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos savo tautos sukurtose
vertybėse, „didėti iš vidaus“.
Vydūnui rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos
paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste. Daug ko jis mokėsi iš
Indijos šventų raštų – Vedų.
Vydūnas ne tik skleidė savo filosofines ir švietėjiškas idėjas, bet ir pats
aktyviai buvo įsijungęs į kultūrinį krašto procesą. Gyvendamas Tilžėje ėmė
vadovauti žmonėms, kurie ilgainiui tapo žinomi kaip Tilžės lietuvių
giedotojų draugijos nariais. Jie giedojo pagal Vydūno parašytų giesmių
tekstus, rengė vaidinimus, kurių autorius taip pat buvo Vydūnas. Tai būdavo
komedijos, kuriose išjuokiamos žmonių ydos, žemi instinktai, nutautėjimas.
Vaidindavo dramas, tragedijas, misterijas, kuriose atsispindi Vydūno
filosofijos principai, gyvenimo samprata („Prabočių šešėliai“, „Amžina
ugnis“, „Pasaulio gaisras“, „Jūrų varpai“, „Ragana“).
Žmonių santykius Mažojoje Lietuvoje Vydūnas aprašė knygoje
„Vokiečių-lietuvių santykiai per septynis šimtus metų“ (vokiečių k) ir
kitose.
Nuotraukos iš Kintų Vydūno kultūros centro archyvo
|