Pavadinimas: Sonata Nr. 6 (Žvaigždžių sonata). Andante

Sukūrimo data: 1908 m.

Autorius / meistras / gamintojas: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Inventorinis numeris: ČDM Čt 3

Tipas: Tapybos kūrinys

Medžiaga: Popierius

Technika: Tempera

Matmenys: 73,5 x 62,5 cm.

Aprašymas: Sonata Nr. 6 „Žvaigždžių sonata“ nutapyta 1908 m. Druskininkuose. Pirmos keturios Čiurlionio tapytos sonatos yra keturių dalių – atitinka muzikinių sonatų sandarą. „Žvaigždžių sonatą“ sudaro du paveikslai – Allegro ir Andante dalys. M. K. Čiurlionio tapybos muzikalumas pirmiausia siejamas su tais paveikslais, kurie turi muzikinius pavadinimus – preliudas, fuga, sonata. Juose muzikalumas reiškiasi įvairiai – tam tikrais nuotaikos niuansais, kompoziciniais bei minties vystymo principais, o dažniausiai – šių savybių visuma. Savitą muzikinės sonatos nuotaiką perduoda kūrinys „Žvaigždžių sonata” – kosmoso erdvių meninė vizija. Visatą Čiurlionis girdi kaip didingą daugiabalsę simfoniją, supintą iš margaspalvių vilnijančių kosminių ūkanų, žvaigždžių ir saulių šviesos. Allegro dalyje banguoja, srūva erdvių vandenyno vilnys – melodijos – susipindamos, sudarydamos sodrų, puošnų, iškilmingą audinį; tiesiasi Paukščių tako juosta. Kosminių sferų judėjimas nėra chaotiškas, o ritmiškas ir harmoningas. Visatos tvarkos ir harmonijos įvaizdis – šviesi angelo figūra, stovinti ant smailėjančio šviesos pluošto lyg bokšto viršūnės. Ji iškyla jau žemiško peizažo, žemiškos saulės fone virš mirguliuojančių jūros bangų, tarp dviejų didingų bokštų. Ne veltui iš kosmoso gelmių išniręs angelas išskleidė sparnus žmogaus pasaulio erdvėse – tai žmogus (jo klūpančią figūrą matome kairiajame viršutiniame paveikslo kampe), neperpratęs pasaulio dėsningumų, įsivaizduoja kuriantį Visatos pradą esant angelu arba Dievu. Antroji sonatos dalis – Andante – taip pat iškilminga ir monumentali, tačiau žymiai nuosaikesnė: retesnės kosminių ūkanų juostos, pro jas išniręs nejudrus planetos, o gal Žemės, rutulys, lėtai Paukščių taku žengiantis angelas kelia ramios, prakilnios muzikos įspūdį. Paveikslo viršuje nutapytas trikampis - tarsi apvaizdos akis, tik be spindulių. Tai lyg viešpataujančios ramybės akcentas. Šioje sonatoje M. K. Čiurlionis palietė kosmoso temą, nuolat skambėjusią jo kūryboje. Menininką giliai žavėjo Visatos grožis ir didybė, domino jos sąranga, dėsningumas, evoliucija. Tai turbūt vienas pačių muzikaliausių tapytojo kūrinių, sklidinas nuostabaus spalvų žaismo, ritmo įvairovės, fantazijos. Nauja šiame cikle, kad trečiajam matavimui perteikti visai nebesinaudojama erdvės perspektyva, tik objektų uždengimais ir ypač jų skaidrumu, laipsniuojamais peršvietimais. Anksčiau menininko naudotas tapybos sluoksnių skaidrumas „Žvaigždžių sonatoje“ virto labai svarbiu formavimo ir išraiškos principu, kupinu brandžios įtaigos.

Skaitmeninto vaizdo autorius: Arūnas Baltėnas