Bažnytinio paveldo muziejus

  • Leono Sapiegos ir jo žmonų Dorotėjos Firlėjūtės (†1591) bei Elžbietos Radvilaitės (†1611) antkapinis paminklas
  • Procesijų altorėlis
  • Monstrancija
  • Taurė
  • Pastoralas
  • Antepedijus
  • Plaketė „Nukryžiavimas"
  • Šv. Stanislovo relikvijorius
  • Šv. Kazimiero relikvijorius
  • Kapa
  • Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius
  • Taurė
  • Monstrancija
  • Didžioji monstrancija

Leono Sapiegos ir jo žmonų Dorotėjos Firlėjūtės (†1591) bei Elžbietos Radvilaitės (†1611) antkapinis paminklas.
Bažnytinio paveldo muziejus

Pavadinimas: Leono Sapiegos ir jo žmonų Dorotėjos Firlėjūtės (†1591) bei Elžbietos Radvilaitės (†1611) antkapinis paminklas

Sukūrimo data: XVII a. I pusė

Tipas: Sakralinis dirbinys

Aprašymas: Didžiausias ir vienintelis Lietuvoje išsaugotas grupinis Leono Sapiegos ir jo žmonų Dorotėjos Firlėjūtės (†1591) bei Elžbietos Radvilaitės (†1611) marmurinis antkapis stebina savo dydžiu ir dekoro gausa. Jo viršuje iškelta amžinąjį gyvenimą simbolizuojanti Prisikėlusio Kristaus skulptūra, o po ja įkomponuotas miegančius karius vaizduojantis reljefas. Dangiškąją globą primena abiejų žmonų šventųjų globėjų – šv. Elžbietos ir šv. Daratos skulptūros abipus reljefo. Žemiau, virš jų giminių herbų parimusios alegorinės krikščioniškų dorybių – Tikėjimo ir Vilties – personifikacijos. Antkapis sukurtas maždaug XVII a. antrame ketvirtyje pagal naujoviškus architektūrinių antkapių komponavimo principus, tačiau jo struktūroje panaudoti trys ankstyvesni, primityviau traktuoti reljefiniai Sapiegos ir jo žmonų atvaizdai. Manoma, kad pastarieji iki pastatant Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią puošė Vilniaus katedroje buvusį antkapį.

Skaitmeninto vaizdo autorius: Kęstutis Stoškus

© Lietuvos dailės muziejus

0
7739
1