Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

  • Vilniaus Didžiosios sinagogos kartušas su Dievo Įsakymų plokštėmis
  • Vilniaus Gaono (kairėje) ir Kauno rabino Icchako Elchanano Spektoriaus portretai
  • Vilniaus žydų kvartalo griuvėsiai su Vilniaus Gaono sinagoga
  • Specialisto pažymėjimas
  • Vilniaus geto afiša
  • Žydė korporantė
  • Žydo likimas
  • Sambūrio „Jung Vilne“ emblema
  • Poeto Elchanano Voglerio  portretas
  • Babilono Talmudas

Autorius nežinomas. Kardušas.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Pavadinimas: Vilniaus Didžiosios sinagogos kartušas su Dievo Įsakymų plokštėmis

Sukūrimo data: XVIII a. vid.

Autorius / meistras / gamintojas: Autorius nežinomas

Inventorinis numeris: VŽM 216; Dmt 76

Sukūrimo vieta: Vilnius (?)

Medžiaga: Metalas

Technika: Liejimas, kalstymas, pjaustinėjimas, dažymas

Matmenys: 126 x 126 cm

Aprašymas: Viena iš trijų išsaugotų autentiškų Vilniaus Didžiosios sinagogos, itin nukentėjusios per Antrąjį pasaulinį karą ir visiškai nugriautos sovietmečiu, interjero detalių. Kartušas su Įstatymo plokštėmis kabėjo ant šios sinagogos aron kodešo (šventos spintos – hebr.), kuriame buvo saugomi Toros (Mozės Penkiaknygės) ritiniai. Šis kartušas Vilniaus Didžiosios sinagogos aron kodešo dekore įamžintas ne vienoje prieškario fotografijoje ir ketvirtame XX a. dešimtmetyje Didžiosios sinagogos interjerą nutapiusio dailininko Marko Šagalo paveiksle. Pokarinėse nuniokotos Didžiosios sinagogos interjero fotografijose kartušą primena tik aron kodešo sienoje likusi keturlapio formos ertmė. Kartušas drauge su kitais dviem unikaliais Didžiosios sinagogos interjero objektais (aron kodešo durimis ir kantoriaus piupitru) buvo išsaugoti ir dabar eksponuojami Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. 1991 m. jis buvo restauruotas. Kartušas keturlapio formos, rėmintas metaliniu reljefiniu augaliniu ornamentu, simetriškai dekoruotas prie pagrindo pritvirtintomis metalinėmis reljefinėmis figūrėlėmis ir raidėmis, akcentuoti simboliniai tradicinio žydų meno motyvai – Įstatymo plokštės, liūtai, karūna ir įrašai hebrajų kalba. Kompozicijos centre – reljefiniu iš augalinių motyvų sudarytu apvadu išryškintos Įstatymo plokštės, kuriose metalinėmis raidėmis įrašyti pirmieji Dešimties Dievo Įsakymų žodžiai. Abipus Įstatymo plokščių pritvirtintos stambių, riaumojančių, piestu stovinčių ir priekinėmis letenomis plokštes laikančių liūtų figūros. Įstatymo plokštes ir drauge visą kompoziciją vainikuoja augaliniais motyvais išpjaustinėta karūna, prie kurios pritvirtintos dvi hebrajiškos raidės –žodžių Keter Tora (Toros karūna – hebr.) abreviatūra. Pusapskritimio plokštumoje po Įstatymo plokštėmis pritvirtintos metalinės raidės, sudarančios keturių eilučių dedikacinį įrašą hebrajų kalba: „Ir tai yra nuo Judos Sod‘o, kuris padovanojo tai savo sūnums ir dukterims. Tepakylėja Viešpats juos į Torą, chupą ir gerus darbus. Amen“. Taigi įrašas skelbia, kad sinagogai kartušą padovanojo žymus XVIII a. Lietuvos talmudistas, išminčius ir filantropas Juda ben Eliezeris, turėjęs aukštą Sod (hebrajiškų žodžių, reiškiančių „raštininkas ir teisėjas“, abreviatūra) statusą ir dėl to kitaip dar žinomas kaip Jesodas. Jesodas buvo ir 1755–1757 m. Vilniaus sinagogų kieme (Šulhoife) pastatytos Naujosios sinagogos fundatorius. Parengė dr. Aistė Niunkaitė-Račiūnienė

Skaitmeninto vaizdo autorius: Paulius Račiūnas

© Lietuvos dailės muziejus

0
13224
1