Pavadinimas: Širu vietovė

Sukūrimo data: Apie 1850 m.

Autorius / meistras / gamintojas: Ando Hiroshige

Inventorinis numeris: ŠAM D-T 3151

Tipas: Grafikos kūrinys

Medžiaga: Popierius

Technika: Spalvotas medžio raižinys, spaustas nuo 7 lentų, paspalvintas

Matmenys: 33 x 22 cm

Aprašymas: „Aušros“ muziejus saugo didžiausią Lietuvoje Edo laikotarpio japonų raižinių kolekciją (21 vnt.). Ją iš Paryžiaus parsivežė menininkė Ona Bagnickaitė (1875–1941) ir 1940 m. perdavė muziejui. Vienas iš žinomiausių šios raižinių kolekcijos autorių Ando Hiroshige (安藤 広重, tikr. Ando Tokutaro (安藤 徳太郎); 1797–1858) kūrinius kūrė taip, kad Japonijos kraštovaizdžio grožį pajustų ir meno mėgėjas, ir paprastas žmogus. A. Hiroshige tapybos meno mokėsi pas Utagawa Toyohiro (1773–1828). Menininko kelią pradėjo vaizduodamas gražių moterų, geišų, deivių gyvenimo momentus. Sulaukęs trisdešimties, išgarsėjo kaip talentingas peizažistas. Darbus kūrė ciklais, žymesni iš jų: „Aštuoni Edo priemiesčio vaizdai“, „Penkiasdešimt trys Tokaido kelio stotys“, „Šešiasdešimt devynios Kisokaido stotys“. 1856 m. tapo budistų vienuoliu ir tais pačiais metais pradėjo naują ciklą „Šimtas įžymių Edo vaizdų“. Mirė Edo mieste (dabartiniame Tokijuje), palaidotas dzenbudistų šventykloje, Asakusoje. A. Hiroshige kūryba padarė didelę įtaką prancūzų impresionistui Klodui Monė (Claude Oscar Monet), olandų postimpresionistui Vincentui van Gogui (Vincent van Gogh), rusų menininkui Ivanui Bilibinui. Medžio raižinio „Širu vietovė“ viršuje dešinėje, raudoname stačiakampyje, užrašas: „TOKAIDO MEISHO SHIRU“ („Širu vietovė netoli Tokaido“), apačioje dešinėje – parašas „HIROSHIGE GWA“ („Dailininkas Hirošige“), greta – graverio MAUSIMA SOSHEI pavardė. Raižinio kairėje pusėje pirmame plane pavaizduota moteris su pypke rankoje ir vaikas, abu vilki kimono, yra basi. Šalia jų arklys su nešuliu. Antrame plane matyti upelio vingis, trečiame plane – pakelė, apaugusi medžiais, ir keliu traukianti vilkstinė.

Skaitmeninto vaizdo autorius: Teklė Tomkutė