VILNIAUS KLASICIZMO DAILININKAI

Kazimieras Bachmatavičius
Jonas Damelis
Juozapas Hiliaras Glovackis
Kazimieras Jelskis
Gotlybas Kislingas
Martynas Knakfusas
Juozapas Oleškevičius


KAZIMIERAS BACHMATAVIČIUS

K. Bachmatavičius gimė 1808 m. Dobrovlianuose (Gardino sritis), mirė 1837 m. 
K. Bachmatavičius - dailininkas grafikas.
1823 m. mokėsi Vilniaus universitete pas Joną Rustemą.
1826-1829 m. dėstė Vilniuje privačiame Eleonoros Hermanienės pensione. 
Nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Sukūrė litografijų pagal Giunterių šeimos dailinikų (“Dobrovlianų prisiminimas” (1835)), Aleksandro Orlovskio (“Orlosiados” (1836)) ir Jono Rustemo piešinius (“Vaizdingas mažųjų J. Rustemo darbų prisiminimas” (1836)), išleido litografijų albumus “Vilniaus prisiminimas” (1837) ir “Kostiumai ir scenos”, sukūrė piešinių.


JONAS DAMELIS

J. Damelis gimė 1780? m. Mintaujoje, mirė 1840 m. Minske.
J. Damelis - dailininkas tapytojas.
1799-1809 m. studijavo Vilniaus universitete pas Pranciškų Smuglevičių ir Joną Rustemą. 1809 m. gavo dailiųjų amatų magistro laipsnį.
Gyveno Vilniuje. 1820 m. ištremtas į Sibirą. Vėliau gyveno Minske, Peterburge.
Nutapė istorinių kompozicijų (“Tadas Kosciuška Petropavlovsko tvirtovėje”, “Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus rotušės aikštėje”, “Kryžiuočių magistro Ulricho fon Jungingeno mirtis ties Žalgiriu”, “Tvardauskas rodo Žygimantui Augustui Barboros Radvilaitės šešėlį”), portretų (Jozefo Franko (1811), Adomo Giunterio (1812), Filypo Nereušo Golianskio (1813), Rustemo, autoportretų), peizažų (“Saulėlydis Tobolske”), religinių kompozicijų.
Sukūrė daug piešinių iš natūros, dekoracijų.


JUOZAPAS HILIARAS GLOVACKIS

J. H. Glovackis gimė 1789 m. Minske, mirė 1858 m. Varšuvoje.
J. H. Glovackis - dailininkas scenografas, grafikas, tapytojas.
Mokėsi pas tėvą Antaną Glovackį.
1808 m. atvyko į Vilnių, studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą.
1811 m. gavo meno kandidato laipsnį.
1808-1825 m. buvo Vilniaus teatro dailininkas, 1821-1825 m. dėstė Vilniaus universitete, 1823-1826 m. universiteto litografijos dirbtuvės vedėjas.
1826 m. J. H. Glovackis apsigyveno Varšuvoje.
Dailininkas apipavidalino teatro spektaklių Vilniuje ir Varšuvoje, dekoravo Vilniaus universiteto kai kurias patalpas (1818), Liudviko Paco rūmus Varšuvoje (1826). Sukūrė romantizmo bruožais pasižyminčių litografijų (Lauryno Stuokos-Gucevičiaus (1823), M. Kperniko (1826) portretai, “Šv. Onos bažnyčia Vilniuje”), iliustracijų (Jano Chodzkos Boreikos “Jonas iš Svisločės” (1823), Adomo Pliaterio “Senosios Lenkijos paminklų vaizdai” (1826), Vaitiekaus Šimanovskio “Paryžiaus karikatūrų albumas” (1840)), nutapė paveikslų (“Šv. Morkus”, autoportretas).


KAZIMIERAS JELSKIS

K. Jelskis gimė 1782 m. Eismontuose, prie Gardino, mirė 1867 m. Vilniuje.
K. Jelskis - dailininkas, skulptorius, architektas; dailininko Karolio Jelskio sūnus.
Mokėsi pas tėvą, 1801-1808 m. studijavo Vilniaus universitete (pas Mykolą Šulcą, Andrių Le Breną). 1809 m. gavo meno kandidato, 1810 - meno magistro laipsnį.
1810 m. tobulinosi Peterburgo dailės akademijoje.
1811-1826 m. dėstė Vilniaus universitete (nuo 1822 adjunktas; 1829 m. minimas kaip profesorius).
1826-1832 m. dirbo unoversiteto pastatų puošybos darbus.
Sukūrė daugiausia kamerinės ir dekoratyvinės skulptūros kūrinių: universiteto profesorių, Vilniaus diduomenės, istorinių asmenų biustų (Liudvigo Heinricho Bojanaus, Pranciškaus Smuglevičiaus, Adomo Bielkevičiaus, Joachimo Chreptavičiaus, Adomo Čartoriskio, Juozapo Poniotovskio), reljefinių kompozicijų (“Vilniaus universiteto patvirtinimas 1803 m.”, “Paryžiaus taikos sudarymas 1813 m.”), medalionų (Justino Hrebnickio, Jono Sniadeckio), pastatų eksterjero ir interjero skulptūrų, šv. Petro ir Povilo bažnyčios centrinio altoriaus 4 pranašų skulptūros, universiteto kolonų salės lipdiniai), antkapinių paminklų (Juozo Kosakovskio, Tomo Vavžeckio, abu Vilniaus katedroje, R. Remerienės Trakų bažnyčioje), parko skulptūrų.
1837 m restauravo Kauno rotušės, 1839 m. Pažaislio vienuolyno lipdinius.
K. Jelskis parašė studiją “Apie architektūros, skulptūros ir tapybos ryšį” (1822).


GOTLYBAS KISLINGAS

G. Kislingas gimė 1790 m. Vilniuje arba Berlyne, mirė 1846 m. Vitebske.
G. Kislingas - dailininkas grafikas.
1807-1822 Vilniaus universitete studijavo raižybą ir piešimą pas Juozapą Saundersą.
1816 m. gavo meno kandidato laipsnį.
1823-1828 m. tobulinosi Milane, Romoje, Florencijoje.
1828-1832 m. Vilniaus universiteto grafikos (raižybos) katedros adjunktas.
1833 m. išvyko į Peterburgą.
1841-1846 m. Vitebsko gubernijos piešimo mokytojas.
Pagal kitų dailininkų kūrinius bei savo piešinius išraižė (varyje, oforto, akvatintos technikomis) portrertų (Jono Rustemo “Autoportretas” (1814), “Juozapas Poniatovskis ant žirgo” (1817), “Kaštelionas Stanislovas Konecpolskis” (1819), J. Nemcevičiaus knyga “Žygimanto III valdymo istorija”), kompozicijų (“Aleksandro I ir Napoleono susitikimas Tilžėje”, “Flora” (1827), pagal Ticianą, “Sokrato mirtis”, pagal Rustemą, “Madona Tempi”, pagal Rafaelį, pagal Rustemo kortas išraižė humoristines kortas.


MARTYNAS KNAKFUSAS

M. Knakfusas gimė apie 1740 m. Vulkoje (Varšuvos vaivadija).
M. Knakfusas - architektas, klasicistas.
1768 m. atvyko į Vilnių, buvo Lietuvos Didžiosios kunigaištystės kapitonas, vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio statybų Verkiuose architektas.
1768-1773 m. Lietuvos inžinierių korpuso mokyklos dėstytojas. 
Nuo 1773 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės edukacinės komisijos (Lietuvos švietimo provincijos) mokyklų skyriaus architektas.
1773-1775 m. Vilniaus universitete dėstė architektūrą.
1782-1794 m. Vilniaus universiteto architektas. Dalyvavo 1794 m. sukilime.
Pagal M. Knakfuso projektus pastatyta: Verkių ansamblio rytinė ir vakarinė oficinos, nusigyvenusių bajorų bendrabutis (1775-1775), Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos priestatas (1782-1788), Kurtuvėnų bažnyčia (Šiaulių raj.), Troškūnų parapinė mokykla (1796), išplanavo Vilniuje Pohuliankos (dab. Basanavičiaus) gatvę, Botanikos sodą Sereikiškėse (1784, su Stanislovu Bonifacu Jundzilu), suprojektavo parapinių mokyklų mokytojų pastatą (1776), pavyzdinių parapinių mokyklų ir kolegijų, LDK didikų dvarų pastatų. XVIII a. 8-9 dešimtmetyje Vilniuje rekonstravo rūmų: Lopacinskių, De Reusų, Abramavičių, Tyzenhauzų; Žaliąjį tiltą per Nerį (1791), miestiečių gyvenamųjų namų.
XVIII a. pab. su kitais sattė Paežerių dvaro rūmus, prižiūrėjo Trakų dominikonų bažnyčios statybą, Vilniaus universiteto rekonstrukcijas ir statybas.
M. Knakfuso kūrybai įtakos turėjo Varšuvos architektai E. Šriogeris, , C. B. Cugas, D. Merlinis.
Architekto projektuoti pastatai patogūs ir jaukūs. Vienuose dominuoja klasikinių orderių (ypaš jonėninio) portikai, kituose portalai, saikingas frizų dekoras.


JUOZAPAS OLEŠKEVIČIUS

J. Oleškevičius (1777-1830) gimė Šiluvoje (Raseinių raj.).
Dailininkas tapytojas, Peterburgo dailės akademijos akademikas (1812).
1797-1799 m. Vilniaus universitete pas Pranciškų Smuglevičių studijavo piešimą ir tapybą.
1803-1806 m. tobulinosi Drezdene, Paryžiuje (pas Ž. Davidą).
1806-1811 m. gyveno Vilniuje, nuo 1811 m. - Peterburge.
1810 m. Vilniaus universitete surengė individualinę parodą. Sukūrė didkų, Vilniaus universiteto profesorių portretų (Jeronimo Stroinovskio (1810), Mykolo Počobuto (1810), grupinis K., A. ir E Tišinskių (1813), Adomo Čartoriskio, Leono Sapiegos, Mikalojaus Radvilos, “Trys moterys”), mitinio žanro kompozicijų (“Antiochas ir Stratonikė” (1810)), religinės tematikos kūrinių.
Dailininko kūrybai būdinga vėlyvojo klasicizmo, sentimentalizmo bruožai.

 


© Lietuvos dailės muziejus, 2000
© Žemaičių kultūros fondas, 2000
© Matematikos ir informatikos institutas, 2000

Atnaujinta 2003.06.10
Pasiūlymus, klausimus siųskite adresu: samogit@delfi.lt