EN / DE / FR 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
 

vytauto didžiojo karo muziejaus leidiniai

 

Albumas „Tankai Lietuvos kariuomenėje 1924–1940 m.“
Albumas skirtas paminėti atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės 100-ąsias ir tankų dalinio suformavimo 90-ąsias metines. Knyga atskleidžia tankų dalinio istorinę raidą, supažindina su dalinio įkūrimo aplinkybėmis, struktūra ir sudėtimi, kovine technika ir ginkluote, koviniu rengimu, tankų ir šarvuotininkų likimais, turėtais ir kariuomenei kurtais tankais. Išsamiau >
Andriejus Stoliarovas. Lietuvos Respublikos karinė justicija 1919–1940 m.
Pirmoji lietuviška studija, skirta kariuomenės teisingumo institucijų (Armijos / Kariuomenės teismo, pulko teismo, karo / karo lauko teismo, karininkų garbės teismo) ir karinių teisinių institucijų (karo komendantūros, karo milicijos / karo policijos, kariuomenės areštinių, karo belaisvių ir koncentracijos stovyklų, drausmės dalių ir Karo kalėjimo) istorinei raidai nušviesti.
Atskleidžiamos kariuomenės teisminių institucijų atsiradimą lėmusios istorinės aplinkybės, struktūriniai dėsningumai ir formavimo ypatumai, analizuojamos kompetencijos erdvės ir karinių teismų veiklos specifika, išskiriamos karinės teisinės institucijos, kurios įgyvendino teisėtumą ir padėjo karinei teisminei valdžiai įvykdyti teisingumą, įvertinamas kariuomenės teisingumo institucijų reorganizavimas ir likvidavimas. Išsamiau >
Vytauto Didžiojo karo muziejus 2013 metais. Almanachas
Tai vieno seniausių Lietuvos muziejų, tarnaujančio kariuomenei ir visuomenei, visada atviro lankytojams, periodinis leidinys. Svarbiausia muziejaus veikla – kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti ir populiarinti materialines bei dvasines kultūros ir karinio paveldo vertybes. Šiame, jau aštuntajame, almanacho numeryje supažindiname Jus su muziejaus istorija ir savo kasdienine veikla. Kaip visada, čia rasite ir mokslinių bei mokslo populiarinamųjų straipsnių, informaciją apie naujausias ekspozicijas, parodas.
Išsamiau >
  Brošiūra „1831 metų sukilimo didvyrė grafaitė Emilija Pliaterytė“
1831-aisiais visa Lietuva kilo į nuožmią kovą su Tėvynės pavergėjais. Prie tos kartos didvyrių priskiriame ir bebaimę sukilimo kovų dalyvę grafaitę Emiliją Pliaterytę – narsiąją Lietuvos Žaną d'Ark. Apie ją ir jos aplinką ir šis leidinys. Atsisiųsti >  
  Brošiūra „Lituanicos skrydžio relikvijos VDKM rinkiniuose“  
Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, yra memorialinė „Lituanicos“ ekspozicija, kurią tikriausiai aplankė kiekvienas Lietuvos gyventojas, kurią skuba apžiūrėti iš svetimos šalies atvykęs tautietis. Čia saugomos kiekvienam lietuviui brangios mūsų tautos sūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbio relikvijos. 2013 m. duomenimis, „Lituanicos" rinkiniuose saugoma apie 7 tūkstančius eksponatų. Brošiūroje lietuvių ir anglų kalbomis pristatomi įdomiausi iš jų. Atsisiųsti >
Vidmantas Airini. Pro Deo et Patria. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės husarai 1500–1673. Abiejų Tautų Respublikos husarų ginkluotė Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose
Knygą sudaro monografija ir katalogas. Monografijoje skaitytojams pateikiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės husarų istorija nuo 1500 iki 1673 m.: nagrinėjama šios kavalerijos formuotės organizacija, ginkluotė, apranga, kovinė taktika, atskleidžiamas jos vaidmuo XVI–XVII a. karuose. Ši dalis yra suskirstyta į kelis skyrius pagal atskirus husarų raidos etapus, sutapusius su kelių Lenkijos ir Lietuvos valdovų karinės veiklos sukurta situacija. Kataloge charakterizuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje sukaupti Abiejų Tautų Respublikos husarų šarvai ir ginklai, pateikiamos jų nuotraukos ir aprašai. Leidinys, apimantis elitine kavalerijos dalimi tapusių Lietuvos husarų istoriją, užpildys vieną iš istoriografijoje iki šiol esančių spragų, praplės ir pagilins žinias apie Lietuvos kariuomenę. Visuomenei jis suteiks galimybę pažinti svarbios Lietuvos kariuomenės dalies raidą 1500–1673 m. Išsamiau >
  LDK laikotarpio grafikos darbai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose
Leidinyje akcentuojama Lietuvos profesionaliosios grafikos svarba Lietuvos dailės istorijoje. Kalbama apie XVI a. pab.–XVIII a. pr. grafikos meno vystymosi raidą: medžio ir vario  raižinius, portretus, herbus, iliustracijas, ekslibrisus, religinius paveikslėlius. Vytauto Didžiojo karo muziejaus meno ir spaudos fonduose saugomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  laikotarpio grafikos darbai daugiausia susiję su karine tematika. Skaitytoją sudomins leidinyje pateikiami didžiųjų etmonų Stanislovo Kęsgailos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Leono Sapiegos, Kristupo Radvilos, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Kazimiero Radvilos Žuvelės, Mykolo Kazimiero Oginskio portretai, mūšių prie Sandomiro, Pilypavo, Kuoknesės, Bresto apsiausties, Biržų tvirtovės užėmimo vaizdai, miestų planai ir kt. Išsamiau >
  Vytauto Didžiojo karo muziejus 2012 metais. Almanachas
Gausiai iliustruotame muziejaus metraštyje publikuojama muziejininkų paskelbta medžiaga apie ilgakočių ginklų rūšį alebardas, jų raidą ir puošybą XV–XVIII a., apie karinius elementus senuosiuose kartografiniuose  žemėlapiuose. Skaitytojus sudomins straipsniai apie ryškias praeities asmenybes LDK didįjį etmoną Jonušą Radvilą (1612–1655) ir LDK grafą Juozapą Antaną Kosakovskį (1772–1842), apie Linkaičių artilerijos dirbtuvių produkcijos svarbą ir 2012 m. muziejaus fondus papildžiusią prof. habil. dr. Algimanto Miškinio dovanotą Kauno tvirtovės planų negatyvų kolekciją. Leidinyje aprašomi tragiški dviejų muziejaus direktorių – Juozo Šarausko (1894–1941) ir Broniaus Žekonio (1911–1944) – likimai. Jie buvo sušaudyti, muziejaus vadovais išbuvę vos po pusmetį. Išsamiau >  Atsisiųsti >
  Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. Almanachas

Atsisiųsti >
Gintautas Surgailis. Pirmasis pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas
Monografija. Vilnius, 2011, 300 psl.
Tiražas 500 egz.
Išleido Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras
Atsakingasis redaktorius dr. Steponas Gečas
Recenzavo doc. dr. Vytautas Lesčius
Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis
Dizainerė Inga Dambrauskienė
Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. Almanachas
Almanache spausdinami istoriniai dokumentai apie Karo muziejaus atidarymą (1921 m. vasario 16 d.), Maironio pamokslas, pasakytas šventinant muziejų, svarbiausiųjų įvykių kronika nuo 1919 iki 1951 metų. Skaitytojas sužinos, kaip Pščelnike buvo įkurta S. Dariaus ir S. Girėno klėtelė-muziejus, kaip į muziejų pateko Jano ir Tado Stykų paveikslai ir grafų Tiškevičių kolekcija. Straipsniai apie išleistuves tarpukario Lietuvos karo mokykloje ir Lietuvos kariuomenės orkestrus gausiai iliustruoti nuotraukų rinkiniuose saugoma ikonografine medžiaga. Leidinyje spausdinami prisiminimų fragmentai apie tautos panteonu virtusio Karo muziejaus sodelio atkūrimą, informacija apie muziejaus rinkinius ir leidinius, naująją Didžiosios salės ekspoziciją, edukaciją muziejuje, taip pat Vytauto Didžiojo karo muziejaus 2010 metų kronika.
Almanachą 250 egzempliorių tiražu išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras. Leidinį parengė muziejaus redakcinė kolegija. Kaunas, 2011. Išsamiau >
Vytauto Didžiojo karo muziejus 2009 metais. Almanachas
Įdomios ir vertingos istorinės medžiagos skaitytojai ras šiuose almanacho straipsniuose: „Prisimenant gen. gyd. Vladą Nagevičių“ (Sofija Oželienė), „Nežinomo kareivio kapui – 75“, „Istorikas Zigmas Kondrotas“, „Steponas Šaulys – pirmasis muziejaus dailininkas“ (dr. Steponas Gečas), „Žalgirio vardo įamžinimas“ (Vilija Sapjanskienė), „Grafų Čapskių ginklų kolekcija Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose“ (Danutė Gruzdienė, Vidmantas Airini), „Pirmojo atskirojo lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono Sibire (1918–1919) relikvijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose“ (Andriejus Stoliarovas), „Dokumentai iš Juozapo Komaro archyvo Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose“ (Algimantas Daugirdas), „Naujamečiai burtai pagal Balį Buračą“ (Danutė Tamošaitienė).
Almanachą 200 egzempliorių tiražu išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras. Leidinį parengė muziejaus redakcinė kolegija. Kaunas, 2010. Išsamiau >  
 

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2008 metais. Almanachas
Almanache rasime amžininkų atsiminimus apie brg. gen. Vladą Nagevičių, sužinosime apie skausmingas pertvarkas Karo muziejuje po Antrojo pasaulinio karo, muziejaus bokšto laikrodžio istoriją, skyrelyje „Pro memoria“ prisiminsime muziejuje dirbusius darbščius, principingus archeologus Juozą Antanavičių (1935–1975), Kazę Gabriūnaitę (1916–1990) ir Liuciją Murnikaitę (1951–1994).
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras, Kaunas, 2009. Tiražas 200 egz. Išsamiau >

 
„Aviacijos plk. ltn. Jonas Liorentas Vyčio kryžiaus ordino kavalierius (1901–1991)“ Aviacijos plk. ltn. Jonas Liorentas Vyčio kryžiaus ordino kavalierius (1901–1991)“
Leidinys gausiai iliustruotas dokumentų kopijomis ir nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių, glaustai supažindinama su sudėtingu aviacijos plk. ltn. J. Liorento gyvenimu. Pateikiama faktų apie 1919 m. savanoriu į Lietuvos kariuomenę įstojusį būsimą lakūną, jo tarnybą aviacijoje 1926–1940 m., apžvelgiamas gyvenimas priverstinėje tremtyje nuo 1944 iki 1991 m.
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Leidinį parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Aušra Jurevičiūtė.
Leidinio atsakingasis redaktorius – VDKM Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas, recenzavo VDKM direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Išsamiau >
Impilties piliakalnio tyrinėjimai 1933–1934 m.
Leidinį parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus vyr. muziejininkas Kęstutis Šeškevičius. Atsakingoji redaktorė – Archeologijos skyriaus vedėja Kristina Rickevičiūtė.
Vienas iš galingiausių savo įtvirtinimais buvo Impilties (arba Senosios Įpilties) piliakalnis, (Kretingos r.). Rengdamas leidinį, K. Šeškevičius rėmėsi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus archyvo 1931–1934 m. Impilties piliakalnio kasinėjimų dienoraščiais, brėžiniais, dokumentais, nuotraukomis, kitais publikuotais šaltiniais.
Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras. Tiražas 300 egz. 
Gintautas Surgailis. Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais
Monografija – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidinys.
Ši monografija skirta Lietuvos valstybės sienos apsaugos, kol ją saugojo krašto apsaugos sistemos padaliniai, istorijai nušviesti. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sienų apsauga, kaip sudedamoji krašto apsaugos sistemos dalis, buvo iki 1994 m. spalio 15 d., kai šios funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Lietuvos istoriografijoje ši tema beveik nenagrinėta, rašytinių darbų labai nedaug, todėl monografijoje daugiausia remiamasi išlikusiais archyvuose saugomais dokumentais. 


Dalė Naujalienė. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą
Knyga – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Krašto apsaugos ministerijos leidinys.
Leidinys skirtas transatlantinio lakūno F. Vaitkaus (1907–1956), 1935 m. atlikusio skrydį per Atlantą, šimtosioms gimimo metinėms. Jame panaudota Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose esanti 1986 m. Čikagoje (JAV) išleisto albumo „The Second Transatlatic Flight“ autoriaus E. Jasiūno surinkta ir vienuolikoje tomų sukomplektuota istorinė medžiaga apie transatlantinį lakūną, kiti muziejaus rinkiniuose esantys dokumentai bei fotonuotraukos. Remtasi iš F. Vaitkaus sūnaus Pilypo, gyvenančio JAV, gauta istorine medžiaga, saugoma Lietuvos aviacijos muziejaus archyve, taip pat to meto ir šiandienine spauda. 


Algirdas Markūnas. Lietuvos kariuomenės karininkai priverstinėje emigracijoje Vokietijoje 1944–1949 m.
Kaunas, 2008, 38 psl. Tiražas 200 egz.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas brošiūroje apžvelgia Lietuvos kariuomenės karininkų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių į Vokietiją gyvenimą ir veiklą perkeltųjų asmenų stovyklose, jų veiklą įkurtose visuomeninėse organizacijose, stojimą ir veiklą Sargybų ir darbo kuopose. Pridedamas vietovardžių sąrašas. Brošiūra gausiai iliustruota. Iliustracijos spalvotos.
Atsakingoji redaktorė Aušra Jurevičiūtė. Recenzentas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Stilistas Žilvinas Tamošaitis. Dizaineris Giedrius Markūnas.


Lietuvos kariuomenės Nepriklausomybės kovų (1918–1920) eksponatai Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose
Katalogas, Vilnius, 2008, 248 p. Tiražas 350 egz.
Spalvotame kataloge įdėti kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės eksponatai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Talpinama kiekvieno eksponato nuotrauka, eksponato duomenys, apibūdinimas, matmenys, svoris, nurodomas inventorinis numeris.
Atsakingasis redaktorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Sudarytojai: Karybos istorijos skyriaus vedėja Dalė Naujalienė, vyriausieji muziejininkai Paulius Radzevičius ir Andriejus Stoliarovas. Recenzentas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorė Dangirutė Giedraitienė, dizainerė Almantė Norvaišaitė.



Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais
Almanachas. K., 2008, 210 p.
Tai muziejaus darbuotojų ataskaita, kas nuveikta 2007-aisiais. Vartydami almanachą, sužinosime kariliono varpų ir senojo Lietuvos karo muziejaus istoriją, prisiminsime, o gal tik dabar susipažinsime su muziejuje dirbusiomis neeilinėmis asmenybėmis Jonu Daujotu ir Romu Siudiku. Almanache plačiai pristatoma konservatorių-restauratorių veikla.
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras.
Tiražas 173 egz.



Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. II tomas. Krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai
Vilnius, 2008, 447 p. Tiražas 4000 egz.
Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtoje ir išleistoje dviejų tomų monografijoje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje vienoje knygoje talpinama visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų etmonų, 1794, 1831, 1863 sukilimo vadų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų ir kariuomenės vadų (iki 2008 metų), partizaninio judėjimo vadų biografiniai aprašymai, jų karinė veikla. I tome talpinamas žodynas.
Leidinys iliustruotas, iliustracijos spalvotos.
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis. Dailininkė Edita Namajūnienė. Dizainerė Loreta Keršytė.



Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. I tomas. LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai
Vilnius, 2008, 289 p. Tiražas 4000 egz.
Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtoje ir išleistoje dviejų tomų monografijoje pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje vienoje knygoje talpinama visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų etmonų, 1794, 1831, 1863 sukilimo vadų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų ir kariuomenės vadų (iki 2008 metų), partizaninio judėjimo vadų biografiniai aprašymai, jų karinė veikla. I tome talpinamas žodynas.
Leidinys iliustruotas, iliustracijos spalvotos.
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis. Dailininkė Edita Namajūnienė. Dizainerė Loreta Keršytė.


Dalė Naujalienė. „Lituanicos“ skrydžio relikvijos VDKM rinkiniuose.
Katalogas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Krašto apsaugos ministerijos leidinys.
2008 metų duomenimis Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Lituanicos“ rinkiniuose, kur saugomos mūsų tautos sūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbio – skrydžio per Atlantą – relikvijos, yra per 6 tūkstančius eksponatų.Leidinio autorė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja – išsamiai atskleidžia pirmojo lietuvių transatlantinio skrydžio istoriją.  

 

 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2016.12.13
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute