ekspozicijos vytauto
didžiojo karo muziejuje

Sukilimų salė |

„Lituanicos“ memorialinė ekspozicija |

Ekspozicija „Lietuvos
kariuomenė 1920–1940 m.“ |
Sukilimų salė
2013 m. gruodžio 20 d. muziejuje atidaryta Sukilimų salė, kurioje
įrengta nauja ekspozicija, skirta 1863–1864 m. sukilimui Lietuvoje.
Ekspozicijoje pateikiami autentiški XIX a. sukilimų ir neginkluotos
kovos pasipriešinimo dalyvių eksponatai iš Vytauto Didžiojo karo
muziejaus rinkinių (pasipriešinimo dalyvių portretai, ginklai,
uniformos, asmeniniai daiktai). Ekspoziciją parengė Karybos
(1795–1940) istorijos skyrius.
Kartu rengiamos naujos ekspozicijos, atspindėsiančios 1794 m.
sukilimą Lietuvoje, Lietuvą 1812 m. kare ir 1831 m. sukilimą
Lietuvoje. Visos būsimos ekspozicijos susijusios su siekiais XVIII a.
išsaugoti Lietuvos valstybingumą ir 1794 m. sukilimo įvykiais prieš
artėjančią Rusijos imperijos okupaciją ir Lietuvos valstybės
sunaikinimą. Nuo 1795 m. lietuvių tautos nacionalinio išsivadavimo
judėjimo laikotarpio ekspoziciją pateiks autentiškus sukilimų
eksponatus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių (sukilimo ir
neginkluotos kovos pasipriešinimo dalyvių portretai, paveikslai,
ginklai, uniformos, asmeniniai daiktai).
„Lituanicos“
memorialinė ekspozicija
„Lituanicos" memorialinė ekspozicija supažindina su lietuvių lakūnų
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 m. atliktu didvyrišku skrydžiu
iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą, transatlantinio skrydžio
vieta pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorijoje. Memorialinė
ekspozicija įrengta rekonstruotoje salėje, naujose vitrinose rodomi
Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno asmeniniai
daiktai, drabužiai, pinigai, anksčiau nerodyta S. Dariaus užrašų
knygelė, kurią, tarsi dienoraštį, jis pildė gyvendamas Lietuvoje
1920-1927 m., bilietas į Steigiamąjį Seimą. Eksponuojami S. Dariaus
apdovanojimai: „Purpurinės širdies" ordinas ir „Didžiojo karo už
civilizaciją" medalis už sužeidimą Prancūzijos fronte, Pirmajame
pasauliniame kare, Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinas, Šaulių sąjungos
žvaigždė ir Lietuvos skautų ordinas, suteikti S. Dariui po mirties.
Po nauju gaubtu saugomos lėktuvo „Lituanica" relikvijos.
„Lietuvos
kariuomenė 1920–1940 m.“
Ekspozicija „Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m.“ pristato karinę
vadovybę (kariuomenės vadus, krašto apsaugos ministrus, kariuomenės
štabo viršininkus, įvairių karinių dalinių ir įstaigų vadus,
viršininkus), kariuomenės rūšis (sausumos kariuomenė, karo aviacija
ir karinis laivynas) ir sukarintą organizaciją (Šaulių sąjunga), jų
raidą ir vystymąsi. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas asmenybėms,
apdovanojimams, ginkluotei, uniformoms ir jų elementams, kasdieninės
tarnybos detalėms, kurios pasitarnavo atkuriant Lietuvos Respublikos
karių uniformas, tradicijas ir ženklus. Ypatingo lankytojų
susidomėjimo sulaukia ekspozicijos palubėje pakabintas vienintelis
per visus karus ir okupacijas išlikęs iš visų lietuviškų konstrukcijų
lėktuvas – ANBO–I.
Antinacinis ir
antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus naujos ekspozicijos
„Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941-1956
m." stenduose parodyti antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo
laikotarpio periodinės spaudos, nuotraukų kopijos, asmeniniai
daiktai, pokario partizanų ginklai, apdovanojimai. Taip pat galima
pamatyti A. Ilgausko motociklą „Harley-Davidson" (1938), kuriuo Kaune
1941 m. birželio sukilimo dalyviams buvo vežiojami ginklai, ir
lietuvių tremtinių kapų kryžius, 1989 m. parvežtus iš Igarkos
(Sovietų Sąjunga).
Išsamiau >
 |
 |
 |
Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos SSRS
1940–1953 metais. |
Kauno Karo Komendanto įsakymas Nr. 1, 1941 m. birželio 24 d. |
1938 m. motociklas „Harley-Davidson“, kuriuo Kaune 1941 m.
birželio sukilimo metu Antanas Ilgauskas sukilėliams vežiojo
ginklus. |
Ginklų istorijos
ekspozicija (pasaulinė ginklų raida nuo XVI iki XX a.)
Muziejaus ginklų rinkiniams priklausančių eksponatų gausa ir
įvairovė suteikia galimybę parodyti rankinių ginklų raidą nuo XVI iki
XX a. neapsiribojant vien pavyzdžiais iš Lietuvos ir kaimyninių
kraštų, bet ir pristatant iš kone visos Europos, o taip pat ir
tolimųjų kraštų (Tibeto, Japonijos, Malaizijos, Šiaurės Afrikos,
Indijos, Irano, Turkijos ir kt.), pas mus atkeliavusius ginklus.
Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro originalūs ginklai iš Didžiosios
Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Belgijos, Jungtinių
Amerikos Valstijų, Italijos. Ekspoziciją (apie 300 ginklų) sudaro: 1)
šaunamieji (parakiniai) ginklai - XVI-XX a. šautuvai, XVIII-XX a.
pistoletai ir revolveriai; 2) šaltieji ginklai - XVI-XX a.
ilgageležčiai ginklai (kalavijai, kardai, palašai, špagos), XVI-XIX
a. ilgakočiai ginklai (alebardos, spontonai, partizanės, ietys),
XVIII-XX a. durtuvai, XVII-XIX a. kovos kirviai ir buožės; 3)
apsauginė ginkluotė - XIX-XXI a. kariuomenių šalmai.
Išsamiau >
 |
 |
 |
 |
Dagtinė arkebuza tanegašima. Kalibras - 11,6 mm. Japonija,
XVI a. II pusė-XVII a. |
Alebarda. Šventoji Romos imperija, XVIII a. I pusė |
Tridantis. Rytų Azija, XVII-XVIII a. |
Iečių, alebardų ir kitų ilgakojių ginklų vitrina. XVI–XIX a.
|
Karyba
priešistorinėje Lietuvoje
Ekspozicija lankytojus supažindina su Lietuvos priešistorės karybos
raida, t. y. nuo seniausių laikų, kai Lietuvos teritorijoje pasirodė
pirmieji gyventojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis pr.
Kr.–XIII a. pirma pusė). Skyriaus ekspozicijoje karyba skirstoma į 3
laikotarpius: akmens amžiaus (11 000 m.–2000 m. pr. Kr.), ankstyvųjų
metalų (2000 m. pr. Kr.–0 m. iki Kr.) ir geležies amžiaus (I–XIII a.
pirma pusė) karybą. Eksponuojami akmens amžiuje naudoti medžioklės
įrankiai-ginklai, pagaminti iš titnago, kaulo, rago, ir akmens
amžiaus pabaigoje–bronzos amžiaus pradžioje pasirodę tikrieji ginklai
– akmeniniai kovos kirviai, buožės, įvairių formų titnaginiai strėlių
antgaliai, ietigaliai. Apie bendruomenių tarpusavio kovas ar karinius
susidūrimus su kitų kultūrų atklydėliais primena Žemaitiškės 1 A
gyvenvietės, kuri datuojama 2600–2100 m. pr. Kr., maketas su
gynybiniais įtvirtinimais. Ankstyvųjų metalų laikotarpio
ekspozicijoje rodomi bronziniai įvairių tipų kirviai, ietigaliai ir
kaip vieno iš pirmųjų gynybinių objektų Narkūnų piliakalnio su
pastatais ir įtvirtinimais rekonstrukcijos piešinys. Šiuo metu
Lietuvoje priskaičiuojama net apie 900 piliakalnių. Karybą geležies
amžiuje rodo eksponuojami įvairiausi ginklai: ietys, kovos peiliai,
kalavijai, antskydžiai, šalmai, raitelio ir žirgo aprangos reikmenys.
Ekspoziciją papildo XIII a. Rėkučių gynybinio įrenginio maketas. Šis
įrenginys buvo besiformuojančios Lietuvos valstybės šiaurinės
gynybinės sistemos dalis. Negalima pamiršti ir X–XI a. karių aprangos
bei ginkluotės rekonstrukcijų.
 |
 |
 |
Rūbų, papuošalų ir ginklų rekonstrukcijos. X–XI a. |
Rėkučių gynybinio įtvirtinimo maketas. XIII a. |
Žemaitiškės 1-osios gyvenvietės gynybinio įtvirtinimo maketas
2600–2100 m. pr. Kr. |
Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorija XIII–XVII a.
LDK karybos istorijos salėje pristatoma Lietuvos karybos istorijos
raida XIV–XVII a. Ekspozicijoje esantys eksponatai liudija, kad
Lietuvos karių ginkluotė kokybe nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių
ginkluotės. XIV–XVI a. pradžioje jie buvo apsiginklavę vietos meistrų
gamintais ir importuotais kalavijais, kovos peiliais, kirviais,
kovojo ietimis, svaidė strėles iš arbaletų ir lankų. Jau XIV a.
pabaigoje ėmė naudoti ir parakinius šaunamuosius ginklus – bombardas.
Ekspozicijos dalyje, skirtoje XVI–XVII a., galima pamatyti, kokį
poveikį LDK karybai darė aplinkiniai kraštai. Jau nuo XVI a. pradžios
LDK kariuomenėje tarnavo samdiniai iš Vakarų Europos (sunkieji
pėstininkai), iš Vidurio Europos atkeliavo husarai, iš Kaukazo
priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai. Geriausios jų
savybės ir ginkluotė buvo perimtos, pritaikytos prie vietinių sąlygų,
tobulinamos ir tapo savastimi. Apie tai byloja išlikę ginklai,
šarvuotė ir ekipuotė. Ekspozicijoje taip pat galima pamatyti
graviūrose pavaizduotus žymius kariuomenės vadus (etmonus), mūšius,
istorinius LDK žemėlapius. Salės sienas puošia batalinė tapyba,
įamžinanti svarbiausias šio laikotarpio LDK kariuomenės pergales (Žalgirio
– 1410 m., Oršos – 1514 m., Salaspilio (Kircholmo) – 1605 m.).
Lankytojai pamatys ir kelias rekonstrukcijas: kryžiuočių 1361 m.
vykdomo Kauno pilies puolimo maketą ir XV a. pradžios bei XVI a.
pradžios karius (visu ūgiu, su tam laikotarpiui būdinga šarvuote ir
ginkluote).
 |
 |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorijos
XIII–XVII a. ekspozicijos fragmentai |
Vytauto kapelos
ekspozicija
Rengiant
Vytauto kapelos ekspoziciją, buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo
dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir
prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934
m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių
Vladas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos
valdovų portretai, tapyti žymių tarpukario Lietuvos dailininkų
(J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J.
Vienožinskio ir kt.). Valdovų galeriją, kurią sudaro 30 portretų,
pradeda Lietuvos karaliaus Mindaugo, o baigia paskutiniojo
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo
Augusto Poniatovskio portretai. Greta valdovų portretų kabo
paveikslai, vaizduojantys svarbiausius mūšius, vykusius iki Vytauto
laikų ir jam gyvam esant („Saulės mūšis“, 1236 m., dail. A. Krūka;
„Durbės mūšis“, 1260 m., dail. V. Norkus; „Mūšis prie Mėlynųjų
Vandenų“, 1362 m., dail. P. Griušys; „Žalgirio mūšis“, 1410 m., dail.
I. Rudolfas (J. Mateikos paveikslo kopija)).
Savo vietą čia rado ir vienas vertingiausių Vytauto Didžiojo karo
muziejuje saugomų dailės kūrinių – dailininko J. Stykos 1901 m.
nutapytas paveikslas „Vytauto priesaika“, taip pat meniškai
apipavidalintos XVI a. pabaigos–XVII a. pradžios Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės kariuomenės naudotos patrankos, XV–XVI a. šarvų
komplektai.
 |
 |
 |
Vytauto kapelos ekspozicijos fragmentai |
Didžiosios
salės ekspozicija
2010 m. vasario 11 d. atidaryta rekonstruota Didžioji salė. Sienas
puošia Lietuvos valdovų portretai, Vytauto priesaikos ir svarbiausių mūšių
paveikslai. Ekspozicijoje – Lietuvos kariuomenės istorija ir atkurta
karališka Lietuvos–Lenkijos valdovo Augusto II-ojo vėliava. Ją tekstilininkė
Bronė Neverdauskienė atkūrė per dvejus metus. Originalas saugomas Švedijos
karo muziejuje Stokholme kaip Šiaurės karo švedų kariuomenės trofėjus.
Didžiojoje salėje – eksponatai iš įvairiausių epochų. Lankytojai gali
susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su fondų saugyklose ilgai
saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1901 m. Jano Stykos nutapytu paveikslu
„Vytauto priesaika“, visų Lietuvos valdovų portretais, 1676 m. vokiečių
kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“,
unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espantonų
kolekcija. Eksponuojami 1940 m. laikotarpio daiktai ir nuotraukos, kai,
okupantams užgrobus Lietuvą, prasidėjo tragiškas karininkų ir jų šeimų
naikinimas. Lankytojai išvys okupantų ir Lietuvos partizanų ginklus, jau
atkurtoje Lietuvoje sukonstruotus pistoletus-kulkosvaidžius „Vladas“ ir
„Vytis-2“ bei daugybę kitų.
Išsamiau >
 |
 |
 |
Retai eksponuoti ginklai. |
Liaudies kariuomenė ir
29-asis šaulių teritorinis korpusas.
1940–1941 m. |
Archeologiniai radiniai. |
Artūro Užgalio nuotraukos |
Žuvusiųjų už Lietuvos laivę kripta
Kripta buvo atidaryta 1938 m. lapkričio 23 d. (pagal dailininko M.
Dobužinskio projektą). Kriptos sienos ir lubos išklotos juodu marmuru.
Sienose yra balto marmuro lentos su aukso raidėmis įrašytais žuvusių už
Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę karininkų, puskarininkių, karių, šaulių
ir partizanų vardais, pavardėmis ir žuvimo metais. Sovietiniais metais
kripta buvo uždaryta, o 1998 m. lapkričio 23 d. restauruota vėl atvėrė
duris.
Nuotraukos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus
|