|
Druskininkų rezistencijos ir tremties
muziejus
Kontaktai
Adresas: Vilniaus al. 24, LT-66119, Druskininkai.
Tel.: (8 ~ 313) 45 842 arba (8 ~ 313) 52 831.
Mob. tel. 8 656 08 373.
El. p.
kazlauskasrezmuziejus[at]gmail.com
Direktorius – Gintautas Kazlauskas.
Informacija lankytojui
Darbo laikas:
trečiadieniais ir sekmadieniais 13–17 val.
Įėjimas nemokas.
Muziejus dirba visuomeniniais pagrindais.
Ekskursijos:
„Partizanų takais“ (autobusu 3–4 val.);
„Neatskleisti Druskininkų istorijos puslapiai“ (pėsčiomis 2–3 val.).
Ekspozicija
Ekspoziciniai stendai pasakoja apie 1944–1953 m. visos Lietuvos
pasipriešinimo sąjūdį, atskirai nušviečiamos Dainavos apygardos partizanų
kovos, moterų dalyvavimas partizaniniame judėjime. Įrengtas tremtinių
skyrelis, rašytojo ir vertėjo A. Dambrausko memorialinis kambarys.
Ekspozicijoje daug fotonuotraukų, daiktinių eksponatų, dokumentų, periodinės
spaudos.
Istorijos fragmentai
Muziejaus ištakos – Druskininkų „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje 1993–1994 m.
surengta paroda. Vėliau savivaldybė skyrė patalpas Vilniaus al. 44. Muziejus
atidarytas 1996 m. gruodžio 29 d. Daug jėgų kuriant muziejų įdėjo G.
Kazlauskas, vienas Tremtinių sąjungos vadovų. Viena pirmųjų Tremtinių
sąjungos suorganizuotų akcijų buvo pavadinta „Lietuvišką knygą – Vilnijos
krašto mokykloms“. Keli šimtai knygų buvo nuvežta į Šalčininkų raj. Turgelių
pradinę ir Jašiūnų pagrindinę mokyklas. Ten koncertavo Druskininkų tremtinių
choras, 3-osios vidurinės mokyklos etnografinis ansamblis. 1997 m.
Druskininkų miškuose atstatytos dvi partizanų slėptuvės, kuriose
rezistencinės kovos metais lankėsi partizanų vadai J. Kazimieraitis, A.
Ramanauskas-Vanagas. Muziejaus organizatoriai, Tremtinių sąjungos nariai
muziejuje organizuoja susirinkimus, veda ekskursijas. G. Kazlausko
pastangomis moksleiviams vedama ekskursija „Partizanų takais“; ji prasideda
muziejuje, o baigiama partizanų slėptuvėse. Po to moksleiviai rašo
rašinėlius apie tai, ką matė ekskursijoje. Geriausių rašinėlių autoriams
organizuojamos išvykos į Vilnių, Marijampolės rezistencijos muziejų. Muziejų
ir partizanų slėptuves jau aplankė per 1000 vietos moksleivių. Šios
ekskursijos daro didelį įspūdį jaunimui. Štai ką rašė viena iš moksleivių:
„Vakar devintą valandą su klase išvažiavome į Tremtinių muziejų. Muziejuje
buvo labai įdomu. Tiek daug partizanų nuotraukų! Kiek daug išlikusių daiktų!
Ir iš Sibiro, ir iš partizanų žeminių. Iš Sibiro išlikęs tremtinio batas. O
koks jis keistas! Toks didelis. Turbūt jis buvo skirtas sniegynais ir
pusnynais braidžioti.
Ekskursijos vadovas mums papasakojo apie penkis brolius. Jie visi žuvo. O
žmonės paėmė vieno šalikėlį, o kito nosinaitę ir atidavė motinai. Ji šiuos
du daiktus nešiojo iki pat savo mirties. Po motinos mirties šalikėlis ir
nosinaitė atsidūrė Tremtinių muziejuje. Muziejuje yra šachmatai, daug
rankdarbių, knygų, medžio liekanų iš sudegusios žeminės.
Mes nuvažiavome prie pirmosios žeminės. Ji buvo apmūryta. Laipteliai
mūriniai. Viduje viskas iš medžio. Anksčiau laiptelių nebuvo. Partizanai
įeidavo per liuką. Žeminės būdavo mažos. Joje tilpdavo tik keturi
partizanai. Nors kai reikėdavo, net penkiolika sutilpdavo.
Po to mes išvykome prie kitos žeminės. Ji yra ant upelio kranto. Žeminė
labai geroje vietoje. Iš vienos pusės teka upelis, todėl partizanai iš
vienos pusės buvo apsaugoti.
Manau, kad partizanai mirties nenusipelnė. Enkavedistai kalti dėl jų
mirčių.“
Diana Sinkevičiūtė, 4a klasė, Atgimimo vidurinė mokykla
Renginių
archyvas
[2009 10 10] Šv. Mišios už žuvusius Pietų Lietuvos partizanus Ratnyčios
šv. Baltramiejaus bažnyčioje; Viršurodukio kaime atidengtas ir šventintas paminklas
„Šaudyta Lietuva“, stendo „Partizanų pagerbimo sąskrydžiai“
pristatymas, mokyklų meno kolektyvų pasirodymas, vaišės su
kareiviška koše ir kt.
|
