pinigų muziejus

Kontaktai
Adresas: Totorių g. 2/8, LT-01121, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 268 00 77, 268 03 34.
El. paštas: muziejus[at]lb.lt
http://www.pinigumuziejus.lt
Vedėjas – Vidmantas Laurinavičius.
Muziejus socialiniame tinklalapyje „Facebook“
Vaizdo įrašai tinkle „YouTube“

Informacija lankytojui

Darbo laikas
Balandžio 1 d. – spalio 31 d.:
antradieniais – penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 11–18 val.
Lapkričio 1 d. – kovo 31 d.:
antradieniais – penktadieniais 9–18 val., šeštadieniais 10–17 val.
Į ekspozicijų sales įleidžiama ne vėliau kaip 15 min. prieš muziejaus uždarymą.
Muziejus nedirba Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų valstybinių švenčių dienomis. Švenčių dienų išvakarėse muziejaus darbo laikas trumpinamas 1 val. 

 ! Muziejuje veikia pirmasis Baltijos šalyse elektroninis gidas gestų kalba. Išsamiau >

Bilieto kaina
Muziejaus lankymas ir ekskursijos nemokamos. Apskaitos tikslais kiekvienam lankytojui išduodamas suvenyrinis bilietas.

Ekskursijos
Ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai užsakomi iš anksto tel. 268 0077 el. paštu muziejus[at]lb.lt, nurodžius lankytojų amžių, pageidaujamą ekskursijos temą ar edukacinę programą, kontaktinius duomenis ir pan. Apžvalginės ekskursijos trukmė – apie 1 val. Ekskursijų dydis ribojamas iki 30 lankytojų vienu metu, į edukacinius bei švietimo renginius konferencijų salėje – iki 25 lankytojų vienu metu.

Rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro eksponatai, susiję su bankininkystės ir pinigų istorija.

Ekspozicija
Vilniaus centre, Gedimino pr. ir Totorių g. sankirtoje, Lietuvos banko po rekonstrukcijos atidarytas Pinigų muziejus kviečia susipažinti su penkiomis muziejaus salėmis, išsidėsčiusiomis per du aukštus ir užimančiomis 350 kv. m plotą. Muziejus supažindina lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų.
Moderniame Pinigų muziejuje lankytojams suteikiama galimybė ne tik apžiūrėti vertingus eksponatus ir susipažinti su informaciniuose stenduose pateikta informacija, bet ir patiems aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Interaktyvios mokomosios priemonės stebėtoją paverčia dalyviu – jis gali savarankiškai nusikalti suvenyrinę plokštelę, pasisverti ant specialių svarstyklių ir sužinoti, kiek jis kainuotų, jei būtų auksinis, platininis ar sidabrinis. Ir tai toli gražu ne viskas. Ištraukiami stalčiai, aktyvuojantys ekraną videosienoje, pateikiančioje apie pasirinktą valstybę finansinius ir ekonominius duomenis, realiu laiku informaciją apie prekybą vertybiniais popieriais NASDAQ/OMX Vilniaus biržoje transliuojantis stendas patenkins išrankiausio lankytojo poreikius. Virtualios ekspozicijos, teminiai filmai, žaidimai, specializuota interneto prieiga – visa tai galima rasti kompiuteriniuose terminaluose su liečiamaisiais ekranais. Daugiasluoksnėje muziejaus ekspozicijoje, kurioje susipina turtinga pinigų istorija ir šiandienos ekonominio gyvenimo aktualijos, įdomios informacijos ras kiekvienas.
Muziejaus koncepcijos idėją ir turinį sustiprina dizainerio mintis monetos formą panaudoti muziejaus baldų, apdailos ir kitos įrangos apipavidalinimui. Taikomi naujausi technologiniai sprendimai (stacionarios vitrinos iš klijuoto stiklo yra nelaidžios dulkėms, apšvietimui naudojami šviesos diodai, rekuperacinė vėdinimo sistema palaiko pastovią temperatūrą ir drėgmę) sudaro tinkamą eksponatams aplinką, sumažina energijos sąnaudas. Judantys stendai, neįgaliųjų keltuvai leidžia ekspoziciją apžiūrėti įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat ir turintiems negalią lankytojams.

Pinigų istorijos salė
Pinigų istorijai skirtoje salėje lankytojai supažindinami su pinigų raida nuo seniausių jų formų – grūdų, kriauklių kaurų, kailių, gintaro – iki elektroninių pinigų. Ekspozicija suskirstyta lengvai įsimenamomis temomis, kurios atspindi esminius pinigų istorijos etapus. Ekspozicijos centre – senieji monetų lobiai ir juvelyriniai gaminiai su monetomis. Improvizuota monetų kalykla supažindina su skirtingomis monetų kalybos technologijomis: primityvūs kaldinimo įrankiai atgyja atkurto XV a. monetų kalėjo rankose, o šiuolaikiniai monetų gamybos procesai demonstruojami čia pat įtaisytuose ekranuose. Šioje salėje taip pat įrengtos interaktyvios svarstyklės, žmogaus kūno masę paverčiančios aukso ar kito metalo mase ir suskaičiuojančios jo vertę pasirinkta valiuta. Ta pačia tema mums prabyla ir meninės instaliacijos. Salės grindyse įrengtame, upės vingį primenančiame Gugole (aut. Antanas Gerlikas) atsispindi nuolatinė pinigų kaita, o Europos perėjimą į naują epochą pažymi Leono Pivoriūno kompozicija „Architektūrinė atodanga“ iš sunaikintų Europos Sąjungos valstybėse galiojusių nacionalinių pinigų.

Bankininkystės istorijos salė
Čia pristatoma bankininkystės raida Lietuvoje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Vitrinose išdėstyti eksponatai, informaciniai stendai ir dokumentinė medžiaga atskleidžia Lietuvos banko vaidmenį vykdant 1922 m. pinigų reformą, stabilizuojant šalies finansų ir kredito rinką pasaulinės ūkio krizės metais, nušviečiamas nacionalinės bankininkystės žlugimas 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą. Virtuali ekspozicija ,,Pinigai Lietuvoje 1914–1945 m.“ atskleidžia šio laikotarpio politinę, ekonominę ir finansinę situaciją šalyje. Pailsęs lankytojas gali prisėsti prie čia pat stovinčio tarpukario banke naudoto kasininko stalo.

Šiuolaikinių pinigų salė
Joje lankytojai supažindinami su šiandien įvairiose valstybėse naudojamais banknotais ir monetomis. Apžiūrinėjant į specialius stalčius sudėtus skirtingų valstybių apyvartinius banknotus videosienoje galima išvysti įvairios informacijos apie pasirinktąją šalį. Daug dėmesio skirta Lietuvos bankui – centriniam Lietuvos Respublikos bankui, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra pinigų emisija. Vitrinose išdėstyti eksponatai pasakoja apie šiuolaikinių lietuviškų pinigų gamybą, jų gamybos priemones, skirtingų gamintojų taikytus technologinius sprendimus, eksponuojami į apyvartą neišleistų banknotų pavyzdžiai. Lankytojai supažindinami su banknotų apsaugos požymiais ir čia pat UV detektoriumi gali pasitikrinti savo turimą banknotą.

Lietuvos pinigų salė
Čia susipažįstama su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos Respublikos ir kitų kraštų monetomis, cirkuliavusiomis mūsų krašte. Balduose judantys stendai sumontuoti taip, kad lankytojas gali  nusistatyti plokštelių su monetomis žiūrėjimo aukštį, papildomu mygtuku pakelti arba nuleisti lęšį, kuris padeda apžiūrėti ir sunkiai matomus smulkius monetos elementus. Stacionariuose stenduose eksponuojamos Lietuvos Respublikos proginės monetos, o dvidešimtyje ištraukiamų stendų išdėstyti banknotai, naudoti mūsų krašte nuo XVIII a. pab. iki šių dienų. Keturiuose kompiuteriniuose terminaluose lankytojai gali rasti visus Pinigų muziejaus virtualius produktus, juos netrukdomai peržiūrėti, pasinaudoti specializuotomis interneto paslaugomis ir pasitikrinti muziejuje įgytas žinias spręsdami testus. Teisingai atsakęs į pateiktus klausimus lankytojas laimi prizą – suvenyrinį banknotą su savo paties atvaizdu.

Parodų ir konferencijų salė
Ši salė, kurioje telpa apie 25 žmonės, skirta edukaciniams renginiams, laikinoms teminėms ekspozicijoms. Joje numatyta galimybė pranešėjui prisijungti prie interneto, pasinaudoti garso technikos, vaizdo projektoriaus, DVD ar kitomis įvairialypės informacijos priemonėmis. Šiuo metu salėje veikia paroda ,,Prarastų vertybių sugrįžimas“.

Parodos
Pinigų muziejaus parodų ir konferencijų salėje atidaryta paroda „Prarastų vertybių sugrįžimas“. Joje pristatomi 240 Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių sidabro dirbiniai, pagaminti nuo XVIII a. pab. iki XX a. antrosios pusės, kuriuos Lietuvos bankas įsigijo iš tauriųjų metalų supirktuvių Nepriklausomybės atkūrimo metu, siekdamas panaudoti nuvertėjančius rublius ir apsaugoti vertybes, kad jos nebūtų išgabentos į Maskvą.

Muziejaus filialas
Lietuvos banko ir pinigų istorijos ekspozicija Kaune
Adresas: Maironio g. 25, LT-44250, Kaunas.
Tel. (8 ~ 37) 49 06 15. Faksas (8 ~ 37) 22 82 06.
El. paštas: rkupraitiene[at]kaunas.lb.lt
http://www.pinigumuziejus.lt
Išsamiau >

Kitos žinios
Muziejus atidarytas 1999 m. birželio 25 d. Steigėjas – Lietuvos bankas.
Svetingiausias 2013 m. Vilniaus muziejus – Pinigų muziejus. 

Renginių archyvas
[2012 07 04] Lietuvos nacionalinio piniginio vieneto dvidešimtmečiui: susitikimas su talonų kūrėjais. Išsamiau >
[2012 06 16] „Tebūnie naktis!“. Filmai, ekskursijos, interaktyvios užduotys. Išsamiau >
[2012 05 11] Dionizo Poškos Baubliuose:  Naujoji 50 litų moneta, skirta Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukakčiai. Išsamiau >
[2012 05 19] Tarptautinė akcija „Muziejų naktis 2012“. Išsamiau >
[2011 12 12] Olimpinėms žaidynėms skirta 50 litų sidabrinė moneta bus pristatyta Pinigų muziejuje. Išsamiau > 
[2011 10 02] Pirmą kartą Lietuvos Respublikos centrinis bankas atvėrė duris. Išsamiau > 
[2011 09 28] Gedimino pilies bokšte: 50 litų kolekcinės monetos, skirtos Vilniaus Aukštutinei piliai, pristatymas. Išsamiau >
[2010 09 14] Nauja Lietuvos banko moneta pristatyta Biržų pilies rūmuose. Išsamiau >