EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Muziejaus veikla
Rinkiniai
Ekspozicija
Virtualios parodos
Venclovų šeima
Muziejaus istorija
  Renginių archyvas  
   


Virtualios parodos muziejaus svetainėje >

 


Venclovų namai-muziejus
Muziejaus ekspozicijos fragmentas
Ekspozicija 
Muziejaus ekspozicijos fragmentas
Ekspozicija

Akcija „Muziejų naktis“ Venclovų namuose-muziejuje

Venclovų namai-muziejus

Kontaktai
Adresas: Pamėnkalnio g.34, LT-01114, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 262 85 25, mob. 8 678 83 665.
El. paštas: info.venclovos@vilniausmuziejai.lt
Svetainė internete: http://www.vilniausmuziejai.lt/venclova/index.htm
Venclovų namai-muziejus yra Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos (http://www.vilniausmuziejai.lt/) skyrius.
Vadovė – Justina Juozėnaitė.
Muziejus socialiniame tinklapyje „Facebook“

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
pirmadieniais – penktadieniais 10–17 val.
Administracija: pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val.

Muziejaus veikla
Muziejus orientuojasi į jaunosios kartos lankytojus. Yra sukaupta nemažai Tomo Venclovos knygų, išleistų Lietuvoje ir užsienyje, renkama archyvinė medžiaga (apie kitus Venclovų šeimos narius: M. Račkauską, K. Vairą-Račkauską, M. Cvirkienę, T. Venclovą, jo politinę ir literatūrinę veiklą, ryšius su J. Brodskiu, Č. Milošu ir kt.). Sukurta muziejaus interneto svetainė, rengiamos virtualios parodos. Muziejuje vyksta vakarai Vilniaus visuomenei. Bendradarbiaujame su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos aukštosiomis ir vidurinėmis mokyklomis.

Rinkiniai
Venclovų namų rinkiniuose yra per 8 tūkstančius eksponatų. Rinkinius sudaro Antano Venclovos fondas, Tomo Venclovos fondas ir neseniai pradėtas kaupti naujas Račkauskų šeimos fondas.

Ekspozicija „A. Venclovos darbo kabinetas“
Ekspozicija atspindi XX a. 5–6 dešimtmečių Vilniaus lietuvių inteligentijos buitį. Šiuose namuose lankėsi ir bendravo daugelis Lietuvos šviesuolių. Tarp muziejuje eksponuojamų daiktų užaugo Tomas Venclova – poetas, eseistas, plačių pažiūrų publicistas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius.
Ekspozicija parengta pagal D. Skrebienės projektą.

Virtualios parodos

„Melchiorui Račkauskui – 120 metų“ (nuotraukos iš vaikaičio Andriaus Cvirkos asmeninio archyvo)
Josifas Brodskis. Piešiniai ir fotografijos“
Vakaro „Lietuviškas divertismentas“ akimirkos (fotografas R. Danisevičius)

Daugiau virtualių parodų muziejaus svetainėje >

Venclovų šeima
Poetas, rašytojas ir visuomenės veikėjas A. Venclova mūsų visuomenėje kartais yra vertinamas prieštaringai. Tačiau turėtume neužmiršti, kad šis žmogus niekada nebuvo abejingas lietuvių kultūros išsaugojimui ir teisėtam įvertinimui. Dar 1940 m., būdamas švietimo ministru, jis skyrė lėšų Trakų piliai atstatyti, vėliau dalyvavo komisijose dėl buities muziejaus steigimo, K. Donelaičio vietų Tolminkiemyje sutvarkymo, rūpinosi J Biliūno gimtinėje Niūronyse įrengti muziejų, išsaugoti Tomo Mano vasarvietę Nidoje, daug prisidėjo formuojant visuomenės nuomonę apie M. K. Čiurlionį, suteikiant jam deramą vietą mūsų kultūros istorijoje. A. Venclova – labai svarbių mūsų tautos kultūrinio palikimo išsaugojimui knygų serijų „Lituanistinė biblioteka“ (rašė: „nėra nieko kvailesnio, kaip praeitų laikų literatūrą už plaukų pritempti prie mūsų dienų ir ieškoti joje įtartinų aliuzijų“) ir „Lietuvių liaudies menas“ redakcinių komisijų narys, daug nuveikęs, kad šios knygos būtų išleistos. Rašytojas bendravo su V. Mykolaičiu-Putinu, rūpinosi A. Vienuoliu. I. Simonaitytė savo prisiminimuose rašo „jis mane padarė rašytoja“ (turima mintyje A. Venclovos knygos „Aukštujų Šimonių likimas“ redagavimo darbas). Bendrauta ir su S. Krasausku, J. Mikėnu. Jo bute lankėsi M. Sluckis, J. Avyžius, K. Korsakas, J. Baltušis, P. Cvirka, B. Sruoga, K. Boruta ir kt., taip pat dešimtys vokiečių, lenkų, estų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, kinų kultūrininkų.
Venclovų namų kultūrinei aplinkai turėjo įtakos ne tik spalvinga paties A. Venclovos asmenybė, bet ir jo žmonos Elizos Venclovienės artimieji: sesuo dailininkė Marija Cvirkienė, tėvas Kauno, vėliau Vilniaus universiteto filologijos profesorius, senųjų kalbų, antikinės literatūros žinovas ir vertėjas, eruditas Merkelis Račkauskas, tėvo brolis rašytojas ir vertėjas Karolis Vairas-Račkauskas.
Šiame bute užaugo ir Venclovų sūnus Tomas Venclova, kuris šiuo metu yra poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir publicistas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius, 1995 m. Lietuvos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordinu, Komandoro kryžiumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2000 m. laureatas, 2001 m. „Paribio žmogus“ (vardą teikia Seinuose esantis „Paribio“ fondas), 2002 m. Šv. Kristoforo skulptūrėlės už nuopelnus meno srityje laureatas. Vaikystėje jį formavo ne tik turtinga tėvo biblioteka, platus tėvo požiūris į literatūrą, kultūrinė namų aplinka, bet ir bendravimas su seneliu M. Račkausku. Šiuo metu įvairiose pasaulio leidyklose yra išleista apie 20 T. Venclovos knygų lietuvių kalba ir arti 30-ties knygų kitų tautų kalbomis.
Mūsų tautos istorijai svarbi ir kita, politinė T. Venclovos veikla. Kai 1976 m. rudenį kūrėsi Lietuvos Helsinkio grupė, T. Venclova kartu su kunigu jezuitu Karoliu Garucku, fiziku Eitanu Finkelšteinu, poete, buvusia politine kaline Ona Lukauskaite-Poškiene ir buvusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi buvo tos organizacijos steigėjas ir narys.
Venclovų bute lankėsi nemažai T. Venclovos draugų. 1960–1961 m. čia vyko kai kurie slapto kultūros studijų būrelio užsiėmimai, kuriuose dalyvavo režisierius (dabar maskvietis) K. Ginkas, L. Gutauskas, profesorius fizikas R. Katilius. Bute lankėsi istorijos daktaras J. Tumelis, vienas žymiausių rusų „sidabro amžiaus“ tyrinėtojų literatūrologas N. Kotreliovas, poetas Nobelio premijos laureatas J. Brodskis ir daugelis kitų.

Muziejaus istorija
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai-muziejus įkurtas rašytojo ir kultūros veikėjo Antano Venclovos bute, kuriame jis gyveno 1945–1971 m.
Muziejaus fondas pradėtas kaupti 1973 metais, įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. Beveik visus eksponatus muziejui perdavė A. Venclovos žmona Eliza Venclovienė, su kuria bendradarbiaujame ir dabar.
Remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos pasiūlymais Vilniaus miesto kultūros valdybos įsakymu 1990 m. Vilniaus rašytojų muziejus buvo likviduotas, o A. Venclovos memorialinis muziejus tapo savarankiškas, priklausantis Vilniaus miesto Kultūros skyriui. Kultūros ir švietimo ministro įsakymu visi A. Venclovos fondo eksponatai buvo perimti iš Vilniaus rašytojų muziejaus. 1991 m. A. Venclovos memorialinis butas-muziejus buvo reorganizuotas į A. Venclovos memorialinį kabinetą, esantį Vilniaus lietuvių kultūros namuose, o juos panaikinus, nuo 1996 m. – Vilniaus etninės veiklos centre. 2004 m. vasarą muziejus pavadintas „Venclovų namai-muziejus“. Nuo 2005 m. birželio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Venclovų namai-muziejus kartu su B. Grincevičiūtės memorialiniu butu-muziejumi „Beatričės namai“, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialiniu muziejumi ir V. Mykolaičio-Putino memorialiniu butu-muziejumi sujungti į Vilniaus memorialinių muziejų direkciją.

Renginių archyvas muziejaus svetainėje >

 

Nuotraukos iš muziejaus archyvo

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2015.08.19
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute