EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
 
Ch. Frenkelio vila | Ekspozicija „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“

ekspozicija „žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai frenkeliai“

Chaimas ir Dora Frenkeliai su sūnumi JokūbuŠiaulių istorija neįsivaizduojama be gausios ir įtakingos žydų bendruomenės. 1909 metais net 56,4 proc. Šiaulių gyventojų sudarė žydai. Ryškiausi Šiaulių žydų bendruomenės atstovai – fabrikantai, pirkliai ir labdariai Frenkeliai – XX a. I p. darė neabejotinai didelę įtaką miesto ekonominei ir kultūrinei raidai, plačiai pasaulyje garsindami Šiaulių vardą. Simboliška ir prasminga, kad laimingai susiklosčius istorinėms aplinkybėms, žydų paveldui skirta muziejaus ekspozicija įkurdinta būtent čia – buvusiuose Frenkelių šeimos namuose. Lietuvos architektūros kontekste unikalūs jugendo (secesijos) stiliaus rūmai yra vertingiausias žydų kultūros paveldą reprezentuojantis objektas.  

Pravėrę Ch. Frenkelio vilos duris, Jūs pateksite į nuostabų praeities pasaulį, sukurtą XX amžiaus pradžioje tuometinių vilos šeimininkų Chaimo ir Doros Frenkelių, tarpukariu puoselėtą jų sūnaus Jokūbo ir restauratorių prikeltą naujam gyvenimui XX ir XXI amžių sandūroje.  

Pirmajame aukšte sukurta ekspozicija apie pirklius Frenkelius yra pažintis su buvusių vilos šeimininkų gyvenimo ir veiklos istorija bei palikimu. Juolab kad vilos ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“ sukurti dvarininkų buities interjerai dažnai tapatinami su Frenkelių šeimos gyvenamąja aplinka. Kadangi nėra išlikusių beveik jokių šeimos gyvenamosios aplinkos fotografijų, ekspozicijos dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė pasirinko gana įdomią gyvenamosios aplinkos interpretaciją: informatyvūs plakatai primena užuolaidas iš prabangaus audinio, sukuriamas įspūdis, tarsi paslapčia pravertume duris į kadaise čia gyvenusių žmonių namus.

Ekspozicijoje pasakojama apie Ch. Frenkelio karjerą nuo eilinio odų išdirbėjo iki fabrikanto milijonieriaus, „Odų karaliaus“, apie nepaprastą jo sukurto Ch. Frenklelio odų fabriko sėkmę ir populiarumą, apie fabrikanto Ch. Frenkelio fenomeną. Informaciniuose plakatuose pristatomi Frenkelių šeimos labdaros darbai žydų bendruomenei ir Šiauliams: Talmud Toros mokykla, Ch. Frenkelio fabriko darbininkų sinagoga, žydų ligoninė, senelių prieglauda. Šiandien šiuose pastatuose yra įsikūrusios Šiaulių miesto švietimo, kultūros, gydymo įstaigos. Įtaigiai pateikiama ir Frenkelių šeimos gyvenamojo namo, nuo 1993 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio, 100 metų istorija. 1908 m. pastatytas pastatas yra vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesija, jugendas) statinių. Iki 1940 m. vila buvo Frenkelių šeimos gyvenamasis namas. Dalis pastato buvo naudojama netgi labdarai – kairėje pusėje 14 metų veikė Šiaulių hebrajų gimnazija. Nuo 1940 m. prasidėjo Ch. Frenklelio vilos, karo ligoninės (vokiečių, vėliau sovietų), istorijos etapas, trukęs ilgiau kaip 50 metų. Nuo 1993 m. vila perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1995 m. prasidėjo jos restauravimas. Dabar Ch. Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, kviečiantis į muziejinę ekspoziciją bei siūlantis miesto bendruomenei gausybę kultūrinių renginių, parodų, koncertų, susitikimų. Ch. Frenkelio vila tampa ir aukšto rango valstybės vadovų bei svarbių tarpvalstybinių susitikimų vieta.

Ekspozicijos pagrindą sudaro originalūs eksponatai ir trylika „Drop jet“ plakatų, kuriuose skaitmeniniu būdu koncentruotai pateikiama gausi ir įvairiapusė faktologinė informacija, atspausdinti dokumentai, fotografijos, spaudiniai. Verta atkreipti dėmesį į įmantrių pavadinimų: „Nako“, „Rindechromas“, „Šervita“ ir pan., Ch. Frenkelio odų fabrike pagamintas odas, odos gabalą su fabriko logotipu, unikalią ir vienintelę Jokūbo Frenkelio suburtos gaisrininkų komandos 25-erių metų sukaktuvių Žvaigždę, pagamintą Šiaulių juvelyro Guzausko 1933 m. Visai neseniai ekspoziciją papildė avalynės fabrike „Batas“ XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pasiūti moteriški bateliai, kuriuos avėjo Pakruojo rajone, Lygumuose, gyvenusi Teodora Parėdnienė.

Įspūdį sustiprina ir informacijos fone matomi autentiški lubų lipdinių fragmentai, ekspozicijos koloritas priderintas prie autentiškos interjero polichromijos, kurioje vyrauja prigesinti rusvi ir rožiniai atspalviai.

Apibendrinant galima teigti, kad ekspozicija reprezentuoja ir XIX a. pab. – XX a. I p. žydų kultūros ypatumus, atskleidžia garsiausios Šiaulių žydų šeimos – Frenkelių – gyvenseną ir architektūriniu bei istoriniu požiūriais reikšmingą šių rūmų genezę.

Ekspozicijos autorė – Irena Nekrašienė. Pagamino ir eksponavo UAB „Ekspozicijų sistemos“ (dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė).

Ekspozicijos sukūrimą iš dalies parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.  

 

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2016.12.13
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute