EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Papildomos paslaugos
Rinkinys
Ekspozicija
Parodos
Kultūrinė, šviečiamoji
veikla
Istorijos fragmentai
   

 

Muziejai | Lietuvoje | Miestuose ir rajonuose | Marijampolė | Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus

Lietuvos integrali muziejų
informacinė sistema (LIMIS)

Tauro apygardos partizanų
ir tremties muziejus.
Nuotr. Stanislovo Sajausko

Tauro apygardos partizanų
ir tremties muziejus.
Nuotr. Romo Linionio  

tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus

(Marijampolės kraštotyros muziejaus padalinys)

Kontaktai
Adresas: Vytauto g. 29, LT-68300, Marijampolė.
Tel. (8~343) 50754.
El. paštas: taurassajauskas[at]gmail.com 
Vedėjas – Justinas Sajauskas.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
antradieniais – šeštadieniais 9–17 val.

Papildomos paslaugos
Ekskursijų užsakymas
Politinių kalinių ir tremtinių konsultavimas

Rinkinys
Muziejuje kaupiama ir eksponuojama tremtinių ir partizaninio laikotarpio relikvijos, archyviniai dokumentai, nuotraukos, žmonių atsiminimai, ginklai.

Ekspozicija

Pirmoji salė
Joje Tauro partizanų apygardos įkūrimo istorija, kunigo A. Iliaus ir jo bendražygių nuotraukos, baldai, Tauro apygardos protokolo kopijos, tremtyje išsaugota prieškario laikų trispalvė, sienoje - Tauro apygardos vadų portretai ir rinktinių vadų bei apygardos štabo narių portretai.
Kairėje – didelis Tauro apygardos žemėlapis. Atskiras stendas skirtas legendiniam partizanui Juozui Lukšai.

Antroji salė
Skirta atskirų Tauro apygardos partizanų rinktinėms: Geležinio Vilko, Vytauto, Žalgirio. Centre - Geležinio Vilko rinktinės atkurta vėliava. Sienose rinktinių vadų portretai, po stiklu rusiški ir vokiški partizanų ginklai, partizanų uniformos, partizano V. Slendroko paveikslas „Žuvinto mūšis“, lange – padidinti rinktinių vadų antspaudai, išsaugotas prieškarinis Vyčio paveikslas, daiktai, rasti atkasant partizanų palaikus.

Trečioji salė
Viršuje – portretai partizanų, kuriems suteiktas laisvės kovotojo karžygio garbės vardas, keli stendai su nuotraukomis („Partizanų motinos“, „Raišupio mūšis“, „Popierių šeima“, „DLK Vytauto rinktinės štabo žūtis“, „Moterys – laisvės kovų dalyvės“, „Nesulaukę laisvės“, „Žalgirio rinktinė“, dailininkų paveikslai: „Valkų mūšis“, „Pirmasis Tauro apygardos vadas – Leonas Taunys-Kovas“ ir kiti.

Ketvirtoji salė
Skirta genocido vykdytojams ir aukoms.

„Tremtis. Kalėjimai. Lageriai“
Įeinant lankytoją pasitinka manekenas, aprengtas kalinio drabužiais su prisiūtu numeriu „K-573“, gyvulinio vagono fragmento imitacija su grotuotu langu, iš kairės, ant grubių sienojų, spygliuotos vielos rėmuose, trėmimo metais, tremties ir kalinimo vietų pavadinimai, prieky – grėsmingas plakatas „Stoi! Streleju!. Dešinėje – KGB rūmų kalėjimo kamerų nuotraukos.
Priekinėje sienoje – didžiulė Krasnojarsko krašto Metigino rajono Razdolinsko gyvenvietės panoraminė nuotrauka, apačioje – įvairūs tremtinių daiktai. Salėje gausu tremtinių rankdarbių, siuvinių, iš duonos padarytų rožančių, yra vėplio iltis, atvežta nuo Laptevų jūros. Du nuotraukų stendai skirti 1941 m. tremtiniams. Sovietų imperijos žemėlapis nusagstytas lemputėmis, žyminčiomis tremties ir kalinimo vietas.
Muziejaus ekspozicijoje daug nuotraukų, vaizduojančių partizanų palaikų atkasimą, kryžių, paminklų šventinimą, įrengti stendai su žuvusiųjų partizanų nuotraukomis.

Parodos
Muziejuje rengiamos fotografijos, pokario kovų ir tremties tematikos parodos.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Susitikimų organizavimas
Šviečiamoji veikla istorijos temomis

Istorijos fragmentai
Muziejus įsteigtas vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva. Jiems reikalaujant, Marijampolės miesto taryba 1992 m. priėmė sprendimą prie Marijampolės kraštotyros muziejaus įsteigti Tauro apygardos rezistencinės kovos muziejų.
1993 m. muziejus atidarytas lankytojams. Jo vedėja tapo politinė kalinė Aldona Vilutienė. Darbo pradžioje jai pačiai teko rinkti eksponatus, prašyti kovotojų ir tremtinių nuotraukų, bendrauti su nesibaigiančiu srautu lankytojų, užrašinėti prisiminimus, rinkti medžiagą knygai „Trečioji vėliavos spalva“.
1994–1998 m. vyko muziejaus pastato remontas, todėl ekspozicija laikinai glaudėsi dviejuose Etnografijos muziejaus kambariuose.
1999 m. balandžio 10 d. įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas.

 

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2014.02.26
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute