EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Papildomos paslaugos
Rinkinys
Ekspozicijos
Parodos
Filialai
Kitos žinios
  Renginių archyvas  
   


2015 08 22  11–18 val.
J. Gižo etnografinėje sodyboje: nemokamas nuolatinės ekspozicijos „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“  lankymas


Įgyvendintas projektas „Agluonėnų etnografinės sodybos restauracija ir pritaikymas viešosioms kultūros, švietimo ir bendruomeninės veiklos reikmėms“ (Nr. 2004-LT0076-IP-2EEE). Išsamiau >

 

Gargždų krašto muziejusgargždų krašto muziejus

Kontaktai
Adresas: Sodo g. 5, LT-96136, Gargždai, Klaipėdos rajonas.
Mob. tel. 8 670 37 145.
Tel./fax. (8 ~ 46) 45 22 14.
El. paštas gargzdu.muziejus[at]gmail.com
http://www.gargzdumuziejus.lt/
Direktorė – Sigita Bučnytė.
Muziejus socialiniame tinklapyje „Facebook“

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
antradieniais – penktadieniais 9–18 val.;
šeštadieniais 11–18 val.

Papildomos paslaugos
Teminių ekskursijų po Gargždų ir rajono kultūros objektus organizavimas.
Informacijos apie krašto istoriją ir etnografiją teikimas.
Dailės parodų rengimas.

Rinkinys
Muziejuje kaupiami archeologijos, istorijos, etnografijos, dailės, ikonografijos eksponatai.

Ekspozicijos

Gargždų istorijos šaltiniai
Ekspozicijoje „Gargždų istorijos šaltiniai“ Gargždų miestas – viena seniausių istoriniuose šaltiniuose minimų gyvenviečių Lietuvoje. Nuo paminėjimo iki šių laikų praėjo daugiau nei pusaštunto šimto metų. Toks ilgas istorijos laikotarpis leido Gargždams atlikti labai įvairias funkcijas: tai ir pasienio miesto, ir prekybinės gyvenvietės, ir bajoro dvaro, ir parapijos centro, ir žydų štetlo (miestelis kuriame didelę dalį ar daugumą sudarė žydai) bei dar daugelį kitų. Vienaip ar kitaip visos šios funkcijos atsispindėjo ir buvo užfiksuotos istoriniuose šaltiniuose.
Nuo XVI a., kai istoriniuose šaltiniuose imamas minėti Gargžd dvaras, Gargždai pakeitė daugelį savininkų: LDK didikų giminės Kęsgailos, Vainos, Radvilos, Sapiegos, Oginskiai, trumpą laiko tarpą dvaras ir aplinkinės žemės priklausė LDK didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Zigmantui Augustui, jo motinai Bonai Sforcai, seseriai Onai Jogailaitei. XVIII a. žlugus LDK, dvaras perėjo į vokiečių kilmės Igelstromų ir Rönne gimini rankas. Beveik kiekvienas dvaro šeimininkų pasikeitimas buvo užfiksuotas dokumentų, išliko keletas dvaro ir aplinkinių žemių perdavimo privilegijų.
Gargždų miestelyje, galima sakyti, sugyveno kelios bendruomenės: dvaras, Gargždų valsčiaus valstiečiai, Gargždų miestelio miestelėnai, katalikų bažnyčia ir žydai. Šių bendruomenių vidiniai ir tarpusavio santykiai leido atsirasti tokiems dokumentams, kaip 1629 m. miestelio ir valsčiaus nuostatai, kurie sureguliavo miestelėnų, dvarininkų ir valstiečio tarpusavio santykius, pusių teises ir pareigas, 1590 m. valdovės Onos Jogailaitės fundacija Gargždų bažnyčiai, įpareigojusi valsčiaus gyventojus ir dvaro valdytojus remti ir teikti visokeriopą pagalbą bažnyčiai. Kai kurių dvaro savininkų skatinti nereikėjo, to įrodymais yra išlikę įvairių laikotarpių dokumentai, kuriuose užfiksuotos dvarininkų dovanos bažnyčiai. XVII a. Gargžduose ypač padaugėjo žydų, jie buvo laukiami ir skatinami įvairiomis lengvatomis ir privilegijomis, tokiomis kaip 1639 m. valdovo Vladislovo II Vazos privilegija, suteikusi Gargždų žydams tokias pat teises kaip ir miestelėnams.
Ekspozicijoje „Gargždų istorijos šaltiniai“ Žydus į Gargždus traukė pasienio miestelio statusas, o tai leido tiek žydams, tiek miestelėnams išnaudoti palankias prekybai sąlygas, kurias toliau didino 1600 m. ir 1782 m. prekybinės privilegijos. Jomis buvo leista tam tikrą dienų skaičių Gargžduose rengti turgus ir prekymečius, per kuriuos gargždiškiai ir Gargždų valsčiaus gyventojai suvažiuodavo parduoti savas prekes – žemės ūkio produktus, amatininkų dirbinius. Gargždų amatininkų profesijas ir kai kuriais atvejais netgi vardus žinome iš 1672 m. Gargždų miestelio ir valsčiaus inventoriaus, 1765–1795 m. Salantų dvaro, kur Gargždų amatininkai teikė savo paslaugas, pajamų ir išlaidų knygų, bei kitų šaltinių.
Didelę ir savitą istorinių šaltinių dalį sudaro Bažnyčios dokumentai. Jų yra gana didelė įvairovė: nuo kunigų laiškų LDK valdovams iki kasdieninių ūkinių sutarčių. Išliko kunigų testamentai, laiškai, raportai, ataskaitos, bažnyčios vizitacijos ir inventorizacijos aktai ir pan. Nemažas bažnytinių dokumentų skaičius nestebina žinant, jog Gargždų parapija yra viena seniausių Telšių vyskupijoje, bei tai, jog bažnyčioje sprendžiami ne vien dvasiniai reikalai, tačiau ir ūkiniai, visuomeniniai, administraciniai, kultūriniai klausimai, kurių sprendimai buvo ir yra dokumentuojami.
Be rašytinių istorinių šaltinių, yra išlikę daug kitokios rūšies istorinių šaltinių – fotografijos, žemėlapiai, miesto planai, architektūriniai objektai ir pan. Žinomi istoriniai šaltiniai, kurių dalis eksponuojama Gargždų krašto muziejuje, duoda tiktai bendrą Gargždų miesto istorijos vaizdą, daugelis istorinių faktų lieka neaiškūs, o dar daugiau jų nėra žinoma. Karai, dažni gaisrai, kitos negandos sunaikino ar išblaškė su Gargždų istorija susijusius istorinius šaltinius.
Virtuali paroda „Gargždų istorijos šaltiniai“ >

Istorijos ekspozicija „Pragaištingas karas“ (nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d.)
XX a. 4. deš. Vakarų Lietuvoje vėl atkurta siena, skyrusi dvi valstybes – Lietuvą ir Vokietiją. Pasienyje stipriau nei kitur jautėsi karo grėsmė, čia gyvenę žmonės pirmieji pajuto II pasaulinio karo negandas: karinius veiksmus, Etnografinė XIX a. pab. – XX a. vid. ekspozicijažudynes, gaisrus...

Etnografinė XIX a. pab. – XX a. vid. ekspozicija (2005 m. gruodžio 25 d. – 2006 m. lapkričio 3 d.)
Eksponuojami įvairūs XIX a. pab. – XX a. vid. Gargždų ir aplinkinių kaimų buitį menantys daiktai - mediniai žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo įrankiai, moterų namų apyvokos daiktai, eksponuojama ypač gausi medžio apdirbimo įrankių kolekcija.

Senųjų Gargždų vaizdai (2005 m. gruodžio 25 d. – 2006 m. rugpjūčio 15 d.)
Ekspozicijoje eksponuoti fotografijos, atvirukai iš muziejaus ikonografijos rinkinio supažindino su Gargždais nuo XX a. pr. iki II pasaulinio karo, kurio pradžioje miestelis buvo visiškai sunaikintas.

Parodos
Muziejuje rengiamos dailės, istorijos, fotografijų ir kt. parodos.

Filialai
Agluonėnų etnografinė sodyba
Adresas: Aukštųjų g. 5A, Agluonėnai, LT-96252, Klaipėdos rajonas.
Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus
Adresas: Vingio g. 11, Priekulė, LT-96340 Klaipėdos rajonas.
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus
Adresas: Klaipėdos g. 29, Priekulė, Klaipėdos rajonas.
Tel. (8 ~ 46)45 40 71.
J. Gižo etnografinė sodyba
Adresas: Žvejų g. 13, Dreverna, LT-96240 Klaipėdos rajonas.

Kitos žinios
Muziejus įkurtas 2005 m.
Lankytojams atidarytas 2005 m. gruodžio 22 d.
Muziejaus steigėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė.

Renginių archyvas
[2012 09 13] Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje: projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai. Išsamiau >
[2012 05 30 – 2012 08 17] Paroda „Muziejaus fondus atvėrus“. Išsamiau >
[2012 06 23] Agluonėnų etnografinėje sodyboje: Joninės
[2012 05 19] Tarptautinė akcija „Muziejų naktis 2012“. Išsamiau >
[2011 05 21] Restauruotos Agluonėnų etnografinės sodybos pristatymas. Išsamiau >

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2015.08.10
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute