EN / DE / FR / RU   
Ieškoti Paieška
Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS  
Muziejai| Virtualios galerijos| Virtualios parodos portale www.muziejai.lt | Tarp dangaus ir jūros. Kuršių nerija XIX a. pabaigos – XX a. I pusės meno kūriniuose
Virtuali paroda „Tarp dangaus ir jūros. Kuršių nerija XIX a. pabaigos – XX a. I pusės meno kūriniuose“

Anotacija
Paroda „Tarp dangaus ir jūros“ veikė 2011 m. balandžio 27 d. – birželio 5 d. M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune.

Ligšioliniame Lietuvos kontekste – tai didžiausia paroda,  pristačiusi XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje Kuršių nerijoje sukurtą meninį paveldą, pradedant nuo dar žemyninėje dalyje esančio Kranto iki Smiltynės. Joje eksponuota per 120 dailės kūrinių, tautodailės dirbinių ir daugiau nei 80 nuotraukų bei atvirukų, surinktų iš Lietuvos muziejų, viešų ir privačių kolekcijų. Meno kūriniams parodoje antrino Kuršių nerijoje besilankiusių keliautojų, mokslininkų, rašytojų ar pačių dailininkų mintys bei prisiminimai, dar pilniau atskleidžiantys ir nusakantys šio unikalaus mūsų gimtinės kampelio žavesį. Juk, anot 1809 m. čia apsilankiusio žymaus vokiečių mokslininko ir politiko V. von Humboldto, „Kuršių nerija yra tokia savita, kad ją būtinai reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją, idant siela nestokotų nuostabaus grožio vaizdų“.
 
Virtualioje erdvėje pristatome gerokai mažesnį šios parodos variantą.
Didžioji dalis eksponuojamų dailės kūrinių sukurti užsienio menininkų. Jie primena Lietuvos kultūros kontekste unikalų reiškinį – Nidos menininkų koloniją, kuomet savito Kuršių nerijos grožio sužavėti XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje čionai vyko užsienio, daugiausiai Vokietijos, menininkai ir ją įamžino savo kūriniuose. Dar visai neseniai tokio dydžio ir mąsto paroda buvo neįmanoma, mat Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose buvo galima atrasti vos po keletą Nidos menininkų kolonijos atstovų kūrinių. Padėtis gerokai pasikeitė, kai 2006 m. Klaipėdoje po VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ vėliava susibūręs bendraminčių būrelis išsikėlė sau tikslą sugrąžinti į Lietuvą jos istorinėje teritorijoje sukurtą dailės paveldą. Viena iš šio rinkinio formavimo krypčių yra Nidos menininkų kolonijos atstovų kūryba. Tad didžioji dalis eksponuojamų Vokietijos dailininkų darbų yra paskolinti parodai iš gausaus draugijos „Nidden“ rinkinio ir pirmą kartą eksponuojami kontinentinėje Lietuvos dalyje. Tarp jų vieno iš Nidos menininkų kolonijos įkūrėjų E. Bischoffo-Culmo, Karaliaučiaus meno akademijos dėstytojo A. Degnerio, Kuršių nerijoje namus įsigijusių C. Knaufo, R. T. Birnstengelio ir daugelio kitų autorių kūriniai.

Greta parodoje pristatoma ir iki šiol mažai tyrinėta bei eksponuota XX a. I pusėje Kuršių nerijoje besilankiusių Lietuvos dailininkų kūryba. Dauguma jų Kuršių neriją atrado jau po 1923 m., kai ji tapo autonomine Lietuvos respublikos dalimi. Tai A. Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko, K. Sklėriaus, G. Bagdonavičiaus  ir kitų darbai. Taip bandoma juos įvesti į Nidos menininkų kolonijos kontekstą.

Parodoje dominuoja peizažai su įspūdingomis ir didingomis Kuršių nerijos kopomis, ramybe dvelkiančia marių platybe, su šiam kraštui būdingais laivais kurėnais bei vietiniais gyventojais žvejais ir jų buitimi.

Kuršių nerijos kraštovaizdžio tapatinimas su „smėlio kalnais“, „dykuma“, anot dr. N. Strakauskaitės, rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas nuo pat XVI a. Dar XIX a. pradžioje balta smėlio juosta driekėsi vos ne palei visą Kuršių marių pakrantę. Tad ne veltui Kuršių nerijai prigijo „Sacharos“, „prūsų Sacharos“ ar „šiaurės Sacharos“ pavadinimai. Nors XIX a. vykę kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai gerokai sumažino vėjo pustomų smėlio kopų plotą, dar ir dabar dažnas apsilankęs Kuršių nerijoje išsiveža dykumos įspūdį. Įstabaus grožio ir dydžio kopos žavėjo ir čia atvykusius menininkus, jos tapo mėgstamu jų kūrybos objektu. Kopas regime įamžintas ir parodoje eksponuojamuose M. M. Kieferio, K. Sklėriaus, A. Žmuidzinavičiaus ir kitų dailininkų nutapytuose paveiksluose.

Tuo tarpu B. Bielefeldo drobėje „Kuršių nerija su Didžiąja kopa ir kurėnu“ ar Č. Janušo akvarelėje „Nida po lietaus“ kopų fone įamžinta dar viena svarbi Kuršių nerijos kraštovaizdžio dominantė – kurėnai. Jų atvaizdai – pavienių ar grupėmis, plaukiančių mariose ar stovinčių prie kranto, nutapytų tikroviškai ar gan apibendrintai kaip tik ir dominuoja šioje parodoje. Kaip rašė XIX a. viduryje Kuršių nerijoje apsilankęs L. Passarge, vien nidiškiai kurėnų turėjo daugiau nei šešiasdešimt, tad kaimo siluete vyravo namų stogai ir laivų stiebai, ant kurių žvejai ištempdavo džiūti tinklus. Ant  kurėno stiebo džiūstantis tinklas – kiudelis aiškiausiai matomas F. Janowskio nutapytoje drobėje „Kurėnai Kuršių nerijoje“ bei A. Žmuidzinavičiaus paveiksle „Džiūstantys tinklai“.

Dar vienas dailininkų pamėgtas vaizdavimo objektas – vietiniai gyventojai. Jie yra neatsiejama Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalis. Kaip matome iš eksponuojamų darbų, vietinius gyventojus, dažniausiai žvejus bei jų žmonas dailininkai mėgo vaizduoti tiek dirbančius, tiek poilsiaujančius. Jie kūrė ir realistiškus ar apibendrintus, ir kiek romantizuotus vietinių gyventojų  portretus.

Parodoje pristatomi darbai byloja, kad Kuršių nerijoje apsilankiusius dailininkus žavėjo ir jos miškuose besiganantys briedžiai, didingos arba vėjo ir pustomo smėlio suformuotos keistos pušys, vietiniai namai, paplūdimiai.

Eksponuojamuose darbuose atsispindi ir tuo metu Europos bei Lietuvos mene vyravusios pagrindinės stilistinės tendencijos: realizmas, impresionizmas, ekspresionizmas, naujasis daiktiškumas bei kitų moderniojo meno išraiškos priemonių paieškos.

Virtualioje erdvėje pristatome ir keletą iš parodoje gausiai eksponuotų Kuršių nerijos fotoatvaizdų. Jie taip pat įamžinti tiek Vokietijos, tiek Lietuvos fotografų XX a. I pusėje. Dauguma jų buvo pasiskolinti parodai iš gausaus tapytojo Sauliaus Kruopio rinkinio.
nida_papild_01*Julius Theophil Wentscher (1842–1918), „Pašto kelias Kuršių nerijoje“, 1898, VšĮ „Nidden“, Klaipėda*
nida02*Ernst Bischoff–Culm (1870–1917), „Jauna pora pakeliui į bažnyčią“, apie 1904, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida03*Ernst Bischoff–Culm (1870–1917), „Skaitymo valandėlė. Nida“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida04*Fritz Janowski (1884–1955), „Kurėnai Kuršių nerijoje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida05*Bruno Bielefeld (1879–1973), „Kurėnas  prie Didžiosios kopos“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida06*Wilhelm Eisenblätter (1866–1934), „Kurėnai Pilkopoje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida07*Franz Martin Lünstroth (1880–1968), „Paplūdimys Krante (Cranz)“, 1924, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida08*Daniel Staschus (1872–1953), „Žvejų namai pakrantėje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_02*Carl Knauf (1893–1944), „Žvejų uostas“, XX a. 4 deš., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida10*Karl Heinz Röttger (1889–1938), „Garlaivis, įplaukiantis į Rasytės uostą“, 1930, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida11*Hans Henschke (1889–1969), „Itališkas vaizdas“. Nida“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida12*Gertrude Helmholz (1884–1967), „Kurėnai marių pakrantėje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida13*Hans Julius Bernhard Kallmeyer (1882–1961), „Briedžiai ryto rūke“, 1934, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida14*Karl Kunz (1904–1969), „Pamaryje“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida15*Otto Emmerling (1916–?), „Žvejų namai kopose“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_03*Hans Laskowski (Lasko) (1900–1973), „Žvejų žmonos Kuršių nerijoje“, apie 1940, VšĮ „Nidden“, Klaipėda*
nida17*Michael Mathias Kiefer (1902–1980), „Kopos prie Rasytės“, 1941, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida18*Johannes Endruschat (1898–1979), „Prieplauka Nidoje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida19*Pranas Domšaitis (1880–1965), „Žvejų valtys“, 1935, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius *
nida_papild_04*Alfred Teichmann (1903–1980), „Iš žūklės sugrįžus“, apie 1936, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda*
nida20*Richard Theodor Birnstengel (1881–1968), „Motina su mergaite“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida21*Oskar Gawell (1888–1955), „Žvejų namai“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_05*Will Sohl (1906–1969), „Burlaiviai Nidos įlankoje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda*
nida_papild_06*Erich Kux (1882–1977), „Žvejys Schmidtas II savo kajutėje“, 1930, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida23*Erich Kux (1882–1977), „Kuršių nerija su Terese, lietsargio kairėje“, 1930, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida24*Arthur Degner (1888–1972), „Paplūdimys su maudymosi kabina vakarėjant“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_07*Gerhard Eisenblätter (1907–1975), „Kurėnai marių pakrantėje“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida25*Gabriele Stock–Schmilinsky (1903–1984), „Kurėnai Nidoje“, 1941, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida27*Daniel Staschus (1872–1953), „Žvejų kaimelis“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_08*Daniel Staschus (1872–1953), „Kurėnas“, iki 1911, privatus rinkinys, Kaunas *
nida_papild_09*Alfred Teichmann (1903–1980), „Tinklų nėrimas“, 1936, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda *
nida_papild_10*Georg Hermann Gelbke (1882–1974), „Prie marių“, 1935, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_11*Ottilie Ehlers-Kollwitz (1900–1963), „Valtys su šienu. Pilkopa“, 1939, VšĮ „Nidden“, Klaipėda*
nida_papild_12*Emmy Brode (1890–1967), „Nida 4“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida29*Fritz Kempe (1898–1956), „Žvejo žmona“, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida_papild_13*Fritz Kempe (1898–1956), „Žvejų nameliai kopose“,  „Vėtrungių galerija“, Juodkrantė *
nida_papild_14*Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), „Nidos pakrantė“, 1926, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šiauliai*
nida32*Petras Kalpokas (1880–1945), „Etiudas iš Nidos“, 1926, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida33*Petras Kalpokas (1880–1945), „Žvejai taiso tinklus“, 1926, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius*
nida_papild_15*Petras Kalpokas (1880–1945), „Žvejo pirkia Nidoje“, 1926, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius *
nida_papild_16*Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967), „Mėnuliui tekant“, 1926, Pauliaus Steponavičiaus nuosavybė, Vilnius *
nida_papild_17*Ignas Piščikas (1898–1984), „Nida. Žvejų nameliai“, 1932, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius *
nida34*Kajetonas Sklėrius (1876–1932), „Žvejų laivai“, 1931, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida35*Kajetonas Sklėrius (1876–1932), „Nida 1“, 1931, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida36*Jonas Buračas (1898–1977), „Nidos Purvynė „Itališkas vaizdas“, 1933, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius *
nida_papild_18*Jonas Buračas (1898–1977), „Hermanno Blodės viešbutis. Nida“, 1933, „Vėtrungių galerija“, Juodkrantė*
nida37*Česlovas Janušas (1907–1994), „Nida po lietaus“, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius*
nida38*Leonardas Kazokas (1905–1981), „Neringos žvejų kaimelis Skruzdynė“, 1936, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida39*Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), „Juodkrantės piramidė“, 1937, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida40*Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), „Tinklai džiūsta“, 1936, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida42*Povilas Puzinas (1907–1967), „Prie marių“, 1941, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida_papild_19*Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), „Nida. Briedžiai ir turistai“, 1936, Neringos istorijos muziejus, Nida *
nida_papild_20*Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), „Aštuoniolika žvejų laivų prie kranto“, 1935, Neringos istorijos muziejus, Nida *
nida_papild_21*Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), „Nida. Sklandymo mokykla“, 1936, Neringos istorijos muziejus, Nida*
nida31*Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967), Klaipėdos krašto tautodailės rinkinys, 1926, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida43*Carl Barth (1896–1976), „Autoportretas“, 1921, VšĮ „Nidden“, Klaipėda *
nida44*„Dailininkas Petras Kalpokas Kuršių nerijoje“, 1926, Silvijos Kalpokaitės-Vėlavičienės asmeninis archyvas, Vilnius *
nida45*„Dailininkas Rimtas Kalpokas tapo Nidoje“, 1937, Silvijos Kalpokaitės-Vėlavičienės asmeninis archyvas, Vilnius *
nida_papild_22*„Dailininkė Adolfina Navickaitė-Gaučienė Nidoje“, XX a. 4 deš., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas*
nida46*Paul Isenfels, „Hermanno Blodės viešbutis Nidoje“, tapytojo Sauliaus Kruopio rinkinys, Vilnius*
nida_papild_23*„Baltijos pajūrio kurortas Krantas“, XX a. 4 deš., tapytojo Sauliaus Kruopio rinkinys, Vilnius*
nida47*„Prieplauka Rasytėje“, tapytojo Sauliaus Kruopio rinkinys, Vilnius*
nida48*Julius Miežlaiškis, „Sklandytuvas, skrendantis virš kopų“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas *
nida49*Antanas Naruševičius, „Senieji buriniai laiveliai Nidoje“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas
Anotacija Irmantės Šarakauskienės

Skaitmeninių vaizdų autoriai: Audrius Kapčius, Vaidotas Aukštaitis, Antanas Lukšėnas, Irena Aleksienė, Džiugas Palukaitis, Saulius Kruopis. Taip pat panaudotos VšĮ „Nidden“, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus skaitmeninės nuotraukos.
Parodą remia Kultūros rėmimo fondas 
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Atnaujinta 2018.02.14