|
 kaišiadorių muziejaus
jono aisčio skyrius
Kontaktai
Adresas: J. Aisčio g. 1, Rumšiškės, LT-56335, Kaišiadorių rajonas.
Tel./faksas (8 ~ 346) 47 611.
El. paštas: verdasa[at]takas.lt
Vedėja – Gražina Meilutienė.
Informacija lankytojui
Darbo laikas:
pirmadieniais – penktadieniais 8–17 val.
Papildomos
paslaugos
Ekskursijos užsakomos iš anksto tel.: (8 ~ 346) 47 611, (8 ~ 346) 47 584.
Rinkinys
Muziejuje kaupiama daiktinė, pasakojamoji ir vaizdinė medžiaga apie poetą
Joną Aistį (1904–1973), jo gimines, draugus, pažįstamus, Rumšiškių miestelį.
Ekspozicija
Ekspozicijoje – J. Aisčio gyvenimas ir kūryba – gyvenimas Rumšiškėse,
mokslas Kauno „Aušros“ gimnazijoje, studijos Kauno Vytauto Didžiojo
universitete, laikotarpis iki II-ojo pasaulinio karo, karo metai, gyvenimas
JAV, J. Aisčio kūryba Lietuvoje ir kitose šalyse.
Parodos
Muziejuje rengiamos dailės, liaudies meno, kraštotyros, literatūros ir
kitokio pobūdžio parodos.
Kultūrinė, šviečiamoji
veikla
Bendri muziejaus ir Kaišiadorių rajono Švietimo ir kultūros skyriaus
kultūriniai projektai.
Bendri muziejaus ir Kaišiadorių rajono mokyklų švietimo ir kultūros
projektai.
Atvirų pamokų vedimas.
Literatūrinių-muzikinių vakarų rengimas.
Žymių krašto žmonių paminėjimų rengimas.
J. Aisčio
biografija
 Jonas
Aleksandravičius (J. Aistis) gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Kauno
rajone.
1907–1913 m. augo Rumšiškėse. Čia baigė ir pradžios mokyklą.
1919–1927 m. mokėsi „Aušros“ gimnazijoje Kaune.
1927 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų
fakultetą.
1936–1940 m. literatūros studijas tęsė Grenoblio universitete Prancūzijoje,
kur 1944 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį.
1944–1946 m. dirbo Nicos archyvuose ir Paryžiaus valstybinėje bibliotekoje.
1946 m. atvyko į JAV, Marianapolio kolegijoje dėstė lietuvių kalbą ir
literatūrą.
1952–1958 m. dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriuje Niujorke.
Nuo 1958 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Poeto slapyvardžiai: Jonas Kossu-Aleksandravičius bei Jonas Kuosa
Aleksandriškis.
Gyvendamas JAV, dažniausiai naudojo Jono Aisčio slapyvardį, kuris nuo 1952
m. tapo jo oficialiąja pavarde.
Mirė poetas 1973 m. Vašingtone.
Lietuvoje išspausdinti šie jo eilėraščių rinkiniai: „Eilėraščiai“ (1932), „Imago
mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935), „Užgesę chimeros akys“ (1937),
rinktinė „Poezija“ (1940) bei publicistikos straipsnių rinkinys „Dievai ir
smūtkeliai“ (1935).
Išeivijoje išleista:
Poezijos knygos „Be tėvynės brangios“ (1942), „Nemuno ilgesys“ (1947),
„Sesuo buitis“ (1951), „Kristaliniam karste“ (1957), rinktinė „Pilnatis“
(1948), atsiminimų knyga „Apie laiką ir žmones“ (1954), eseistikos rinkinys
„Milfordo gatvės elegijos“ (1969).
Po mirties išleisti Jono Aisčio „Raštai“ (poezija, t. 1, 1998; eseistika, t.
2, 1993).
Lietuvoje išspausdintos jo rinktinės „Katarsis“ (1988), „Daina graudyn ir
įstabyn“ (1991), prozos raštų rinktinė „Milfordo gatvės elegijos“ (1991).
Istorijos fragmentai
J. Aisčio klasės suolo draugo sūnus V. A. Markevičius ėmėsi iniciatyvos
kurti J. Aisčio muziejų.
Prie muziejaus įkūrimo prisidėjo m. dr. E. J. Morkūnas, dizaineris R.
Aranauskas, Maironio lietuvių literatūros muziejaus muziejininkė R.
Mažulėlienė.
Daug eksponatų muziejui padovanojo poeto seserys V. Kudrevičienė, M.
Šlemkienė, E. ir M. Aleksandravičiūtės, sūnėnai Justinas ir Juozas
Aleksandravičiai ir kt. Poeto žmona Aldona iš Amerikos atsiuntė poeto
asmeninių daiktų, knygų.
Muziejus atidarytas 1997 m. liepos 12 d.
Kitos žinios
Muziejus lankytojams atidarytas 1997 m. liepos 12 d.
Steigėjas – Kaišiadorių rajono savivaldybė.
Nuo 2005 m. muziejus priklauso Kaišiadorių muziejui.
|
;)
;)
