
Tolerancijos centras.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |
|

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |
|

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |
|

Holokausto ekspozicija |
|

Iš atsiliepimų knygos.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |
|
valstybinis
Vilniaus Gaono žydų muziejus
Kontaktai
Adresas: Naugarduko g. 10/2, LT-01141, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 231 23 57.
Faksas (8 ~ 5) 231 23 58.
El. paštas: muziejus[at]jmuseum.lt
http://www.jmuseum.lt
Direktorius – Markas Zingeris.
Informacija lankytojui
Darbo laikas:
Administracijoje: pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val.
Holokausto
ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val., penktadieniais 9–16 val., sekmadieniais 10–16 val.
Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius):
Pirmadieniais
11–19 val., antradieniais – ketvirtadieniais 10–18 val.;
penktadieniais, sekmadieniais 10–16 val.
Panerių memorialiniame muziejuje (Agrastų g. 15, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val.; sekmadieniais 9–17 val.
Bilieto kaina:
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje
suaugusiesiems – 5 Lt;
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje
moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Lt;
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje
vaikams iki 7 metų ir neįgaliesiems – nemokamai.
Panerių memoriale – nemokamas lankymas visiems lankytojams.
Istorijos ekspozicijoje / Teisuolių galerijoje
– nemokamas lankymas visiems lankytojams.
2012-aisiais, Muziejų metais, pirmadieniais
VVGŽM parodų Tolerancijos centre ir Holokausto
ekspozicijoje lankymas yra nemokamas.
Ekskursijos kaina:
moksleiviams lietuvių kalba – 20 Lt;
grupei iki 15 žmonių lietuvių kalba – 40 Lt;
grupei nuo 16 iki 30 žmonių lietuvių kalba – 50 Lt;
moksleiviams užsienio kalba – 30 Lt;
grupei iki 15 žmonių užsienio kalba – 50 Lt;
grupei nuo 16 iki 30 žmonių užsienio kalba – 80 Lt.
Ekskursijos vedamos
Tolerancijos centre
ir Holokausto ekspozicijoje.
Ekskursijos užsakomos iš anksto.
Ekspozicijose ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba institucijos, su
kuria muziejus yra sudaręs sutartį, ekskursijų vadovai.
Rinkinys
Muziejaus rinkiniais rūpinasi Rinkinių apskaitos ir saugojimo
skyrius. Pagrindinės skyriaus darbo kryptys – kaupti ir išsaugoti Lietuvos
žydų istorijos ir kultūros paveldo objektus. Šiuo metu saugoma per 23
tūkstančius eksponatų (2009 m. balandžio mėn. duomenys).
Judaikos rinkiniai pagal muziejaus Statutą, atsižvelgiant į muziejinių
vertybių išliekamąją vertę, suskirstyti į pagrindinį (apskaitos šifras –
VŽM) ir mokslinį pagalbinį (apskaitos šifras – VŽMP) fondus.
Pagrindinio fondo rinkinius sudaro:
Buities apyvokos daiktai, ritualinių apeigų reikmenys, istorinės reikšmės
daiktiniai eksponatai iš metalo, medžio, odos, keramikos, brangiųjų metalų,
tekstilės, kaulo ir kitų medžiagų;
Raštija ir dokumentai: knygos, spauda, rankraščiai, afišos, dokumentai;
Fotonuotraukos: nuotraukos, negatyvai, atvirukai;
Vaizduojamoji ir dekoratyvinė dailė: grafika, tapyba, skulptūra, tekstilė,
keramika, stiklas, oda, metalas;
Žako Lipšico memorialinis rinkinys;
Josifo Šapiro archyvas.
Ekspozicijos
Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius):
Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa.
Išsamiau >
Samuelio Bako „Sugrįžimas“.
Išsamiau >
Žydų gyvenimas Lietuvoje.
Išsamiau >
Dingęs pasaulis.
Išsamiau >
Sunaikinti litvakiškojo pasaulio ženklai Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje.
Išsamiau >

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |
Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius):
Katastrofa
Holokausto ekspozicija, atnaujinta 2010 m. spalio 20 d., pasakoja
apie kažkada gausios Lietuvos tautinės mažumos kultūrą, istoriją –
žydų kelią nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iki
tragiškos žūties XX a. viduryje. „Litvakų civilizacija“ – dingęs
pasaulis, liudijęs Vilnių kažkada buvus Lietuvos Jeruzale, o litvakus
gyvenus beveik kiekviename kaime, miestelyje ar mieste.

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus |

Holokausto ekspozicija |
Istorinėse ekspozicijose (Pylimo g. 4, Vilnius):
Laikinai uždaryta!
Teisuolių galerija.
Išsamiau >
Žydai kovoje prieš nacizmą.
Išsamiau >
Lietuvos sinagogos;
Jaša Heifecas ir Vilnius.
Išsamiau >
Avraomo Karpinovičiaus memorialinis kambarys.
Išsamiau >
Chackelio Lemcheno memorialinis kambarys.
Išsamiau >
Panerių
memorialiniame muziejuje (Agrastų g. 15,Vilnius):
1985 m. Paneriuose pastatytame dviejų aukštų pastate eksponuojami II-ojo
pasaulinio karo metais nužudytų žmonių asmeniniai daiktai, dokumentai ir
nuotraukos, surastos žudynių vietoje, kopijos.
Muziejaus lankytojams taip pat rodomi išlikę barakų pamatai ir akmeninės
duobės, į kurias buvo metamos žudynių aukos.
Išsamiau >
Ž.
Lipšico memorialiniame muziejuje (Šv. Jokūbo g. 17,
Druskininkai):
Laikinai uždaryta!
Muziejuje įrengta ekspozicija apie XX a. skulptorių Žaką Lipšicą (Jacques
Lipchitz, 1891–1973).
Ekspozicijos dalys: Ž. Lipšico gyvenimo ir kūrybos etapai; Ž. Lipšico
litografijų kopijų paroda; Estera Lurje. Piešinių paroda.
Išsamiau >
Parodos
Muziejuje rengiamos fotografijos, šiuolaikinės dailės bei Lietuvos žydų
istorinį palikimą (architektūra, dailė, religinė atributika), atspindinčios
parodos.
Veikiančios parodos >
Veikusios parodos, renginiai >
Muziejaus skyriai
Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius
Holokausto skyrius
Ekspozicijų skyrius
Ryšių su visuomene, istorijos ir leidybos skyrius
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyrius
Muziejaus padaliniai
Tolerancijos centras
Holokausto ekspozicija
Istorinės ekspozicijos
Panerių
memorialinis muziejus
Druskininkų Žako Lipšico žydų muziejus
Publikacijos spaudoje
Ieva Šadzevičienė. Nacių karininkas – žydų gelbėtojas?
»»»
Ieva Šadzevičienė. Kitas Butrimonių pasaulis
»»»
Ieva Šadzevičienė. Kenesa, sinagoga, mečetė
»»»
Ieva Šadzevičienė. Tegyvuoja Tolerancija!
»»»
Ieva Šadzevičienė. „Susiskaidžiusi tapatybė“
»»»
Ieva Šadzevičienė. Tris šalis sujungianti paroda – „Izraelis. Jautrus
prisilietimas“
»»»
Ieva Šadzevičienė. Darfūro vaikai – verčiau užsimerkime
»»»
Ieva Šadzevičienė. Kas slypi „Trijuose cikluose“?
»»»
Istorijos fragmentai
Žydų muziejus – kaip žydų kultūrą ir istoriją puoselėjanti
institucija – Lietuvoje turi senas tradicijas. Pirmasis žydų muziejus
įkurtas Žydų senovės mėgėjų draugijos pastangomis 1913 m. Vilniuje. Tačiau
ir draugija, ir muziejus veikė trumpai – iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919
m. žymaus žydų rašytojo Š. An-skio (Šolomo Zainvilo Rapoporto) pastangomis
draugija buvo atgaivinta ir pavadinta Lietuvos ir Baltarusijos žydų
istorijos ir etnografijos draugija. Atkurtas ir žydų muziejus. 1920 m.
Vilniaus žydų muziejus pavadinamas Š. An-skio vardu (po mirties). Lenkijai
užėmus Vilniaus kraštą, Žydų istorijos ir etnografijos draugija veikė Kaune.
Vertingiausiais istoriniais dokumentais laikytini trijų Lenkijos ir Lietuvos
karalių patvirtintų privilegijų žydams originalai (pergamentai). Lietuvą
prijungus prie Sovietų Sąjungos, 1940 m. muziejus buvo perduotas Liaudies
švietimo komisariatui, o 1941 m. gegužės mėnesį – LTSR Mokslų Akademijai.
Kitas žydų muziejus Vilniuje įkurtas 1925 metais. Vilniuje įkurtame Žydų
mokslo institute (JIVO) pradėjo veikti Teatro muziejus, vadovaujamas
dailininkės Umos Olkienickos. Šio muziejaus rinkinių pagrindą sudarė
mirusios žinomos aktorės Esteros Rochl Kaminskos asmeninis archyvas. JIVO
bendradarbiai rinko medžiagą ir planavo steigti pedagoginį, dailės ir
etnografijos, sporto, jidiš literatūros muziejus.
1940 m. atėjus Sovietų valdžiai daug žydų organizacijų likviduota.
Sustabdyta žydų bendruomenės veikla, uždaryti laikraščiai ir žurnalai,
institucijos, vartojančios hebrajų kalbą. JIVO institutas, Š. An-skio
muziejus, Kauno istorijos ir etnografijos muziejus buvo perduoti Liaudies
švietimo komisariato globai. Nepaisant represijų (dalies darbuotojų ir
vadovų areštų ir pašalinimo iš darbo, priverstinio veiklos perorientavimo ir
t.t.), šios institucijos, nors ir griežtai kontroliuojamos bei ribojamos,
tęsė kūrybinį darbą. Prieš pat karą 1941 m. JIVO institutas dar spėjo
surengti didelę parodą, skirtą 1915 m. mirusio žydų rašytojo Icchoko Leibušo
Pereco devyniasdešimtųjų gimimo metinių jubiliejui.
1944 m., dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, išvijus iš Vilniaus
nacius, buvo atkurtas vienintelis visoje Sovietų Sąjungoje Žydų muziejus.
Jame jau 1944 m. vasarą ėmė dirbti į Vilnių grįžę žydai. Nors valdžia
nesuprato jų poreikio turėti savo muziejų, rugpjūčio pabaigoje leido prie
Švietimo ministerijos sukurti Medžiagos rinkimo komitetą. Ir tiktai 1944 m.
pabaigoje prie LTSR Kultūros ministerijos pradėjo veikti žydų muziejus.
Direktoriumi buvo paskirtas rašytojas Šmarjahu Kačerginskis. Jo butas ir
tapo pirmąja muziejaus rezidavimo vieta. Muziejaus veikla nebuvo būdinga
tokio pobūdžio institucijai. Jame ne tik renkamas ir saugomas žydų kultūros
paveldas, bet ir grįžusių žydų adresai. Šis pokarinis Lietuvos žydų muziejus
kaip kultūros centras pasirinko kelias veiklos kryptis: kaupė išlikusį žydų
kultūros paveldą plačiąja prasme, rinko istorinę medžiagą ir rengė parodas;
rūpinosi masinių žydų kapaviečių ir kitų šiai tautai reikšmingų istorinių
bei kultūrinių vietovių įamžinimu.
Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1949 m. birželio 10 d. nutarimu reorganizavo, o
iš tiesų – likvidavo Vilniaus žydų muziejų. Jis tapo Vilniaus kraštotyros
muziejumi. Visas sukauptas žydiškas palikimas išdalintas įvairioms
įstaigoms. 1989 m. rugsėjo 6 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 177p po beveik
penkiasdešimties metų Vilniuje buvo atkurtas Žydų muziejus. Pagrindinis
tikslas – prikelti iš užmaršties Lietuvos žydų istoriją bei kultūrą,
atskleisti tautos tragediją Antrojo pasaulinio karo metais. 1991 m. vasario
13 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 56p daugelis eksponatų grąžinti į ką tik
atkurtą Lietuvos Valstybinį žydų muziejų. Tais pačiais metais Kauno M. K.
Čiurlionio dailės muziejus padovanojo išlikusius Kauno žydų istorijos ir
etnografijos draugijos eksponatus. Šie eksponatai ir sudarė muziejaus
rinkinių pagrindą. 1997 m., minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines,
muziejus buvo pavadintas Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.
Vilniaus Gaonas

Paminklas Vilniaus Gao-
nui Elijahu Vilniuje.
Nuotr. |
|
Vilniaus Gaonas – Elijahu ben Solomon Zalman (1720–1797).
Gaonas
buvo ryškiausias šviesuolis ne tik tarp XVII ir XVIII a. (bei per
ankstesnius 500 metų) Talmudo tyrinėtojų, bet ir daugeliui būsimųjų kartų.
Jo neprilygstamas intelektas ir dvasingumas suteikė nepralenkiamą pranašumą
interpretuojant Torą ir Talmudą – studijoms, kurioms jis pašventė visą savo
gyvenimą. Daug dirbdamas jis tampa visos Lietuvos ir Rusijos, o vėliau ir
visų Rytų ir Vidurio Europos žydų dvasiniu vadovu. Jis sukūrė naujus Talmudo
studijavimo metodus ir kritinių pastabų pagalba stengėsi grąžinti žydų
įstatymui jo pradinę racionalią prasmę. Vilniaus Gaonas pritaikė šiuos
kritinius metodus Babilono ir Jeruzalės Talmudų bei visos rabinistinės
literatūros nagrinėjimui ir tobulinimui. Jis buvo pirmasis žydų
mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas
(amžių bėgyje) sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais
atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis jį išsamiai išnagrinėdavo ir
lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių
fragmentų. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas
protu, o ne autoritetais.
Didelę savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms.
Gaonas taip pat rimtai studijavo istoriją ir geografiją, o ypač matematiką,
astronomiją bei anatomiją. Jis teigė, jog būtina studijuoti pasaulietinius
mokslus, nes Tora ir mokslas yra glaudžiai susiję.
Gaonas kovojo prieš hasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir
paskelbė keliems hasidams ekskomunikacijos nuosprendžius. Jis skatino
mokyklų ir yeshivų, kur studijuojami talmudistiniai šaltiniai, steigimą.
Visa tai sąlygojo ne tik palankaus klimato pažangioms rabinistinėms
studijoms sukūrimą, bet ir švietimo, haskala, judėjimo atsiradimą, kuriuo
buvo siekiama modernizuoti žydų bendruomenę. To judėjimo šūkis buvo „Šviesa
ir išsilavinimas“.
Savo studijų, tiriamojo darbo ir apmąstymų rezultatus Gaonas įkūnijo daugiau
kaip 70-yje veikalų, apimančių daugybę įvairiausių temų. Šie veikalai buvo
išleisti po jo mirties.
Gaonas nuo pat vaikystės buvo nepaprastai gabus. Būdamas šešerių su puse
metų, Didžiojoje Vilniaus sinagogoje jis pasakė moksliškai pagrįstą
Talmudinę kalbą. Kai jam buvo devyneri, jis jau buvo susipažinęs ne tik su
Biblijos, Mishna ir Talmudo turiniu, bet ir su visų šių didžiųjų darbų
komentarais.
Gaonas gyveno asketo ir mokslininko gyvenimą, laikydamas tokį gyvenimo būdą
būtina savęs tobulinimo sąlyga ir pagrindiniu principu. Taip jis sukūrė
pagrindą etiniam Mussar judėjimui, išsivysčiusiam po 100 metų.
Gaonas buvo vadinamas „aukščiausio lygio genijumi“ ir „paskutiniu didžiuoju
klasikinio Rabinizmo teologu“. Jis tapo 700 metų žydų gyvavimo Lietuvoje
simboliu.
Nuotraukos iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir
Dalios Sirgedaitės
|