EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Ekspozicijos ir parodos
Kultūrinė, šviečiamoji
veikla
  Edukacija  
Leidiniai
Rūmų istorija
  Renginių archyvas  
   

2014 04 23 
LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos (RMTS) XVII mokslinė konferencija „Lietuvos muziejai: kultūra, edukacija, mokslas“.
Programa. Atsisiųsti >
Kavinių sąrašas. Atsisiųsti >



2014 04 26  19 val.
Jubiliejinis Vladimiro Prudnikovo koncertas „Mano kelias…“ Išsamiau >


Naujas leidinys! Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė.  Gobeliny Pałacu Wielkich Książąt Litewskich. Leidinys lenkų kalba. Apie leidinį >


Naujas leidinys! Gražina Marija Martinaitienė. Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose. Apie leidinį >


Naujas leidinys! Mečislovas Jučas. Vytautas Didysis. Apie leidinį >


Naujas leidinys! Mečislovas Jučas. Žalgirio mūšis. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, III tomas. Apie leidinį >


Naujas leidinys! Mečislovas Jučas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, VIII tomas. Apie leidinį >






Muziejai | Lietuvoje | Miestuose ir rajonuose | Vilnius | Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai iš pietų pusės. Dailininkė Vilija Mačiulytė, 2008 m.

Liepos 6 d. atidaryti
Valdovų rūmai. Išsamiau >
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų salė
Žiedas su brangakmeniu, XVI–XVII a.
Šarvų komplektas. Italija, XVI a.
Taurė su Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Saksonijos elektoriaus Augusto Stipriojo monograma bei Abiejų Tautų Respublikos herbu. Saksonija, 1698 m.
Gobelenas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju herbu, XVI a., Flandrija

Valdovų rūmų rūsiai

Valdovų rūmų vestibiulis

nacionalinis muziejus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai

Kontaktai
Adresas: Katedros a. 4, LT-01100, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 212 74 76.
Faksas (8 ~ 5) 212 74 70.
El. paštas info[at]valdovurumai.lt
http://www.valdovurumai.lt/
Direktorius – dr. Vydas Dolinskas.
Muziejus socialiniame tinklapyje „Facebook“
Vaizdo įrašai tinkle „YouTube“

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
antradieniais – penktadieniais 11–18 val.
Šeštadieniais, sekmadieniais ir prieš valstybines šventes 11–16 val.
Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.

Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus vienai valandai iki muziejaus uždarymo.

Bilietų kainos:
suaugusiesiems – 10 Lt,
moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems (III gr.) – 5 Lt.
Šeimoms:
1 suaugęs žmogus ir 1–3 vaikai – 15 Lt,
2 suaugusieji ir 1–3 vaikai – 25 Lt.

Nemokamai įleidžiami:
vaikai iki 7 m., vaikų ir vaikų globos namų auklėtiniai, neįgalieji iki 18 m., neįgalieji (I–II gr.), Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai ir Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai ir mokytojai, lydintys didesnes negu 10 asmenų grupes.

Gido paslaugų kainos:
lietuvių kalba – 50 Lt,
užsienio kalba – 70 Lt.

Ekskursijos vedamos ne didesnėms kaip 25 asmenų grupėms.
Būtina iš anksto registruotis tel. (8 ~ 5) 262 00 07.

Edukacinių užsiėmimų kainos:
suaugusiesiems – 7 Lt,
moksleiviams, 5–7 m. vaikams, studentams, senjorams, neįgaliesiems (III gr.) – 3 Lt.

Nemokamai:
vaikams iki 5 m., vaikų ir vaikų globos namų auklėtiniams, neįgaliesiems iki 18 m., neįgaliesiems (I–II gr.), mokytojams, lydintiems vaikus į edukacinius užsiėmimus.

Edukaciniai užsiėmimai vedami 12–25 asmenų grupei.
Būtina iš anksto registruotis tel. (8 5) 261 7445.
Nurodytos nuolaidos ir lengvatos tikslinėms grupėms taikomos lankytojams pateikus tai įrodančius pažymėjimus.
Už visas paslaugas galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, banko mokėjimo kortele ar mokėjimo pavedimu (rezervuojant ir užsisakant iš anksto).

Fotografuoti ir filmuoti muziejaus ekspozicijas galima nemokamai, tačiau draudžiama naudoti blykstes ir stovą. Norint viešinti nuotraukas ar filmuotą medžiagą ne asmeniniams tikslams, būtinas raštiškas muziejaus leidimas. 

Ekspozicijos ir parodos
Valdovų rūmuose galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas.

Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas). Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija (II maršrutas) lankytojus atves į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.

Esamos ir būsimos ekspozicijos pažymėtos Valdovų rūmų plane

Visiškai atkūrus Valdovų rūmus ir pradėjus veikti antrajai jų daliai, bus įrengtos dar dvi nuolatinės ekspozicijos. Rūmų muzikinio gyvenimo ir buities ekspozicija (III maršrutas) kartu su daugiafunkce sale bus skirta įvairiems kultūriniams ir edukaciniams renginiams. Nacionalinių ir tarptautinių parodų centre (IV maršrutas) bus pristatomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lituanistinis ir bendrasis Europos paveldas. Šioje rūmų dalyje taip pat veiks istorinių valgių ir gėrimų restoranas-kavinė ir vyno rūsys.  

Kultūrinė, šviečiamoji veikla

Išsamiau >

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programos renginiai 2003–2011 m.
Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa – tai mokslinių diskusijų bei edukacinių susitikimų su Europos valdovų istorinėse rezidencijose įsikūrusių kultūros paveldo puoselėjimo institucijų vadovais, tyrėjais ir ekspertais projektas, skirtas tiek Lietuvos specialistams, tiek ir plačiajai kultūrinei visuomenei. Programą 2003–2011 m. vykdo Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos ir užsienio partneriais. Programa skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimui, šio projekto pristatymui ir suvokimui plačiame europinių procesų kontekste, panašių ar analogiškų istorinių rezidencijų istorinės ir meninės raidos, ryšių su Lietuva klausimų aptarimui. Renginių metu taip pat pristatomi Europos valstybių valdovų ir didikų rūmų atkūrimo, interjerų restauravimo, erdvių pritaikymo ekspozicijoms, parodoms, kitoms kultūros paveldo aktualinimo reikmėms, šiuolaikinės kultūrinės, muzikinės, edukacinės veiklos, reprezentacinės ir muziejinės paskirties, įvairiapusiškos paslaugų pasiūlos lankytojams, turizmo informacijos ir kiti aktualūs nūdienai bei Lietuvos valdovų rūmų atkūrimui aspektai. Programa leidžia susipažinti su šiandiene europine istorinių rezidencijų atkūrimo ir pritaikymo modernioms funkcijoms teorija, metodika bei patikrinta praktine patirtimi. Tokia forma ir europiniai pavyzdžiai turėtų sklaidyti abejones dėl Valdovų rūmų atkūrimo prasmingumo ar net projekto oponentų dažnai deklaruojamas niekuo nepagrįstas baimes.

Rūmų istorija

Rūmai XV–XVI amžiuje
Lietuvos sostinėje Vilniuje didieji kunigaikščiai savo rezidencijas turėjo tiek Žemutinėje, tiek Aukštutinėje pilyse. Iki XV–XVI a. sandūros pagrindinė rezidencija buvo Aukštutinėje pilyje, kur iki šiol išlikę gotikinių rūmų griuvėsiai. XV a. Lietuvos didieji kunigaikščiai mėgo gyventi ir Trakų pilyse. Didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392–1430) perstatytos ir išplėstos Vilniaus pilys, kuriose jis planavo savo karūnavimo iškilmes, turėjo pabrėžti viduramžiškos Lietuvos valstybės, plytėjusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, didybę ir išskirtinį valdovo statusą. Greičiausiai didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (1492–1506) pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies perkėlė į Žemutinę, pradėdamas vėlyvosios gotikos rūmų, atitinkančių pakitusias reprezentacijos tradicijas, statybą.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) pradėta rūmų renesansinė rekonstrukcija buvo užbaigta prieš 1530 m. gaisrą. Neabejotinai didelę įtaką tolesnei rezidencijos raidai turėjo šio valdovo žmona Bona Sforca, Milano kunigaikščio Giano Galeazzo Sforcos ir Bario kunigaikštytės Izabelės Aragonietės duktė. Ji siekė Vilniaus rūmus paversti modernia reprezentacine Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos rezidencija. Rūmų rekonstrukcijos projektus tuo metu galėjo kurti italų architektas Bartolomėjus Berreccis iš Pontasjevės bei lenkas Benediktas iš Sandomiro, čia neabejotinai dirbo iš Florencijos arba Romos kilęs menininkas Bernardinas Zanobis de Gianotis.
Lietuvos ir Lenkijos valdovas ir paskutinis lietuviškosios Jogailaičių dinastijos atstovas Žygimantas Augustas (1548–1572), Lietuvą faktiškai pradėjęs valdyti 1544 m., ėmėsi naujų rūmų plėtros iniciatyvų. Prie ankstesnės rezidencijos buvo pristatyti vadinamieji Naujieji rūmai. Darbams vadovavo iš Sienos kilęs italų architektas ir skulptorius Giovannis Cinis, čia dirbo ir Giovannis Maria Mosca Padovanas, Filipas Bartolomėjus iš Fjezulės, kitų Vidurio Europos šalių meistrai.
Lietuvos ir Lenkijos valdovai iš švedų Vazų dinastijos – Žygimantas (1587–1632) ir Vladislovas (1632–1648) – Vilniaus rezidencijai, iš kurios koordinavo savo politiką Maskvos ir Švedijos atžvilgiu, taip pat skyrė didelį dėmesį.

Rūmai XVII amžiuje
Po 1610 m. gaisro rūmai buvo perstatyti šiaurietiško manierizmo stiliumi. Darbus prižiūrėjo Peteris Nonhartas ir Wilhelmas Pohlis. XVII a. 3 dešimtmetyje rūmai vėl buvo rekonstruoti ir įgavo ankstyvojo italų baroko bruožų. Tuo pačiu metu buvo pastatyta ir Šv. Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Darbams vadovavo italų architektas Kostantas Tencalla bei jo brolis akmentašys Jokūbas, anksčiau Romoje dirbę su garsiuoju architektu Karlu Madernu.
XVI a. ir XVII a. I pusė – tai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Vilniaus rezidencijos klestėjimo laikotarpis. Čia buvo priimamos Apaštalų Sosto, Šventosios Romos imperijos, Maskvos, Vengrijos, Turkijos, Persijos, Prancūzijos, Ispanijos, Venecijos, Toskanos, Mantujos, Feraros ir daugelio kitų užsienio šalių pasiuntinybės bei leninės-vasalinės Prūsijos ir Kuršo kunigaikščių priesaikos, vykdyta paskutiniųjų Jogailaičių ir Vazų dinastinė politika, teiktos privilegijos, rinkosi Ponų taryba ir Seimas, redaguotas Lietuvos Statutas, vyko teismai, saugota Lietuvos Metrika ir iždas, buvo kalami pinigai. Jau Žygimantas Augustas rūmuose sukaupė didelę biblioteką, įspūdingus gobelenų, ginklų, šarvų, paveikslų, medžioklės trofėjų rinkinius. Rūmuose saugotu lobynu ir jo brangenybėmis stebėjosi popiežiaus legatas Bernardinas Buongiovannis.
Su rūmais susijusi romantiška ir tragiška Žygimanto Augusto ir jo antrosios žmonos Barboros Radvilaitės meilės istorija. Puošni rezidencija, kurią supo įspūdingas parkas, tapo Renesanso ir ankstyvojo baroko kultūros bei meno sklaidos centru ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visame Vidurio Rytų bei Šiaurės Europos regione.
Vilniaus rūmų klestėjimas baigėsi 1655 m., kai Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų kariuomenė, šešeriems metams įsikūrusi pilyse bei jas nusiaubusi ir išgrobsčiusi. Rūmai vėl nukentėjo 1661 m., kai priešus buvo bandoma išvyti. Apverktina valstybės iždo būklė neleido imtis apgriautų rūmų atkūrimo darbų.

Rūmų istorija po Abiejų Tautų Respublikos paskutiniojo padalijimo – 1795 m.
Po Abiejų Tautų Respublikos paskutinio padalijimo 1795 m. Rusijos imperijos administracija, sąmoningai naikindama Lietuvos valstybingumo ženklus, 1799–1801 m. ėmė griauti išlikusius rūmų mūrus. 1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperinę valdžią metu nukentėjo net nugriautų rūmų pamatai, kai apie pilies kalną buvo nutarta įkurti tvirtovę ir iškasti gynybinius griovius.

Rūmų teritorijos tyrinėjimų ir atstatymo pradžia
Platesnio masto, nuoseklūs rūmų teritorijos archeologiniai tyrinėjimai buvo pradėti tik 1987 m. Tyrimų metu sukaupta daugiau nei 300 000 įvairių radinių. 2000–2001 m. Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė priėmė nutarimus dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo. Rūmų atkūrimas suvoktas kaip tautinei savimonei ir istorinei atminčiai svarbaus Lietuvos suverenumo simbolio sugrąžinimas, istorinės tiesos restitucija. Atkurtus rūmus planuojama atidaryti 2009 m. Atstatytoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje numatyta įkurti daugiafunkcinį istorinį kultūros centrą. Rūmuose nuolat veiks ekspozicijos su iš dalies atkurtais istoriniais interjerais, taip pat bus vykdoma aktyvi edukacinė veikla, rengiamos parodos, koncertai, konferencijos, vyks valstybės reprezentaciniai renginiai.
Nuo 2004 m. parodos, ekspozicijos, kuriomis siekta modeliuoti būsimas pagrindines nuolatines atkurtų LDK Valdovų rūmų ekspozicijas, rengtos Taikomosios dailės muziejuje.

Vytauto Abramausko, Mindaugo Kaminsko, Antano Lukšėno nuotraukos

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2014.04.22
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute