signatarų namai

Kontaktai
Adresas: Pilies g. 26, LT-01123, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 231 44 37.
El. paštas: signataru.namai@lnm.lt
http://www.lnm.lt/

Informacija lankytojui

Darbo laikas
Gegužės 1 d. – rugsėjo 30 d.:
antradieniais – šeštadieniais 10–17 val.;
Spalio 1 d. – balandžio 30 d.:
antradieniais – šeštadieniais 10–17 val.

Bilieto kaina:
lankymas nemokamas.

Papildomos paslaugos
Išankstinis ekskursijų užsakymas telefonu (8 ~ 5) 231 44 37.

Ekspozicija

Nuolat papildoma Vasario 16-osios Akto Signatarams skirta ekspozicija:

Kabinete, kuriame buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, siekta atkurti to meto atmosferą. Kambaryje galima pamatyti Lietuvos Tarybos nuotraukas ir Tarybos rūpesčiu leistame dienraštyje „Lietuvos aidas“ atspausdintą Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Kambario interjerą ekspozicijos lankytojai gali palyginti su vienintele išlikusia jo vaizdą apie 1915–1919 m. įamžinusia nuotrauka.
Signatarų namų ekspozicija lankytojus supažindina su XX a. pradžios nacionalinio atgimimo bei modernios Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. istorija. Pastate, kuriame tų metų vasario 16-ąją įvyko lemtingi Lietuvos Tarybos posėdžiai bei paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, stengiamasi perteikti 1904–1918 m. Lietuvos kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo atmosferą. Ekspozicijos centrinė ašis – Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių gyvenimą ir veiklą iliustruojanti istorinė medžiaga. Signatarų namuose eksponuojami dokumentai, Lietuvos žemėlapiai, senosios fotografijos, tapybos darbai, plakatai, Nepriklausomybės akto signatarams priklausę daiktai.
Gretimame kambaryje – nuotraukose užfiksuotos Lietuvių konferencijos akimirkos ir jos dalyvio skiriamieji ženklai. Visi atvykusieji gavo vardinius leidimus ir pasipuošė vieno iš svarstytų tautinės vėliavos variantų – žalios ir raudonos spalvų – juostele.
Kai kuriuos būsimuosius Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus galima išvysti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centrinio komiteto narių nuotraukoje.
Ekspozicija nuolat papildoma signatarus menančiais reliktais. Ekspozicijoje pamatysite Pirmosios Lietuvos Respublikos metais diplomatinį darbą dirbusio signataro Kazimiero Bizausko apdovanojimus. Jono Vileišio, Prano Dovydaičio, Stanislovo Narutavičiaus asmeninius daiktus.

Nepriklausomybės akto signatarams – Lietuvos Respublikos diplomatams Petrui Klimui ir Jurgiui Šauliui, skirtas kambarys
Šiuos du signatarus siejo bičiulystė, dėmesys Lietuvos istorijai, nuosaikios kairiosios politinės pažiūros, bendri darbai Lietuvių mokslo draugijoje ir Lietuvos Taryboje. P. Klimui ir J. Šauliui skirtame kambaryje galima pamatyti jų gyvenimą ir veiklą įamžinusias nuotraukas, dokumentus ir autentiškus jiems priklausiusius daiktus. Eksponuojamas pirmojo Lietuvos diplomato Jurgio Šaulio diplomatinis pasas, Petro Klimo frakas, Lietuvos pasiuntinybei Berne priklausę baldai, kuriuos išpirko ir Lietuvai dovanojo Šveicarijoje gyvenantis dr. Vaclovas Dargužas.

Lietuvos Tarybos narių portretai, tapyti dailininko R. Žebenkos
Paveikslus padovanojo 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas.

Jonui Basanavičiui skirta ekspozicija
Jono Basanavičiaus, Lietuvos istorijoje praminto „tautos patriarchu“, numačiusio jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti, memorialiniame kambaryje eksponuojami autentiški jam priklausę daiktai.
Ekspozicijos lankytojai pamatys išlikusią 25-erius metus Bulgarijoje gyvenusio ir gydytoju dirbusio J. Basanavičiaus priimamojo iškabą ir lagaminėlį. Siekį kuo tiksliau įamžinti ir kitoms kartoms išsaugoti lietuvių tautosaką liudija J. Basanavičiaus įsigytas pirmasis pasaulyje garso įrašymo prietaisas – Edisono fonografas. Signataro megztinis, pensnė, skrybėlė, piniginė, lazdos, namus puošusios skulptūrėlės ant darbo stalo, kilimas, dailininko Leščinskio tapybos darbai su Bulgarijos vaizdais – jo kasdienio gyvenimo akimirkas iliustruojantys ekspozicijos elementai. Dvi kelioninės skrynios – gausių kelionių po Vidurio, Vakarų Europą ir sugrįžimo į Tėvynę liudijimas. Lietuvos Respublikos prezidento Kazio Griniaus sveikinimas ir JAV lietuvių angliakasių dovanotas suvenyras septyniasdešimt penkerių metų sukakties proga – pagarbos lietuvių tautos patriarchui ženklai.

Prof. Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys
125-ųjų gimimo metinių proga 2007 m. rugpjūčio 22 d. atidarytas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro prof. Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys. Signataro Mykolo Biržiškos baldus ir asmeninius daiktus muziejui perdavė anūkai, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Prof. Mykolas Biržiška – Vasario 16-osios Akto signataras ir Lietuvos Tarybos narys (1917–1920), Vilniaus lietuvių (nuo 1921 m. – Vytauto Didžiojo) gimnazijos vienas steigėjų ir direktorius (1915–1922), Kauno (1926–1927) ir Vilniaus (1940–1944) universitetų rektorius. Nuo 1905-ųjų, kai atvyko į Vilnių, iki 1922-ųjų metų, kai Lenkijos vyriausybės buvo iš jo ištremtas kaip nepageidaujamas lietuvių veikėjas, M. Biržiška periodikoje paskelbė apie du tūkstančius publikacijų lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. M. Biržiška dalyvavo Vilniaus lietuvių kovoje dėl savo tautinių teisių, drauge gynė Lietuvos teisę į savo sostinę Vilnių, buvo išrinktas pirmuoju Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininku. Šiame darbe Mykolas Biržiška buvo išdidus lietuvis, pasižymėjo didele tolerancija ir diplomatine išmintimi. Buvo aktyvus Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys. Darbštus lietuvių literatūros tyrinėtojas. Gausios profesoriaus mokslinės publikacijos – kasdienio kruopštaus darbo rezultatas.
1944 m. prof. Mykolas Biržiška pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. atvyko į JAV. Nei amžius, nei sudėtingos gyvenimo sąlygos neužgožė profesoriaus visuomeniškumo. Svarstant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą, signataras teigė, kad pagrindinį vaidmenį turės atlikti žmonės okupuotoje Lietuvoje: „Herojus liko namuose“.

Dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) paveikslas „Signatarai“
Po beveik septynių dešimtmečių iš JAV į Lietuvą sugrąžintas ir Vilniuje pirmą kartą eksponuojamas dailininko Petro Kalpoko paveikslas „Signatarai“.
1939 metais Niujorke vyko pasaulinė paroda, kurioje tarp kitų 60 tautų savo šalį pristatė ir lietuviai, ypatingą dėmesį skyrę Lietuvos istorinės praeities pristatymui.
Dailininkams Petrui Kalpokui, Adomui Galdikui, Stasiui Ušinskui ir Adomui Smetonai buvo specialiai užsakyti monumentalūs tapybos darbai, turėję atspindėti didžiuosius mūsų šalies gyvenimo įvykius – pradedant Mindaugo krikštu ir baigiant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu 1918-aisiais.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Niujorke eksponuoti kūriniai į Lietuvą nebegrįžo, tarp jų ir P. Kalpoko paveikslas „Signatarai“. Ši drobė daugiau kaip 20 metų puošė Lietuvos ambasados rūmus Vašingtone.
Beveik 4 metrų pločio ir 3 metrų ilgio P. Kalpoko paveikslą galima išvysti Signatarų namų salėje.

Parodos
Rengiamos laikinos Naujausiųjų laikų Lietuvos valstybingumo istorijos parodos, supažindinančios lankytojus su tautiniu judėjimu 1904–1917 m., Lietuvos Tarybos veikla, Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo istorija 1988–1992 m.

Edukacinė veikla
Kiekvienų metų vasario mėn. pradžioje vyksta moksleivių atvirukų ir plakatų konkurso, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, nugalėtojų paskelbimas.
Laureatais išrenkami du atvirukų ir du plakatų autoriai, 30 diplomantų. Iškilmėse dalyvauja vertinimo komisijos nariai prof. Juozas Galkus ir prof. Albertas Gurskas. Nugalėtojams įteikiami laureatų sukurti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus išleisti atvirukai ir plakatai, laureatams – muziejaus leidiniai.
Atvirukai ir plakatai parduodami Signatarų namų knygynėlyje.

Renginių archyvas
[2011 09 22] Knygos „Atsiminimai apie Joną Jablonskį“ sutiktuvės: prof. Arnoldas Piročkinas, knygos sudarytojos Giedrė Čepaitienė ir Lionė Lapinskienė, leidyklos „Gimtasis žodis“ atstovas Vytautas Stanelis, vedėjas kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas.
[2011 04 21] Konferencija, skirta dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms. 
[2011 04 13] Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas „Nepažintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis“ 
[2011 03 11] Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – atvirų durų diena Signatarų namų, Naujojo ir Senojo arsenalų ekspozicijose.
[2010 03 10 – 2010 03 24] Signatarų namuose:  Vytauto Daraškevičiaus kilnojamoji fotografijų paroda „Į laisvę: 1988 birželis – 1990 kovo 11“. Išsamiau >
[2010 02 16] Vasario 16-osios minėjimas prie Signatarų namų. Šventinės dienos proga atidarytos lankymui visos Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos.
[2010 02 11] Signatarų namuose pristatoma Antano Stanevičiaus biografinė apybraiža „Alfonsas Žalys“ iš serijos „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“.
[2010 01 29] Atviruko ir plakato konkurso, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, rezultatų paskelbimas ir laureatų apdovanojimas
[2009 11 11] Vinco Kudirkos 110-ųjų mirties metinių minėjimas su knyga „Vinco Kudirkos autografai MANIEMSIEMS“. Išsamiau >
[2009 10 01] Nepriklausomybės Akto signataro Antano Smetonos 135-ųjų gimimo metinių minėjimas. Išsamiau >  
[2009 09 24] Signatarų namuose: Birutės Valionytės albumo „Didžioji Lietuva“ pristatymas.

Nuotraukos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus