EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Papildomos paslaugos
Rinkinys
Ekspozicija
  Edukacija  
Parodos, renginiai
Lietuvos tautinio
atgimimo ąžuolynas
  Istorijos fragmentai  
  Renginių archyvas  
   

Virtuali paroda „Ruduo Basanavičynėje“. Išsamiau >



Virtuali paroda „Jono Basanavičiaus gimtinė“. Išsamiau >





Stuba iš kiemo pusės  
Stuba iš kiemo pusės  
Svirtinis šulinys, klėtis  
Svirtinis šulinys, klėtis  

Aukuro kalnas ąžuolyne.
Nuotr. Donato Gvazdaičio

Vakaro vaizdai iš paukščio
skrydžio Jono Basana-
vičiaus gimtinėje. Nuotr.
Donato Gvazdaičio
Kamaraitės ekspozicija. Rašomasis stalas, kėdė, lempa, etažerė, laikrodis, šv. paveikslas, kryžius, lova
Kamaraitės ekspozicija.
Rašomasis stalas, kėdė,
lempa, etažerė, laikrodis,
šv. paveikslas, kryžius,
lova  
Kuknios ekspozicija. Duonkepė krosnis, lizė
Kuknios ekspozicija.
Duonkepė krosnis, lizė  
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas
Lietuvos tautinio atgimimo
ąžuolynas  

Krikštynos. Vaiko
kėlimas per langą.
Nuotr. G. Zubricko

jono Basanavičiaus gimtinė

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys

Kontaktai
Adresas: Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Bartninkų seniūnija, LT–70329 Vilkaviškio r.
Tel./faksas (8 ~ 342) 69 365.
El. paštas: j.basanaviciaus.gimtine[at]lnm.lt
Svetainė internete: http://www.lnm.lt
Vedėja – Rūta Vasiliauskienė.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
gegužės 1 d. – rugsėjo 30 d.
pirmadieniais – penktadieniais 9–18 val.,
šeštadieniais 10–18 val., sekmadieniais 10–15 val.,
spalio 1 d. – balandžio 30 d.
pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val., šeštadieniais 10–17 val.

Ekskursijų vadovai ekskursijas veda:
gegužės – rugsėjo mėnesiais pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais nuo 10 iki 18 val., sekmadieniais ekskursijos su gido paslaugomis užsakomos iš anksto. Spalio – balandžio mėnesiais antradieniais – šeštadieniais nuo 10 iki 17 val., sekmadieniais, pirmadieniais nedirbame.

Bilieto kaina – 0,60 € (2,07 Lt).

Ekskursijos kaina:
ekskursija po sodybą 6 € (20,72 Lt),
ekskursija po ąžuolyną 8 € (27,62 Lt),
ekskursija po Bartninkų seniūnijos istorines vietas 15 € (51,79 Lt).

Edukacinė programa
Edukacinė programa moksleiviams (grupei iki 25 asmenų) 8 € (27,62 Lt),
edukacinė programa suaugusiajam (grupė iki 20 asmenų) 2 € (6,91 Lt).

Filmavimas ir fotografavimas sodyboje 8 € (27,62 Lt).

Nemokamai muziejų lanko: muziejininkai, pateikę pažymėjimą; ikimokyklinio amžiaus vaikai; vaikų globos įstaigų auklėtiniai; socialiai remtini vaikai; neįgalieji ir juos lydintys asmenys; mokytojai ir jų vadovaujamos mokinių grupės nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir jo teritorinių padalinių darbuotojai, pateikę valstybės tarnautojo ar darbuotojo pažymėjimą.

Papildomos paslaugos
Eksponatų ir renginių fotografavimas
Renginių filmavimas
Muziejuje saugomų nuotraukų, negatyvų, skaidrių skenavimas
Eksponuojamų dokumentų kopijavimas.

Rinkinys
Eksponatai Jono Basanavičiaus gimtinėje pradėti rinkti 1990 metais, pasakojantys apie XIX a. pab. lietuvių tautinio atgimimo pradininko, gydytojo, kultūros ir visuomenės veikėjo J. Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Šiuo metu muziejuje sukaupta 90 eksponatų, deponuoti 157 muziejiniai eksponatai.

Ekspozicija
Dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su to laikotarpio išplanavimu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais.
Stuba (namas) stovi aukščiausioje kiemo vietoje ant kalnelio. Joje įkurtas muziejus, administracija. Atstatytoje stuboje atkurta XIX a. pab. – XX a. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas dr. Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Stuboje įrengta skaitykla, kurioje eksponuojama Vasario 16-osios signatarų nuotraukų paroda. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginiams organizuoti, įrengta erdvi scena, o vienoje klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Kiaulidėje įrengtos dvi parodų salės.

Parodos, renginiai
Sodyboje rengiamos įvairios parodos, seminarai, konferencijos.

Tradiciniai renginiai

Muziejų naktis
. Nuo 2009 m. gegužės Jono Basanavičiaus gimtinė įsijungė į tarptautinę muziejų bendruomenės akciją „Europos muziejų naktis“, kurios tikslas – suteikti lankytojui galimybę pažvelgti į muziejų kitomis akimis, ne tik dieną, bet ir naktį, patirti neišdildomų įspūdžių muziejininkų siūlomuose užsiėmimuose. Pasirinktą vakarą muziejuje organizuojami įvairūs nemokami renginiai, kurių metu siūloma patirti pažinimo džiaugsmą, prisiliečiant prie senųjų papročių, folkloro, tautosakos.
 
Jono Basanavičiaus gimimo dienos minėjimas. Kasmet lapkričio 23 d. minime dr. Jono Basanavičiaus gimimo dieną. Šia proga rengiamas fotografijos konkursas „Viešnagė Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne“. Muziejaus lankytojus kviečiame susitelkti bendram kūrybiniam darbui ir taip prisidėti prie Jono Basanavičiaus gimtinės ir Tautinio ąžuolyno populiarinimo.
 
Kiekvienais metais paskutinį balandžio šeštadienį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne tradiciškai organizuojama Ąžuolyno diena. Vyksta Ąžuolyno sumanytojų, sodintojų, Kovo 11-osios Akto signatarų, Vasario 16-osios klubo ir visų neabejingų Lietuvos istorijai sueiga.  

Istoriniai-literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo atgimimo vygė“ Jono Basanavičiaus gimtinėje pirmą kartą įvyko 1992 m. vasario 16 dieną. 2007-aisiais vasario 15 d. jie vėl atgaivinti. Skaitymuose gali dalyvauti visi, kurie domisi Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho, Nepriklausomybės Akto signataro, laikraščio „Aušra“ leidėjo, gydytojo Jono Basanavičiaus veikla ir gyvenimu.  

Sūduvos krašto folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ pirmą kartą surengtas 1998 m. Jono Basanavičiaus tėviškėje. Nuo 2007 m. jis vyksta kasmet Jono Basanavičiaus gimtinėje. Jis sukviečia folkloro kolektyvus ne tik iš Sūduvos regiono, bet iš visos Lietuvos. Festivalis puoselėja etninę kultūrą.

Sūduvos mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“ vyksta kasmet nuo 1997 m. Jono Basanavičiaus gimtinės aplinka, erdvus klojimas puikiai tinka šiam renginiui, visi svečiai gali pajusti tikrąją klojimo teatrų dvasią. Festivalyje dalyvauja mėgėjų teatrų kolektyvai iš Sūduvos, tačiau pastaruoju metu festivalis pritraukia dalyvius iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių.   

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas
Nacionalinio atgimimo banga sukvietė tautą į daugiatūkstantinius mitingus, subrandino daug istorinės atminties iniciatyvų. 1988 m. rudenį inžinierius Vitalius Stepulis, pedagogas Algimantas Kepežėnas, ekonomistas Vygandas Čaplikas, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, geografas Rimantas Krupickas, žemės ūkio specialistas Vladas Markauskas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila iškėlė idėją pasodinti ąžuolyną Sūduvos krašte, tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje. 1989 m. balandžio 1, 8 ir 15 dienomis buvo užsodintas 30 hektarų plotas.
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas kasmet didėja ir dabar užima 40 hektarų plotą, jame auga apie 9000 ąžuolų ir kitų medžių.
Aukščiausioje ąžuolyno vietoje – Aukuro kalnas, tampantis besiformuojančių tradicijų ir atmintinų tautos datų pagerbimo vieta. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne pasodinta 13 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti.
2014 m. balandžio 26 d. pasodintas pirmasis 25 ąžuolų guotas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. 2018-uosius pasitiks šimto ąžuolų giraitė.
Tautos atminties giraitėje žaliuoja ąžuoliukai išskirtinėms tautos asmenybėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms.
Vasario 16-osios Akto signatarų giraitės ąžuoliukai pasodinti 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams atminti ir pagerbti.
Represijų aukų giraitė skirta lietuvių tautos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą.
Vilkaviškiečių giraitė skirta garbiems krašto, kuriame auga ąžuolynas, žmonėms.
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraitėje kasmet pasodinamas ąžuoliukas Valstybinės premijos laureatui, apdovanotam už pozityvią kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros baruose, pagerbti.
Tautos vienybės giraitės ąžuolai visiems Lietuvos žmonėms primena: stiprybė – vienybėje.
Jaunimo giraitė simbolizuoja kartų perimamumą valstybės kūrimo darbuose, saugojant tautos vertybes ir nepriklausomybę.
Pasaulio lietuvių giraitė primena, kad ketvirtadalis mūsų tautiečių gyvena svečiose šalyse.
Knygnešių giraitės centre – iš knygnešių tėviškių sugabentų akmenų aukuras. Knygnešių giraitėje auga apie 150 ąžuoliukų, 115 iš jų – vardiniai. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, 1864–1904 metais, gabendami lietuviškus spaudinius iš Prūsijos, knygnešiai padėjo išsaugoti gimtąją kalbą.
Sąjūdžio Seimo beržų žiedas. 1991 m. pavasarį 35 metrų skersmens žiede pasodinti berželiai 1988 m. spalio 22–23 d. vykusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams pagerbti.
Baltų giraitė skirta mūsų protėviams atminti. Seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia V amžių pr. Kr. XII amžiuje minimos baltų gentys: prūsai, galindai, skalviai, jotvingiai, sūduviai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, lietuviai ir Dniepro baltai. Šiandien išlikusios dvi baltų tautos – latviai ir lietuviai.
Kovo 11-osios Akto signatarų giraitėje pasodinti vardiniai ąžuoliukai 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams atminti ir pagerbti.
Kovo 11-osios giraitė. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Penkiasdešimt metų trukusi okupacija baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atkūrimu. Vienuolika giraitės ąžuolų auga apie aukščiausią apylinkėse kalvą, į pietvakarius nuo Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos. 

Istorijos fragmentai
Idėja Jono Basanavičiaus gimtinėje atstatyti jo tėvų sodybą ir šalia jos sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną kilo 1988 metais. 1989 m. sausio 9 d. Bartninkuose susirinkusi iniciatyvinė grupė (D. Vilimas, R. Lipšienė, Ž. Mačionienė, V. Stepulis, E. Žemaitaitis, V. Markauskas) aptarė sodybos atstatymo ir memorialinio muziejaus įrengimo darbus. Kauno „Drobei“ pasiūlius atstatymo darbams 100 000 rublių, buvo parengtas sodybos atkūrimo projektas (architektė Ž. Mačionienė). 1991 m. buvo atstatyti gyvenamasis namas ir klėtis, pradėta rengti Jono Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Ožkabalių ir Bartninkų apylinkėse buvo renkami seni buities daiktai ir rakandai.
1995 m. atkurtas dar vienas sodybos pastatas – karvidė. 1996-aisiais, atstačius sodybos kluoną ir rūsį, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1998 m. atkūrus kiaulidės pastatą, atkurti liko aliejinę ir jaują su pirtimi.
Atkuriama Jono Basanavičiaus sodyba ir greta augančiu Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu rūpinosi Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio krašto muziejus. Pirmasis sodybą ir Atgimimo ąžuolyną prižiūrėjo Romanas Raulynaitis su šeima, po jų sodybą dešimtmetį prižiūrėjo Vilmos ir Antano Klimų šeima. 2006 m. sodybą ir ąžuolyną perėmė Marijampolės apskrities viršininko administracija, kuri įkūrė biudžetinę įstaigą – Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų.
2010 m. Jono Basanavičiaus memorialinė sodyba-muziejus ir ąžuolynas perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Nuo 2010 m. liepos 1 d. šis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys  vadinamas Jono Basanavičiaus gimtine. 

Nuotraukos iš Jono Basanavičiaus gimtinės

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2015.04.16
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute