Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniai

Archeologijos skyriaus rinkiniai

Archeologijos skyrius įkurtas 1989 m., tačiau jo pagrindai sukurti dar prieškaryje. Nuo pat muziejaus įsteigimo buvo kaupiami atsitiktiniai archeologiniai radiniai, dažniausiai – dovanoti. Pirmu numeriu „Aušros muziejaus archeologiniams daiktams registruoti knygoje“ įrašyta žalvarinė antkaklė, rasta Jauneikių kapinyne (Joniškio r.), kurią perdavė p. Urmonas iš gretimo Linkaičių kaimo.

2010 m. sausio 1 d. duomenimis Archeologijos skyriuje saugoma 8 629 pagrindinio ir 1 682 pagalbinio fondo eksponatai.

Archeologijos skyriaus pagrindinio fondo eksponatų rinkiniai: Akmens ir žalvario amžių radiniai, Gyvenviečių radiniai, Kunigo Juozapo Žiogo kolekcija, Laidojimo paminklų radiniai.

Etnografijos skyriaus rinkiniai

Pagrindinė rinkinių kaupimo kryptis – etninė Šiaurės Lietuvos kultūra. Tai vieni seniausių muziejaus rinkinių. Prieškaryje etnografinių rinkinių kaupimas buvo pagrindinė muziejaus veiklos kryptis. Iki 1940 m. per ekspedicijas buvo surinkta didžioji etnografijos rinkinių dalis, suformuotas etnografijos archyvas. Šiuo metu Etnografijos skyriaus rinkiniuose saugoma per 15 000 eksponatų (13 399 – pagrindinio ir 1 666 pagalbinio fondų).

Skyriuje saugomas Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus ir kraštotyros draugijos etnografinis archyvas 2006 m. pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Etnografijos skyriaus pagrindinio fondo eksponatų rinkiniai: Etnografinės ikonografijos, Gamtos eksponatų, Namų apyvokos ir buities daiktų, Ritualinių daiktų, Tekstilės, Žemės ūkio ir amatininkų įrankių. Yra pagalbinis fondas.

Istorijos skyriaus rinkiniai

Istorijos rinkinys „Aušros“ muziejuje pradėtas kaupti nuo 1930 m., kai buvo sukurtas Istorijos skyrius. Tai labai įvairi medžiaga, atspindinti Šiaulių ir Šiaurės Lietuvos istoriją bei kultūros paveldą nuo XVI a. iki 1940 m.

Istorijos skyriuje saugomas Vlado Putvinskio ir jo šeimos archyvas 2009 m. pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

2010 m. pradžioje Istorijos skyriuje buvo saugomi 51 456 pagrindinio fondo eksponatai, kurie suskirstyti į Bonistikos (popierinių pinigų), Daiktų, Dokumentų, Faleristikos, Filokartijos (atvirukų), Ginklų, Numizmatikos, Spaudinių rinkinius. Pagalbiniame fonde – 7 818 eksponatų.

Naujausios istorijos sektoriaus rinkiniai

Naujausios istorijos sektorius muziejuje įsteigtas 1993 m. sausio mėn. 1973–1992 m. veikusio Tarybinio laikotarpio istorijos ir vienerius, 1992-uosius, metus veikusio Dabartinės istorijos skyriaus pagrindu. Sektoriuje kaupiama istorinė medžiaga, datuojama nuo pirmosios sovietų okupacijos (1940 m. birželis) iki šių dienų.

2010 m. sausio 1 d. Naujausios istorijos sektoriuje buvo saugoma 27 984 pagrindinio fondo eksponatai, suskirstyti į Daiktų, Dokumentų, Spaudinių, Literatūros rinkinius ir 13 694 pagalbinio fondo eksponatai.

Dailės skyriaus rinkiniai

Dailės kūriniai kaupiami nuo muziejaus įkūrimo. 1933 m. įrengtoje muziejaus ekspozicijoje buvo pristatomas liaudies menas: tapyba, medžio skulptūra ir raižiniai, ksilografija, molio ir metalo dirbiniai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretai, XX a. 3–4 dešimtm. profesionalių dailininkų kūriniai. Dailės skyriaus rinkiniai gausiai pasipildė po 1940 m. dvarų nacionalizacijos.

Šiuo metu Dailės skyriaus fonduose saugoma apie 22 270 eksponatų, iš jų – 20 030 pagrindiniame fonde, kuris suskirstytas į Liaudies taikomosios dekoratyvinės dailės, Profesionaliosios ir liaudies keramikos, Profesionaliosios taikomosios dekoratyvinės dailės, Profesionaliosios skulptūros, Senosios liaudies skulptūros, Tapybos ir grafikos, Tautodailininkų rinkinius ir pagalbinį fondą (2 240).

Fotografijos skyriaus rinkiniai

Fotografijos skyriuje saugoma 74 094 eksponatai, 66 694 pagrindinio ir 7 400 pagalbinio fondų. Eksponatų kaupimo kryptis – Lietuvos fotografijos istorija ir fotomenas. Išsiskiria gausios ir vertingos fotografų Aleksandro Jurašaičio (1859–1915), Juozo Daubaro (1896–1982), Karlo Baulo (1893–1964) negatyvų, Balio Buračo (1897–1972) ir Judelio Kacenbergo (1916–1978), Povilo Karpavičiaus (1909–1986) ir kt. fotografijų, negatyvų, dokumentų ir daiktų kolekcijos, saugomi šiuolaikinių fotomenininkų Aleksandro Macijausko, Antano Sutkaus, Romualdo Požerskio, Algimanto Kunčiaus, Stanislovo Žvirgždo ir kitų darbai. Gausus negatyvų rinkinys (apie 46 000), kurio pagrindas suformuotas dar prieškaryje per ekspedicijas fiksuojant tuometinės Šiaurės Lietuvos realijas.

Fotografijos skyriaus pagrindinio fondo eksponatų rinkiniai: Senųjų fotografijų, Meninių fotografijų, Negatyvų ir skaidrių, Fotografijos gamybos priemonių, Spaudinių, Dokumentų, Daiktų, Kino technikos.

Technikos istorijos skyriaus rinkiniai

Technikos istorijos skyrius įkurtas 1998 m. Dviračių bei Radijo ir televizijos muziejų rinkinių pagrindu. Šiuo metu skyriuje saugoma 5 847 pagrindinio ir 1 753 pagalbinio fondų eksponatai. Technikos skyriuje kaupiama ne tik dviračių, radijo ir televizijos, ryšių technika, bet ir kita buityje naudota technika – siuvimo mašinos, svarstyklės, lygintuvai, mėsmalės ir kt. – šiandien jau tapusi technikos istorijos dalimi.

Pagrindinio fondo eksponatai suskirstyti į Buities technikos, Daiktų, Dokumentų, Spaudinių ir Technikos rinkinius, yra pagalbinis fondas.