NIJOLĖS LIETUVNINKAITĖS MONOGRAFIJOS „KAUNO SENOJI KNYGA“ PRISTATYMAS
Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, 2006 m. spalio 17 d., antradienį, 17 val.

Pristatyme dalyvauja prof. habil. dr. Domas Kaunas, prof. dr. Zigmantas Kiaupa, autorė ir leidėjai

Apie monografiją
XX a. pradžioje Kaunas pradėjo lietuvėti ir iškilo kaip antrasis po Vilniaus lietuviškos knygos centras, sutelkęs katalikiškų nuostatų veikėjus. Miesto įvairiakalbės knygos leidyba, poligrafija, prekyba ir vartojimo kultūra dėl objektyvių istorinių priežasčių 1843–1918 metais plėtojosi kontrastingai, tačiau pakankamai raiškiai, kad paklotų pamatą Nepriklausomybės laikų Kauno knygos kultūros brandai ir erdvei.
Monografija apima Kauno įvairiakalbės knygos kultūros raišką, sklaidą ir plėtotę nuo miesto tapimo 1843 metais gubernijos centru iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1918 metais. Įvairiakalbė miesto knyga funkcionavo tarp dviejų polių: Rusijos vykdytos vienvaldystės politikos ir stiprėjančios etninių bendrijų tautinės bei kultūrinės savimonės, o Pirmojo pasaulinio karo metais jos padėtis priklausė nuo vokiečių okupacinės valdžios Svarbu buvo suvokti, koks knygų gamybos, platinimo ir vartojimo pamatas buvo padėtas Nepriklausomybės metų miesto knygos raidai. Šis politinių ir socialinių pervartų nestokojęs laikotarpis lėmė Kauno miesto knygos raidos, susietos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų institucine knygos kultūra tęstinumo gija, naujas kryptis ir esminius pokyčius. Šioje studijoje mėginta įžvelgti, kiek Kauno senoji knyga prisidėjo įkūnijant miesto kultūrinį įvaizdį, veikė lietuvių, lenkų, rusų, žydų, vokiečių ir kitų etninių bendrijų dvasinio gyvenimo lygį.

Išsamesnė informacija teikiama tel. (8~616) 20115.
Rengėjai: Istorinė LR Prezidentūra Kaune, leidykla „Versus aureus“.