MOKSLINĖ KONFERENCIJA,
SKIRTA LIETUVIŲ MOKSLO DRAUGIJOS ŠIMTMEČIUI
Signatarų namuose, 2007 m. balandžio 5 d. 10 val.

Programa >

1907 m. balandžio 7 d. – viena reikšmingiausių lietuvių atgimimo istorijoje. Tą dieną Vilniuje, „Kanklių“ salėje susirinkęs lietuvių inteligentijos branduolys, susibūrė į Lietuvių mokslo draugiją. Steigiamajame susirinkime buvo apibrėžta draugijos veiklos programa, išrinkta pirmoji valdyba. Valdybos pirmininku buvo išrinktas dr. Jonas Basanavičius, šias pareigas ėjęs iki pat savo mirties, 1926 metų. Draugija tyrinėjo lietuvių kalbą bei tarmes, rinko tautosaką, etnografinę medžiagą, daug dėmesio skyrė archeologiniams, antropologiniams bei istoriniams tyrinėjimams. Prie draugijos buvo įsteigta biblioteka, archyvas ir muziejus. Rūpintasi kultūros paveldo išsaugojimu. Mokslo draugija tapo lietuvių nacionalinio ir kultūrinio sąjūdžio centru, lietuvybės židiniu, padėjo pagrindus valstybės kūrimui. Be mokslinių tyrinėjimų, Mokslo draugija daug nuveikė švietimo srityje, tai buvo pirmoji lietuviška mokslinių tyrimų, kultūrinės veiklos bei švietimo institucija. Draugija dalyvavo visuomeniniame gyvenime, organizavo istorinių, kultūrinių jubiliejų minėjimus.
Lietuvių mokslo draugija suvienijo lietuvių inteligentiją, subrandino pirmuosius krašto politikos valstybininkus. Net aštuoniolika draugijos narių tapo 1918 metų vasario 16-tosios dieną paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais.
Lietuvių mokslo draugija veikė iki 1938 m. sausio 24 d., kada lenkų administracija ją uždarė. Lietuvai atgavus Vilnių, draugija dar kurį laiką veikė. 1940 m. ji buvo įjungta į Lietuvos mokslų akademiją.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Ryšių su visuomene skyrius
Tel.: (8~5) 212 02 73, (8~5) 2 62 94 26