http://www.muziejai.lt/Svencionys/nalsios_muziejus.htm
NALŠIOS MUZIEJUS ATVĖRĖ DURIS LANKYTOJAMS
Vanda STANEVIČIENĖ
Nalšios muziejaus direktorė
Švenčionių krašto gyventojai nuo seno domėjosi krašto praeitimi. I.Šilkinis, gyvenęs Santakos kaime, 1912 m. pradėjo rinkti ir komplektuoti įvairią istorinę, etnografinę medžiagą. Jau 1925 m. vietos inteligentai kalbėjo apie muziejaus reikalingumą. Apskrities laikraštyje buvo išspausdintas atviras laiškas Švenčionių ponui starostai, kuriame rašoma, kad reikia gelbėti nykstančius istorijos paminklus, prašoma leisti organizuoti draugiją, kuri rūpintųsi senojo palikimo išsaugojimu ir įgyvendintų gražią idėją - organizuotų apskrities muziejų.
1934 m. visuotiniame Mokytojų sąjungos suvažiavime buvo nutarta prie Švenčionių mokytojų sąjungos skyriaus įsteigti visuomeninį muziejų. 1936 m. jame turėta apie 500 senienų. Po metų lenkų valdžia muziejų uždarė, eksponatai neišliko.
Švenčionių kraštotyros muziejus įkurtas 1945 m. vasario mėnesį. Muziejaus fondus sudarė mokykloje naudotos mokymo priemonės, mineralų kolekcija, akmeniniai kirvukai, monetų ir banknotų kolekcija. 1955 m. muziejui paskirtos naujos didesnės patalpos buvusiame parduotuvės savininko name (Adutiškio gatvė Nr.2). 1992 m. lapkričio 19 d. Švenčionių rajono valdybos nutarimu Švenčionių kraštotyros muziejus buvo pavadintas Nalšios muziejumi. Nalšios pavadinimas atspindi senų dvasinės kultūros vertybių perimamumą, kadangi šio krašto etnokultūra ir etnografija savita, autentiška. Muziejus kaupia archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos eksponatus. Sukaupta per 52 tūkst. eksponatų.
1999 m. lapkričio mėn. 15 d. Švenčionių rajono meras V.Vigelis perdavė 18 metų statyto naujo muziejaus pastato raktus. Muziejus turi ekspozicijų salių (414 kv. m) ir parodų salę (136 kv. m). Įrengtos laikinos ekspozicijos (parodos iš fondų), kuriose kiekvienas skyrius eksponuoja įdomiausius ir vertingiausius eksponatus. Ekspozicijų autorė dailininkė ir architektė G.Pajarskaitė.
Archeologijos skyriaus ekspozicijoje (rengė archeologas V.Semėnas)
pristatomi eksponatai, priklausantys laikotarpiams nuo mezolito (VIII t-metis pr. Kr.) iki vėlyvojo geležies amžiaus (XIII a.), nors akademinio chronologiškumo nesilaikyta.
Akmens amžiaus vitrinose rodomas mezolito stovyklaviečių ir neolito gyvenviečių paplitimas Europoje (žemėlapiai), šio laikotarpio Kretuono ežero apylinkėse (Švenčionių r.) rasti strėlių antgaliai, kirviai, gremžtukai, rėžtukai ir kt. Nemažai vietos skirta neolito laikotarpio Narvos kultūrai, kuriai būdinga kaulo, rago dirbinių gausa.
Pristatomi ir gausūs II t-mečio pr. Kr. Kretuono gyvenvietės radiniai (tyrimų vadovas A.Girininkas).
Atskira vitrina skirta akmens ir žalvario amžiaus dvasiniam gyvenimui. Čia rodomi medžiotojų nešioti žvėrių dantų, ilčių amuletai, protėvių kulto garbinimui skirtos antropomorfinės kaukės, zoomorfiniai skirstikliai.
Paskutiniai du stendai skirti geležies amžiui. Čia pristatoma Rytų Lietuvos pilkapių naujausių tyrinėjimų medžiaga, leidžianti suvokti daugelio materialinių ir dvasinių dabarties reiškinių pasikartojimą tobulesnėmis formomis.
Pusę salės užima Gamtos skyrius, kurį rengė etnografė N.Zubova.
Gamtos ekspozicija pradedama fotomenininko A.Jakšto Švenčionių krašto gamtos vaizdais. Lietuvos nacionaliniame medyje-ąžuole sutupdyti ąžuolynų, laukų, sodų paukščiai. Sparnuočių įvairovė, skambios jų giesmės patraukia daugelio dėmesį. Toliau lankytojai supažindinami su pelkių, balų, upių, ežerų paukščiais ir gyvūnais. Kelios vitrinos paskirtos dideliems plėšriems paukščiams ir gyvūnams. Ekspoziciją užbaigiama mišrių miškų paukščiais ir gyvūnais.
Visa salė skirta Istorijos skyriui, kurį rengė istorikė G.Viščionytė. Istorijos skyriaus ekspozicijų salėje įrengta keletas parodų: Iš Švenčionių miesto praeities, Lietuvos laisvės armijos Tigro rinktinės archyvas ir Krikščionybei - 2000.
Supažindinama su XIX - XX a. Švenčionių miesto istorija. Švenčionys - senas miestas, kurio ištakos siekia XIII a., tačiau rašytiniuose šaltiniuose minimas tik XV a. Ilgus amžius priklausė Švenčionių valstybiniam dvarui. Lietuvai patekus į Rusijos imperijos sudėtį (1795 m.), Švenčionys tapo Užunerio aps. centru. 1800 m. Švenčionims suteikta savivalda. Parodoje eksponuojamas Švenčionių miesto planas, senieji miesto vaizdai. Akcentuojama Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų padariniai miestui, atskleidžiami miesto pramonės, prekybos, švietimo bruožai.
Lankytojų dėmesiui pristatomas vienas reikšmingiausių 1999 m. šio krašto radinių - Lietuvos laisvės armijos Tigro rinktinės štabo partizanų archyvas. Tai dokumentai apie 1944-1953 m. partizanų karinę struktūrą, jų ginkluotas kovas.
Krikščionybės 2000 metų jubiliejaus progą eksponuojami Švenčionių bažnyčios paminkliniai dailės kūriniai, maldaknygių rinkinys, Šv. Rašto knygos, religinis liaudies menas.
Lankytojai taip pat supažindinami su XIX a. pab. - XX a. pr. dvarų gyventojų ir miesletėnų buities reikmenimis - baldais, indais, laikrodžiais, žvakidėmis ir kt.
Etnografijos skyriuje (rengė etnografė N.Zubova) rodomi eksponatai, susiję su krašto amatais ir verslais. Čia galima pamatyti spragilus, piestas, girnas, kraiteles, kraičiukus, linų apdirbimo kelią, darbščių krašto moterų nuostabius nėrinius ir audinius, vieną už kitą gražesnes lovatieses, staltieses, rankšluosčius, gūneles.
Švenčionių rajone yra 286 ežerai, todėl viena vitrina skirta žvejybos verslui. Be būčių, važų, savadirbių slidžių, žeberklų ir kitų įrankių čia visų dėmesį patraukia didžiuliai iš šiaudų pinti žvejo batai, naudoti žiemos žūklei.
Pienininkystės skyrelyje eksponuojamos įvairaus dydžio ir įvairių formų puodynės, sviestamušės, sūrspaudžiai ir kt.
Parodų salėje eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus gobelenų paroda.
Ekspozicija, nors ir laikina, sudaro lankytojui galimybę pamatyti daugelį metų kauptus eksponatus. Jų eksponuojama 2017 vienetų. Muziejininkai yra dėkingi rajono merui V.Vigeliui už rūpinimąsi muziejumi, Kultūros skyriaus vedėjai D.Vigelienei, padėjusiai įrengti ekspoziciją. Prie ekspozicijos įrengimo prisidėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius R.Budrys, kuris paskolino ekspozicinius baldus, P.Gudyno restauravimo centras, kuris restauravo eksponatus, Savivaldybių muziejų bendrija, finansiškai parėmusi (skyrė 1000 Lt 1999 m. archeologinių radinių restauravimą), Lietuvos genocido aukų muziejus, kuris padarė dalį Tigro rinktinės štabo dokumentų kopijų. Visi -Fondų skyriaus vedėja L.Paulavičienė, dailininkė-architektė G.Pajarskaitė, aukščiau minėti muziejininkai, muziejinių procesų automatizavimo inžinierė V.Balčiūnienė, techniniai darbuotojai į ekspoziciją sudėjo savo išmonę, išradingumą ir dalelę širdies.
Vasario 14 d. pasveikinti muziejaus kolektyvą su naujos ekspozicijos atidarymu atvyko Lietuvos kultūros ministerijos viceministrė I.Marčiulionytė, Muziejų skyriaus vadovas R.Senapėdis, vyr. specialistė I.Bogušienė, Vilniaus apskrities viršininkas A.Vidūnas, rajono meras V.Vigelis, savivaldybės skyrių vedėjai, miesto seniūnas Z.Garla, įmonių, įstaigų vadovai, mokyklų direktoriai, buvę muziejaus darbuotojai ir bičiuliai.
Susirinkusiems koncertavo Nalšios muziejaus folklorinis ansamblis, kurio įkūrėja - kultūros skyriaus vedėja D.Vigelienė, vadovė - Etninės kultūros skyriaus vedėja A.Svirbutovičienė ir vienas iš trijų 1999 m. geriausių Lietuvoje - Lazdinių-Adutiškio folklorinis ansamblis, vadovaujamas P.Krivickienės.
