TREČIASIS MEDŽIO DROŽĖJŲ PLENERAS „ŽMOGUS IR VANDUO“
Kupiškis, 2006 m. birželio 15–25 d.

Šiaurės Rytų Aukštaitijoje, Kupos ir Lėvens upių santakoje įsikūręs nedidelis Kupiškio miestas šiandien yra patrauklus kupiškėnams ir svečiams. Bene gražiausiu miesto kampeliu tapo Kupos upės slėnyje kuriamas parkas. Per trejus metus sutvarkytame Kupos upės slėnyje 3,2 kilometrų ruože, šalia pėsčiųjų takų, brąstų, atskirose aikštelėse išdėstytos žmonių poilsiui ir vaikų žaidimams pritaikytos medinės ir akmeninės skulptūros. Ąžuolines skulptūras nuo 2004 m. vasaros kuria plenerų „Žmogus ir vanduo“ dalyviai.

Trečiasis Baltijos jūros regiono valstybių medžio drožėjų plenerui „Žmogus ir vanduo“ vadovavo rajono mero Leono Apšegos potvarkiu sudaryta komisija: mero pavaduotojas Jonas Jarutis, kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, architektė Euchrida Sipavičienė, tautodailininkas Jonas Šmigelskis ir Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.

Pirmąją plenero dieną dalyviai kartu su architekte E. Sipavičiene apžiūrėjo Kupos upės slėnyje būsimų skulptūrų pastatymo vietą. Negilios, bet labai vingiuotos upelės vingiuose esančiose žalumos salelėse architektė iš anksto įžvelgė, kad ąžuolinės ir akmeninės skulptūros čia derės ir įsikomponuos į bendrą parko vaizdą.

Birželio mėn. antroje pusėje medžio drožėjai iš Kupiškio miškų urėdijos dovanotų ąžuolų išdrožė devynis funkcionalinius darbus. Pirmą kartą plenere dalyvavo medžio drožėjas iš Lenkijos Zgiežo miesto Piotras Jachimikas ir būsimasis skulptorius kupiškėnas Mindaugas Kibilda. Trečią kartą į plenerą atvyko tautodailininkai Vidas Jatuliavičius, Jonas Tvardauskas, Rimantas Zinkevičius. Vyrai darbuodamiesi prie skulptūrų juokavo, kad jiems Kupiškis lyg gimtasis miestas. Gera renginio organizavimo tvarka džiaugėsi antrą kartą į Kupiškį atvykę liaudies meistrai Adolfas Teresius ir Kęstutis Krasauskas. Noriai dalyvauti sutiko kupiškėnai Dalius Žvybas, Ramūnas Vizbaras, Vytautas Jasinskas. Taip į vieną krūvą susibūrė dešimt talentingų vyrų. Jie dešimt dienų nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro grūmėsi su tvirtais ąžuoliniais rąstais.

Renginio atidarymas vyko Kupiškio etnografijos muziejuje. Be renginio dalyvių, aptariant būsimuosius darbus, dalyvavo delegacija iš Lenkijos Respublikos Zgiežo miesto, vadovaujama jo prezidento Karolio Maslinskio, Kupiškio rajono meras Leonas Apšega ir sudarytos komisijos nariai. Kalbėdamas meras pažymėjo, kad trečiuoju pleneru nesibaigia šis puikus sumanymas, pradėti darbai bus tęsiami, kol Kupos upės slėnio parkas, užimantis 12 ha, taps mėgstamiausia žmonių lankymosi ir poilsio vieta. Zgiežo miesto prezidentas K. Maslinskis pratęsdamas pokalbį teigė, kad jis iš kelionių visada parsiveža gerų idėjų ir jas taiko puošiant savo miestą, o iš kupiškėnų yra ko pasimokyti. Prie vieno stalo susėdę organizatoriai, dalyviai ir svečiai priėjo išvados, kad gražiai besitvarkančiam, žmonių dvasinius ir sveikatingumo poreikius tenkinančiam, etninės kultūros sklaidą vykdančiam miestui, šis projektas yra labai reikalingas.

Du plenero dalyviai anykštėnas J. Tvardauskas ir ukmergiškis R. Zinkevičius, muziejininkų paprašyti į Kupiškį atvežė parodyti savo ankstesnių metų kūrybos darbus. Drožinių pristatymas vyko birželio 17 d. Kupiškio etnografijos muziejuje. Didžiojoje parodų salėje buvo eksponuojami R. Zinkevičiaus kūrybos darbai. 2006 m. menininkas buvo apdovanotas „Aukso vainiku“, kaip geriausias liaudies meistras taikomosios dailės srityje. Daugiau nei 30 metų kuriantis R. Zinkevičius žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Vengrijoje, Čekijoje, Švedijoje, Amerikoje.

R. Zinkevičiaus skulptūros žavi savo didingumu, minties užbaigtumu. Savitą grožį joms suteikia daugybė mažų detalių.

Mažojoje parodų salėje įsikūrė anykštėno Jono Tvardausko drožiniai. Tautodailininkas kalbėdamas apie save džiaugėsi ne tik parodos surengimu, bet ir kvietimu trečią kartą atvykti į plenerą. Jis atsisakė net kvietimo į Rokiškį, nes čia ypač šeimyniška ir miela darbo atmosfera.

Apžvelgdamas savo kūrybą meistras teigė, kad dabar kuria tik mažus darbus, nes didžiausią, vertingiausią darbą jau padaręs. Tai 1989 m. sukurtas ir Anykščiuose pastatytas 5 metrų aukščio tremtinių kryžius.

Draugiškoje ir darbinėje aplinkoje greitai parbėgo dešimt dienų. Ne vienas smalsuolis stebėjo ąžuolinių skulptūrų statymo, įtvirtinimo darbus upės slėnyje, netoli miesto ligoninės ir poliklinikos.

Ant šlaito, prie pat naujai išvažinėto keliuko įsitaisė V. Jatuliavičiaus „Drakonas“, o jo uodegą per griovį simbolizuoja permesta K. Krasausko „Nuo kranto prie kranto per pilvą“ skulptūra. Netoli upės vagos medžių salelėje įsitaisė D. Žvybo „Nykštuko sapnas“, o prieš jį puikuojasi R. Vizbaro „Kelias laiveliu“. M. Kibildos „Žvilgsnis“ žiūrėdamas į Krantinės gatvę visam laikui prigludo didelių medžių apsuptyje. R. Zinkevičiaus „Saulutė“ ir J. Tvardausko „Katinėlis ir paukšteliai“ vieni kitais besidžiaugdami stovi aukštesnėje slėnio vietoje. Kaunietis A. Teresius kitoje Kupos upės pusėje nutupdė didžiuliais sparnais mosuojančią „Kregždutę“, svečias iš Lenkijos P. Jachimiakas medinę ložę, pavadinęs „Tyla“ pastatė dar aukščiau už paukštes.

V. Jasinsko iškaltas akmeninis „Driežas“ atsitūpė upės vagos viduryje, o jo jaunojo padėjėjo A. Apšegos „Sraigė“ ramiai gulėdama stebi aplinką krante. Šiuokart akmuo medžiui netrukdo, tik pabrėžia kūrybos patvarumą ir ilgaamžiškumą.

Kiekvienas sukurtas personažas surado savo vietą labai savitoje, nuo kranto sunkiai matomoje Kupos upės slėnio vietoje. Kupiškėnai atskubėję į plenero šventės uždarymo popietę su pasigėrėjimu apžiūrėjo dar šviežio medžio kvapu kvepiančias skulptūras ir susėdę ant jų lūkuriavo. Svilinant kaitrios saulės spinduliams iš Rokiškio rajono, Panemunėlio geležinkelio stoties atvykę kapelijos muzikantai kartu su vadovu Rimantu Mickumi užtraukė smagią dainą. Taip prasidėjo laukta šventė.

Pirmasis žodį tarė ir padėkos raštus įteikė rajono mero pavaduotojas Jonas Jarutis. Architektė E. Sipavičienė džiaugėsi, kad taip sklandžiai ir sutartinai dešimt dienų dirbo talentingų vyrų. Jeigu pikti žmonės nenuniokos medžio skulptūrų, jomis galės džiaugtis kelios kupiškėnų kartos. Muziejininkai menininkams įteikė gėlių puokštes, savo išleistas knygas „Mediniai kupiškėnų paminklai“, fotonuotraukas, informacinius lankstinukus. Plenero dalyviai dėkojo už šeimyniškumą, geras darbo sąlygas, laisvalaikio praleidimą, renginius, kūrybinės minties nevaržymą.

Kupiškio rajono savivaldybė dėkinga už suteiktą pagalbą organizuojant plenerą Kupiškio miškų urėdijai (urėdas D. Stonkus), UAB „Rivilda“ (vadovas V. Ruzgas), R. Mažeikio individualiai įmonei (vadovas A. Mažeikis), UAB „Kupiškio alus“ (vadovas D. Vizbaras), Pakalnės kaimo sodybos savininkei D. Jackūnienei. Rėmėjams įteikti padėkos raštai.

Baltijos jūros regiono valstybių medžio drožėjų pleneras „Žmogus ir vanduo“ yra sudėtinė nuo 2000 m. vykdomo projekto „Kupos slėnio parkas“ sudėtinė dalis, kurį rengė architektai Vytautas ir Euchrida Sipavičiai. Projektas apima visą Kupos upės slėnio parke tvarkomą teritoriją. 2006 m. ES ir Lietuvos Respublikos buvo finansuotas ir įgyvendintas projektas „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Kupos upės slėnio teritorijoje“. Pagal minėtą projektą yra atlikta darbų už 1 milijoną litų. Renginį finansavo Kupiškio rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Panevėžio apskrities viršininko administracija.

Plenero organizatoriai ir vykdytojai puoselėja mintis, kad ąžuolinėmis ir akmeninėmis skulptūromis papuoštas Kupos upės slėnio parkas reikalingas miesto gyventojams, svečiams. Tikimės, kad čia krykštaus vaikai, atsisės pailsėti žilagalvis, ramiai savo problemas aptars jaunimas ir pikta ranka nesužeis medinės širdies.

Violeta Aleknienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė