IŠLIKSIME PAŽINIMO IR ŠVIESOS SALELE

Vida Kanapkienė
Kretingos muziejaus direktorė

Kretingos krašto muziejininkai, kraštotyrininkai, inteligentija visada prisimena ir gerbia tuos žmones, tuos entuziastus, kuriems kultūros tyrinėjimas buvo gyvenimo būtinybė. Tai Kalnalio bažnyčios kunigas J.Žiogas, kuris XIX a. pab. atliko archeologinius Imbarės piliakalnio ir Kūlsodžio kapinyno tyrinėjimus ir sukaupė archeologinių radinių, senienų kolekcijas, Lietuvos kariuomenės generolas, Karo muziejaus įkūrėjas, žymus archeologas V.Nagevičius, XX a. pr. tyrinėjęs Kretingos apylinkes. Senienomis domėjosi ir kolekcijas kaupė kunigas K.Kuprys-Kuprevičius, Kretingos vid. m-klos direktorius J.Kišlys. Aktyviai kraštotyros sąjūdyje dalyvavo mokytojas J.Žilvytis. Jo rūpesčiu 1931 m. pavasarį apskrities taryba įsteigė Kretingos apskrities komitetą Lietuvos archeologiniams, istoriniams ir etnografiniams paminklams apsaugoti. J.Žilvyčio iniciatyva 1934 m. gegužės 16 d. įkurta Kretingos kraštotyrininkų draugija.
1935 m. liepos 12 d. įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas. Jo atidarymo šventėje dalyvavo žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai: etnografas profesorius I.Končius, dailininkas A.Žmuidzinavičius, generolas V.Nagevičius, rašytojas Butkų Juzė, Šiaulių kraštotyros draugijos vadovas P.Bugailiškis ir daugelis kitų. Per iškilmes buvo pasirašytas Kretingos muziejaus atidarymo aktas.
Muziejaus veikla, ekspozicijų kūrimu rūpinosi vyriausiasis muziejaus tvarkytojas, komiteto pirmininkas J.Žilvytis ir Kraštotyros draugijos nariai. Tuo metu muziejaus komiteto nariai, kraštotyrininkai didelį dėmesį kreipė fondų gausinimui: rengė ekspedicijas, platino atsišaukimus, kuriuose prašė rinkti muziejui eksponatus. J.Žilvytis muziejui padovanojo savo asmeninę kolekciją, kurią sudarė apie 300 eksponatų. 1935 m. pabaigoje muziejaus fondai pasipildė 530 eksponatų. 1936 m. muziejaus fonduose buvo 1230, 1937 m. - 2633 eksponatai.
1936 m. Kretingos apskrities taryba muziejui išnuomojo vieno aukšto mūrinį pastatą Kęstučio gatvėje. Tais pačiais metais buvo patvirtintas naujas muziejaus komiteto statutas, įsteigti vedėjo ir patarnautojo etatai, numatytos lėšos muziejaus veiklai finansuoti.
1940 m. rugsėjo 5 d. muziejus buvo suvalstybintas, jo globėju paskirtas V.Lingys. Dėl to muziejus faktiškai neteko savarankiškumo, nes jo veiklą pradėjo koordinuoti Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. Kretingos muziejus prarado ir dalį reikšmingiausių Kretingos apskrities dvaruose buvusių meno vertybių, kadangi jas registruoti pradėjo Telšių, Šiaulių, Kauno muziejai. Tik po ilgo susirašinėjimo su valdžios institucijomis Kretingos muziejus gavo leidimą registruoti apskrities dvaruose esančius eksponatus, tačiau dalį jų muziejus prarado negrįžtamai. Iki šiol ne visų išvežtų meno vertybių likimas išaiškintas, tad šis laikotarpis reikalauja ypatingo dėmesio ir kruopštaus tyrinėjimo.
Nors karo metais muziejus ir neveikė, tačiau jis nebuvo paliktas likimo valiai - muziejaus vertybėms saugoti buvo skirtas vienas apmokamas sargas.
1945 - 1949 m. muziejaus vedėju dirbo I.Jablonskis. Tai vienas žymiausių Kretingos krašto tyrinėtojų. Jo pastangų dėka buvo išaiškinta, suregistruota ir valstybės saugomais paskelbta daugiau kaip 60 archeologijos ir liaudies architektūros paminklų.
Jis didelį dėmesį kreipė ne tik moksliniam tiriamajam darbui, bet ir ūkinei organizacinei veiklai - suremontavo karo metais apgriautą muziejaus pastatą, įrengė eksponatų saugyklas. Nuo 1949 iki 1960 metų muziejuje pasikeitė net 7 direktoriai, tai turėjo neigiamos įtakos ir visai muziejaus veiklai.
Naujas intensyvus muziejaus organizacinio mokslinio tiriamojo darbo veiklos etapas yra siejamas su žymaus muziejininko J.Mickevičiaus asmenybe, kuris muziejaus direktoriumi dirbo nuo 1960m. iki 1975 m. Jam vadovaujant buvo atidaryti du muziejaus filialai - Dimitravo (1964 m.) ir M.Valančiaus memorialinis muziejus (1969 m.). Muziejuje J.Mickevičius ypatingą dėmesį kreipė etnografinių vertybių, liaudies meno kūrinių rinkimui ir saugojimui nuo išnykimo. Jo atkaklaus ir nuoseklaus darbo dėka šiandien Kretingos muziejus gali pelnytai didžiuotis vertingiausiais liaudies meno skulptūros ir tapybos, etnografijos rinkiniais. J.Mickevičius mokslo ir kultūros leidiniuose paskelbė straipsnių apie krašto istorijos ir architektūros paminklus, žymiausius liaudies menininkus, kraštotyrininkus. Šiais metais muziejaus kolektyvas ruošiasi pažymėti J.Mickevičiaus 100-ąsias gimimo metines.
Naujo muziejaus raidos etapo pradžia sietina su 1977 m., kai muziejus persikėlė į naujas restauruotas vienuolyno patalpas. Muziejaus remontu, fondų perkėlimu daugiausia rūpinosi direktorius R.Petrulis, kuris muziejui vadovavo nuo 1975 iki 1979 metų.
Persikėlus į naujas patalpas, pagerėjo eksponatų apsauga, jų priežiūra, darbuotojų darbo sąlygos. Atsivėrė naujos galimybės kurti stacionarias ekspozicijas, plėtoti mokslinį tiriamąjį, švietėjišką darbą.
Nuo 1980 m. balandžio 1 d. muziejui vadovauja V.Kanapkienė.
1985 m. birželio mėnesį pirmajame vienuolyno aukšte buvo įrengta stacionari ekspozicija „Mūsų krašto istorija nuo seniausių laikų iki šiandienos“, užėmusi 784,9 kv.m plotą. 1989 m. gegužės mėn. vienuolyno antrajame aukšte duris lankytojams atvėrė nauja ekspozicija „Senasis liaudies menas“. 1981 m. buvo pradėta fondų inventorizacija, kuri užtruko keletą metų. Buvo sutikrinta eksponatų apskaita, įrengtos fondų saugyklos. 1981 - 1982 m. atnaujintos M.Valančiaus ir Dimitravo filialuose esančios ekspozicijos, surengtos pirmosios mokslinės konferencijos (1987, 1988 m.), archeologinė ekspedicija Andulių kapinynui tirti (1988 m.).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir priėmus restitucijos aktą, Kretingos muziejaus pastatas buvo grąžintas jo savininkams, o muziejui teko ieškoti naujų patalpų. Po ilgų diskusijų LR Vyriausybė 1991 balandžio 19 d. priėmė nutarimą „Dėl buvusių grafų Tiškevičių rūmų perdavimo Kretingos kraštotyros muziejui“. Kretingos rajono valdybos 1992 birželio 11 d. potvarkiu Kretingos muziejus tapo pagrindiniu paminklinės teritorijos naudotoju.
1990 - 1991 m. muziejui tapo išbandymų metais, kadangi tuo laikotarpiu jis neteko ne tik pagrindinių ekspozicijų, bet ir filialų (perduoti apylinkėms), fondų saugyklų, kurios buvo įrengtos religinėms bendruomenėms priklausančiose patalpose.
1992 m. rugsėjo - spalio mėn. muziejus persikėlė į buvusius grafų Tiškevičių rūmus, o gruodžio 29 d. jis buvo oficialiai atidarytas. 1994 m. atidarytos dvarų kultūros, senojo liaudies meno, etnografijos ekspozicijos, atnaujinta unikali botanikos ekspozicija žiemos sode. 1999 m. lankytojams duris atvėrė archeologijos ekspozicija.
1993 metais pradėta fondų decentralizacija įgalino pagerinti muziejuje saugomų eksponatų apskaitą bei apsaugą, suaktyvinti mokslinį tiriamąjį darbą. Šiuo metu muziejuje saugoma per 44 tūkst. eksponatų. Per metus parodose, ekspozicijose eksponuojama per 600 vnt. pagrindinio fondo eksponatų.
Kasmet rengiamos archeologinės ekspedicijos, mokslinės teorinės konferencijos įgalino sukaupti vertingų eksponatų, kuriais sistemingai papildome istorine tematika rengiamas parodas.
Per 1999 metus vien Istorijos ir Gamtos skyriai parengė 32 temines parodas. Iš viso per metus muziejuje atidaryta 54 parodos. Ateityje planuojama papildyti ir atnaujinti dvarų kultūros ekspozicijas. Dėl patalpų trūkumo ir lėšų stygiaus muziejus kol kas neturi galimybių parodyti mūsų krašto istorijos, liaudies tradicijų, amatų.
1993 m. muziejaus kolektyvas yra parengęs muziejaus plėtros programą iki 2009 m. Šios programos tikslas - pasiekti, kad muziejus taptų pajūrio regiono mokslo, kultūros, švietimo ir turizmo centru. Tam yra visos sąlygos. Kretingos muziejuje dirba puikūs, savo darbą mylintys darbuotojai. Tai Istorijos skyriaus vedėjas J.Kanarskas, archeologas D.Butkus, etnografės M.Slipkuvienė, N.Vasiliauskienė, istorikės D.Gedgaudienė, D.Padriezienė, D.Šorienė, Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja J.Dauneckienė, Gamtos skyriaus vedėja V.Marcevičienė, vyr. specialistė J.Janulaitienė, dailininkė I.Piluckienė ir daugelis kitų. Jų pastangomis muziejuje vykdomas ne tik mokslinis tiriamasis darbas, bet ir aktyvi kultūrinė, švietėjiška veikla, kuri pritraukia lankytojus bei gražiai reprezentuoja muziejų.
Muziejuje veikia „Žemaitoka muziejinoka“ mokykla, kurioje mokosi per 130 moksleivių, vaikų dailės studiją lanko 15 vaikų. Prie Gamtos skyriaus veikia jaunųjų gamtininkų klubas bei klubas „Kretingos dvaro parko bičiuliai“. Muziejuje vyksta specializuotos teminės savaitės vaikams ir jaunimui, per kurias organizuojami įvairūs renginiai, susitikimai, koncertai. 1999 metais muziejuje surengta 54 renginiai, įvyko 20 koncertų, kuriuose dalyvavo žymiausi Lietuvos atlikėjai.
Parengtos ekspozicijos, ypač žiemos sodo augalija, vilioja lankytojus. 1998 m. muziejų aplankė 88 tūkst., 1999 m. - per 79 tūkst. lankytojų. Manu, kad lankytojus traukia ne tik ekspozicijos, bet ir tai, kad muziejus yra atviras visiems trokštantiems pažinimo, poilsio ir atgaivos. Mes dirbame tam, kad Kretingos muziejuje visiems mūsų lankytojams, t.y. nuo vaiko iki mokslininko, nuo verslininko iki bedarbio, būtų patogu ir gera, kad jie turėtų galimybių įvairiapusiškai patenkinti savo interesus: nuo ekspozicijos iki poilsio žiemos sode, prie kavos puodelio kavinėje „Pas grafą“, nuo pasivaikščiojimo dvaro parke iki susikaupimo valandos kamerinės muzikos koncerte.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu, tame kultūros finansavimo badmetyje, mes privalome susitelkti, atsiremti į pradžių pradžią - savo istorijos iškilias datas ir išsaugoti kultūros ir šviesos saleles - muziejus.