„MUZIEJININKYSTĖS BIULETENIS“. 2002 m. Nr. 1

Lietuvos muziejai šiandien ir rytoj
„Muziejininkystės biuletenio“ interviu su Lietuvos muziejų asociacijos pirmininku Romualdu BUDRIU

M.B.: 2001 m. pabaigoje visuotinis Lietuvos muziejų asociacijos narių susirinkimas po trijų metų pertraukos Asociacijos vairą vėl patikėjo Jums. Kokios Lietuvos muziejų asociacijos veiklos kryptys, prioritetai numatomi 2002-2004 metų laikotarpiui?
Žvelgiant į ateitį, visų pirma pravartu apibrėžti mūsų muziejų esamą būklę. Per dvylika atkurtos nepriklausomos valstybės metų dauguma muziejų jau įveikė pasenusių stereotipų sukurtas užtvaras bei pertvarkos politinių skersvėjų sukeltas priešpriešas. Įvyko reikšmingų pokyčių visose muziejinės veiklos srityse: atsinaujino muziejinės ekspozicijos, labai suaktyvėjo parodų rengimas ir edukacinė veikla, pagausėjo muziejinių leidinių, atsirado svarbių muziejų tinklo struktūros pokyčių, vertingais kultūrinių ryšių projektais plačiai atsiverta pasauliui. O svarbiausia - į muziejinį darbą įsitraukė gausus būrys jaunų specialistų, energingai ieškančių naujų kelių ir naujų galimybių. Tad šiandien turime visas svarbiausias prielaidas plėtoti muziejininkystę - kaupti ir tyrinėti bei populiarinti Lietuvos valstybei ir jos piliečių savivokai reikšmingą kultūros palikimą. Mūsų muziejai siekia esmingai sustiprinti kultūrinę atmintį, saugančią tautinę savimonę ir pilietinį sąmoningumą, kuo intensyvesniais tarptautiniais ryšiais išplėsti Lietuvos kultūros pažinimo erdvę. Juk Lietuvos muziejai - svarbi ir vertinga pasaulio muziejų dalis.
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba artimiausiais metais turi sutelkti visų muziejininkų pastangas užbaigti ilgalaikę Lietuvos muziejų techninės bazės renovavimo ir modernizavimo programą. 2001 m. spalio 31 d. Kultūros ministrės įsakymu sudarytos darbo grupės daug prisidėjo prie muziejų ilgalaikio finansavimo programų parengimo. Labai svarbu, kad ši medžiaga rastų savo vietą 2003-2009 m. Lietuvos nacionalinės kultūros plėtros programoje. Lietuvos muziejų asociacijos valdyba siekia aktyviai dalyvauti visuose šios kultūros plėtros programos rengimo etapuose.
Dar Lietuvos muziejų asociacijos pirmosios valdybos iniciatyva į kuriamą Lietuvos tūkstantmečio programą buvo įtraukta nemažai labai svarbių projektų. Ypač reikšmingas buvo penkių Lietuvos istorinių regionų kultūros centrų sukūrimas. Tam numatyta restauruoti ir jų veiklai pritaikyti reikšmingus europinius architektūros ansamblius. Žemaitijos regiono kultūros centras planuojamas Plungės Oginskių versališkame rūmų ansamblyje, Aukštaitijos - Rokiškio dvaro pastatuose. Sūduvos regiono kultūros centras turėtų įsikurti Paežerių rūmuose (Vilkaviškis), o Dzūkijos regiono kultūros centras bus įkurtas baigiamame restauruoti Liškiavos dominikonų vienuolyno ansamblyje. Mažosios Lietuvos regiono kultūros centras kuriasi Šilutės Scheu’jaus dvaro rekonstruojamame ansamblyje. Šie istorinių regionų kultūros centrai įgyvendins įvairiapusiškas kultūros paveldo puoselėjimo ir aktualinimo programas, pristatančias regiono kultūros tradicijos savitumą ir vertę. Restauruojamuose rūmų ir vienuolyno ansambliuose bus atkurti istoriniai interjerai, kuriuose įsikurs pastovios muziejinės ekspozicijos ir kilnojamųjų parodų salės, bus rengiami muzikos, literatūros ir kt. meno renginiai, kultūriniai susitikimai su įvairių sričių kultūrininkais, mokslininkais. Šiuose Aukštaitijos, Žemaitijos, Sūduvos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos regionų kultūros centruose numatoma įkurti kultūrinio turizmo informacijos biurus, kurie visapusiškai pristatys savojo istorinio regiono lankytinas vietas, skleis informaciją apie krašte vykstančius kultūrinius reginius (festivalius, šventes ir pan.), tuo pačiu populiarins ir kitų keturių Lietuvos tūkstantmečio programos remiamų regioninių kultūros centrų, įsikūrusių unikaliausiuose ansambliuose, įgyvendinamas programas. Akivaizdu, jog įgyvendinus šią Lietuvos istorinių regionų kultūros centrų sukūrimo ir plėtotės programą, turėtų susikurti stiprus regioninės kultūros sklaidos tinklas - aktyvus kultūrinio turizmo skatinimo ir įgyvendinimo instrumentas. Be regionų kultūros centrų sukūrimo projekto, Lietuvos tūkstantmečio programoje numatytas Kernavės komplekso tyrimo, regeneracijos ir pritaikymo projekto finansavimas, numatytos lėšos Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigimui, Nacionalinio M.K.Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo karo muziejų pastatų renovacijai. Lietuvos muziejų asociacijos valdyba šiuos Lietuvos tūkstantmečio programos darbus laiko prioritetiniais.

M. B.: 2001 m. gegužę LR Vyriausybė patvirtino Lietuvos kultūros politikos nuostatas, kuriose muziejai priskiriami prie Informacinės visuomenės plėtros institucijų. Šiuo metu Kultūros ministerija, remdamasi Nuostatose suformuluotais tikslais ir uždaviniais, rengia 2003-2009 metų Nacionalinę kultūros plėtros, t.y. ir muziejų, programą. Kokiomis priemonėmis numatoma įgyvendinti muziejams Nuostatose iškeltus uždavinius?
Vyriausybės patvirtintose „Lietuvos kultūros politikos nuostatose“ numatyta „sukurti vieningą ir visuomenei atvirą Lietuvos muziejų rinkinių, teikiamų paslaugų duomenų bazę“. Labai svarbi mūsų muziejų atnaujinimo strategijoje ir vieningos Lietuvos muziejų informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimo programa. Ši kompleksinė programa informacinių technologijų pagalba sujungtų visų Lietuvos muziejų rinkinių apskaitos duomenų bazes į vieną tinklą. Susidarytų reali galimybė pagal vieningus standartus kaupti ir visuomenei pristatyti informaciją apie visus Lietuvos muziejų saugomus nacionalinius rinkinius. Vieningos elektroninės sistemos įdiegimas leistų įgyvendinti labai svarbius muziejinių rinkinių sklaidos tikslus:
• informuoti specialistus ir plačiąją visuomenę apie Lietuvos muziejuose sukauptą kultūros paveldą;
• moderniomis elektroninėmis informacijos skleidimo technologijomis pristatyti Lietuvos nacionalinius kultūros objektus pasaulio visuomenei;
• sukauptą informaciją efektyviai naudoti leidybai, švietimo reikmėms, specialioms edukacinėms programoms, žiniasklaidai;
• maksimaliai išplėsti galimybes susipažinti su visomis muziejuose sukauptomis vertybėmis.
Tikimės, jog ši rengiama programa ne tik padarys muziejinę informaciją labiau prieinamą visuomenei, bet ir bus labai svarbi ir pačių muziejų saviugdai - kels muziejininkų profesionalumą, jų gebėjimą naudotis moderniomis technologijomis, gerins darbo kultūrą, padės išsivaduoti iš profesinio uždarumo ir atvers plačias komunikacijos galimybes. Rengiant ir įgyvendinant šią strateginę programą, kultūros ministro 2001 m. sausio 3 d. įsakymu sudaryta specialistų darbo grupė, kuri jau parengė Lietuvos muziejinių rinkinių kompiuterizavimo koncepciją ir mūsų muziejų informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimo programą. Tad Lietuvos muziejų asociacijos valdyba sieks, kad šie projektai būtų įgyvendinami kaip strateginio valstybės tikslo - informacinės visuomenės kūrimo - svarbiausieji darbai. Juolab, kad pastaraisiais metais atskiri muziejai šioje srityje yra nemažai nuveikę. Šiai dienai pasaulio muziejų skaitmeninių leidinių registre www.icom.org  Lietuvai atstovauja penki skaitmeniniai leidiniai:
• Lietuvos virtualių muziejų portalas „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt ;
• Lietuvos dailės muziejaus tęstinis skaitmeninis žurnalas „Lietuvos dailės muziejus“ http://ldmuziejus.mch.lt ;
• Lietuvos dailės muziejaus specialus Rinkinių apskaitos informacijos centro skaitmeninis leidinys www.ldm.lt;
• Lietuvos nacionalinio muziejaus informacijos skaitmeninis leidinys www.lnm.lt ;
• Lietuvos aviacijos muziejaus informacijos skaitmeninis leidinys www.lam.lt .
Iš viso šiuo metu internete yra trisdešimt skaitmeninių Lietuvos muziejų leidinių (septynios muziejų svetainės įtrauktos į nemuziejinius leidinius kaip jų sudedamosios dalys, o penkiolika muziejų informaciją apie savo veiklą skelbia įvairių organizacijų leidžiamuose skaitmeniniuose leidiniuose). Deja, dėl ribotų finansinių galimybių šie per didžiules pastangas gimę mūsų muziejų leidiniai ne visada laiku ir tinkamai atnaujinami. Lietuvos muziejų asociacijos valdyba siekia, kad būtų parengta Lietuvos muziejų pristatymo internete subalansuota ir įvairiapusiška, pasaulio standartus atitinkanti, programa, kurią galima būtų įtraukti į kuriamą Lietuvos nacionalinės kultūros plėtros programą (2003-2009 m.) kaip Lietuvos muziejų modernizavimo projektą, numatytą Vyriausybės parvirtintose „Lietuvos kultūros politikos nuostatose“. Manome, jog šiai strategijai įgyvendinti būtina įkurti Lietuvos muziejų informacijos centrą, kuris rūpintųsi ne tik muziejų pristatymu internete, bet ir kauptų metodologines žinias bei rengtų naujausių informacinių technologijų taikymo programas muziejininkams, svarbiausiems projektams aktyviai ieškotų nacionalinio ir tarptautinio finansavimo. Juk „Lietuvos kultūros politikos nuostatose“ skelbiama, jog „pagrindinės kultūros įstaigos, kurių funkcijos sietinos su informacinės visuomenės plėtote, yra bibliotekos ir muziejai. Muziejų ir bibliotekų modernizavimo programų įgyvendinimas sudaro prielaidas informacinės visuomenės plėtrai“ (2 skyrius, „Informacinės visuomenės plėtra“). Šiame svarbiausiame valstybės kultūros politikos dokumente konstatuojama, jog „muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su komunikavimu, informacijos visuomenei teikimu ir jos švietimu“, o šiems siekiams įgyvendinti numatoma „parengti ir įgyvendinti muziejų modernizavimo programą“. Lietuvos muziejų asociacijos valdyba ypač dėmesinga šiems strateginiams siekiams ir juos įgyvendinantiems darbams.

M. B.: „Muziejai ir globalizacija“ - tokia šių metų Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) paskelbta Tarptautinės muziejų dienos tema. Trečiojo Lietuvos kultūros kongreso diskusijose buvo prieita išvados, kad globalizacijos procesas yra natūrali aukštųjų technologijų ir civilizacijos raidos išraiška, ir kad mūsų kultūra iš dalies jame jau dalyvauja. Kaip Lietuvos muziejai pasirengę šiam procesui?
Gyvename ypatingame globalizacijos procesų stiprėjimo laike. Informacinės technologijos griauna visas užtvaras, tad nelieka iliuzijų, jog izoliuotai galėsime dirbti muziejinį darbą. Mūsų valstybės siekiai įstoti į Europos Sąjungą dar labiau stiprina globalizacijos poveikį Lietuvos visuomenei. Ar išsaugosime savo tapatybę, ar būsime pilka unifikuota beveidė pasaulio dalis, priklausys pirmiausia nuo mūsų pačių. Jei Lietuvos muziejai priims ir atlaikys unifikuojantį globalizacijos iššūkį, turėsime savitą, unikalią mūsų kultūros erdvę, dinamiškai ir įvairiapusiai komunikuojančią su kitomis kultūromis. Jei nebranginsime savosios kultūrinės tradicijos, nesaugosime jos gausių pavidalų, jais nesidžiaugsime - liksime stipriųjų įtakų išsekinta terpė. Kultūrą išsaugome ir ją perduodame tik savimi, savosiomis „sąmoningumo trajektorijomis“ (prof. V.Kavolis), todėl, manau, ypač stiprės asmenybiškas užsiangažavimas kultūriniu darbu kaip vidinių žmogaus tikėjimo siekių įgyvendinimo galimybė. Turėjome ir turime daug kultūrai pasišventusių žmonių. Jų labiausiai reikės ateities muziejams.

Pokalbį užrašė Lolita Valužienė