TREČIOJI LIETUVOS MUZIEJININKŲ KONFERENCIJA  

• Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija surengė III Lietuvos muziejininkų konferenciją „Lietuvos muziejų rinkiniai. Pristatymas visuomenei“. Ji įvyko 2000 m. balandžio 27-28 dienomis Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

• Į konferenciją, kaip visada, susirinko beveik 100 muziejininkų. Programoje buvo numatyta perskaityti 12 pranešimų, perskaityta - 11 (leidinyje bus išspausdinta 16 straipsnių).

• Dar antrosios konferencijos pabaigoje, Kretingoje, buvome nutarę, kad bus skaitomi tik tie pranešimai, kurių tema atitinka konferencijos temą, kiti - tik spausdinami konferencijos leidinyje. Tuo būdu buvo siekta sutaupyti laiko, norėta pranešėjams suteikti galimybę atsakyti į klausimus, o posėdžių pabaigoje - padiskutuoti. Tačiau vis tiek nebuvo išvengta nesusipratimų, kadangi kai kurie muziejininkai nepaisė šio susitarimo. Konferencijos organizatorių vardu atsiprašau užgautų kolegų, tačiau turiu priminti, kad ir toliau laikysimės praktikos, kai į programą bus įtraukiami tik probleminiai pranešimai.

• Konferencijos tema nebuvo paprasta, lengvai interpretuojama ir nagrinėjama. Dalis pranešimų, buvo konstatuojamojo pobūdžio. Jų tikslas buvo sukaupti ir apibendrinti pastarųjų metų duomenis apie Lietuvos muziejų ekspozicijas, parodas, rinkinių pristatymą internete. Šiuo metu nėra ne tik apibendrinančių darbų šia tema, bet nėra kaupiami netgi duomenys, kurie leistų daryti išvadas, užčiuopti, pavyzdžiui, parodinio darbo, ypač jų tematikos kitimo tendencijas, naujų ekspozicijų rengimo problemas. Konferencijos rengėjų sumanymas buvo pabandyti tokius duomenis surinkti ir išryškinti kai kurias svarbesnes kryptis ar tendencijas. Pranešėjai, rinkdami savo pranešimui medžiagą, susidūrė su neįveikiamomis kliūtimis, ir dėl to jiems teko pasitenkinti labai nepilnais duomenimis. Matyt ne visiems pranešėjams pavyko išryškinti akcentus ir padaryti svarias išvadas, nes konferencijos diskusijose ne kartą nuskambėjo mintis, kad pranešimuose per daug dėmesio skirta statistikai, skaičiams, konstatavimui. Tačiau aš manau, kad ir statistika, skaičiai bei esamos padėties konstatavimas nėra visai beverčiai dalykai. Juk kas iš muziejininkų, kultūrologų, istorikų ar valdininkų žino, ką iš tikrųjų dirba Lietuvos muziejai, kokios jų veiklos tendencijos, kas sudaro muziejinės veiklos visumą. Bijau, kad niekas. Jeigu mūsų konferencijos pranešimai ir nedaug tenušvietė tikrąją padėtį, tai bent jau iškėlė opią problemą - būtiną reikalą susirūpinti duomenų apie Lietuvos muziejų veiklą kaupimu, apdorojimu ir skelbimu. Be analizės sunku įsivaizduoti muziejininkystės raidos Lietuvoje modeliavimą. Šiai problemai ketinu skirti atskirą straipsnį.

• Keletas konferencijos pranešimų buvo skirta trumpesnio ar ilgesnio laikotarpio atskirų muziejų parodinio ir ekspozicinio darbo apžvalgoms. Manau, kad didžiausia šių pranešimų reikšmė taip pat yra duomenų skelbimas ir jų analizė bei problemų suformulavimas.

• Iš visų pranešimų savo problematika išsiskyrė du. Vienas jų buvo R.Neverdausko-Palaimos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pranešimas „Metodinės gairės populiariųjų katalogų sudarytojui, problemos ir jų sprendimai“, vieno katalogo pavyzdžiu parodantis, kaip nereikia rengti katalogų. Svarbiausia pranešimo idėja buvo ta, jog muziejininkas visuose muziejinio darbo baruose turi labai aiškiai suvokti kam, kokiai visuomenės daliai jis skiria savo ekspoziciją, parodą, katalogą ar svetainę internete, ir ko lankytojas ar skaitytojas iš muziejininko laukia. Konferencijos dalyviai diskusijose pripažino, kad tai viena esminių šiuolaikinio Lietuvos muziejų darbo problemų. Kitą probleminį pranešimą perskaitė I.Nekrašienė iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus. Jos pranešimas „Venclauskių memorialinio namo panaudojimas istorinio kultūros centro formavimui“ buvo skirtas naujo tipo muziejaus projekto, kuriame miesto istorijos ir memorialinė Venclauskių šeimos ekspozicijos derinamos su mokslinės bibliotekos bei kino salės veikla ir kompiuteryje sukauptos informacijos panaudojimu, taip sukuriant istorinį kultūros centrą, pristatymui. Šis projektas parengtas remiantis dr.A.Bumblausko „Gyvosios istorijos“ programos idėjomis.

• Konferencijos diskusijoje vis pasigirsdavo minčių apie tai, kiek mūsų sekcijos darbe mokslinių tyrimų, dėl pranešimų moksliškumo ir apskritai - kas tai yra muziejų rinkinių moksliniai tyrimai. Man atrodo, kad šiuo klausimu bus diskutuojama visose būsimosiose mūsų konferencijose. Muziejų rinkinių mokslinių tyrimų nereikėtų lyginti su laboratorijų ar institutų atliekamais tyrimais. Tiek pranešimuose sukaupti faktiniai duomenys, tiek statistika, tiek apibendrinimai yra spausdinami, jie lieka pirmiausia kaip medžiaga Lietuvos muziejininkystės istorijai. Antra - pranešimuose ir straipsniuose iškeltos problemos, patekusios kolegų muziejininkų , istorikų ar žurnalistų akiratin , gali paskatinti jų tolesnį nagrinėjimą, gal netgi sprendimą. Trečia - konferencijos yra galimybė ir stimulas Lietuvos muziejininkams tyrinėti muziejų rinkinius ir skelbti šią medžiagą. Be to, pranešimo rengimas skatina domėtis naujausia literatūra. Be abejo, reikalavimai pranešimams ir straipsniams nuolat turi didėti. Apie tokių reikalavimų skelbimą, pranešimų recenzavimą ir galutinį teksto derinimą su autoriumi taip pat buvo diskutuojama.

• Baigiamojoje konferencijos diskusijoje dar kartą akcentuotas problematiškumo trūkumas pranešimuose. Tačiau moksliniai tyrimai ar duomenų kaupimas nebūtinai turi būti susijęs su šių dienų aktualijomis.

• Iškilus nesusipratimui dėl pranešimų ir publikacijų, konferencijos dalyviai vėl grįžo prie minties, kad būtina pradėti rengti tęstinį Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos leidinį. Toks leidinys suteiks galimybę publikuoti savo tyrimus visiems, ypač mažesnių muziejų, muziejininkams. Juk savo metraščius ir kitokius panašaus pobūdžio leidinius gali leisti tik didieji - nacionaliniai ir respublikiniai muziejai. Naujoji sekcijos valdyba savo pirmajame posėdyje jau apsvarstė galimybę kviesti muziejininkus atsiųsti savo straipsnius, parengtus pagal mokslinių straipsnių reikalavimus. Kartu planuojame rūpintis leidinio redagavimu, straipsnių recenzavimu, lėšų paieška bei leidyba.

• Diskusijose buvo pastebėta, kad savivaldybių muziejai nėra labai aktyvūs konferencijų dalyviai, kad daugiausia pranešimų skaito didžiųjų muziejų atstovai. Kaip viena konferencijos organizatorių atsakingai pareiškiu, kad jokios diskriminacijos nėra, kvietimai siunčiami visiems muziejams, net ir ne asociacijos nariams. Be to, III konferencijos kvietimas buvo skelbiamas ir „Muziejininkystės biuletenyje“, tai bus daroma ir ateityje. Pasyvumas veikiau rodo tam tikrą tendenciją, savivaldybių muziejų darbuotojų poziciją negu organizacinį trūkumą, tačiau sutinku, kad sekcijos valdyba turėtų skatinti muziejininkus aktyviau imtis rinkinių mokslinių tyrimų ir jų rezultatų publikavimo.

• Išgirdome siūlymų atnaujinti muziejininkų krivūlę, prieš keletą dešimtmečių vykusią kasmetinę muziejininkų šventę, atnaujinti ar iš naujo užmegzti ryšius su Kraštotyros draugija. Tai svarstytini siūlymai, tačiau galbūt ne mūsų sekcijos, o asociacijos susirinkimuose.

• Konferencijos pabaigoje buvo diskutuojama dėl 2001 metų konferencijos temos. Pasiūlytos šios temos:

• · Muziejų rinkinių istorija;

• · Tarybinio laikotarpio rinkiniai ir ekspozicijos;

• · Naujausios (šių dienų) istorijos rinkinių kaupimas.

• Konferencijos dalyviai balsų dauguma pasirinko pirmąją temą.

• Vėl, jau nebe pirmą kartą, buvo iškeltas muziejinės terminijos tvarkymo ar kūrimo klausimas. Be Lietuvos muziejų asociacijos Lietuvoje nėra kitos organizacijos, kuri tą problemą galėtų pastūmėti iš mirties taško. Konferencijos dalyviai nusprendė, kad pirmiausia reikėtų šia tema surengti seminarą, sukviesti į jį visas įstaigas ir organizacijas, kurioms ta problema rūpi ir kurių kompetencija bei juridinės galios yra pakankamos. Tačiau muziejinė terminija ne vien mūsų sekcijos problema, todėl surengti tokį seminarą buvo pasiūlyta asociacijos valdybai.

• 2000 m. baigėsi Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos valdybos trejų metų kadencija, todėl III konferencijoje buvo išrinkta nauja sekcijos valdyba.

• Konferencijos dalyviai kalbėjo apie naujas konferencijų organizavi mo, bendravimo formas, kėlė pačias aktualiausias problemas, tarp jų ir muziejų finansavimo, muziejininko atsakomybės, muziejaus vietos kultūrinio gyvenimo kontekste. O tai, kad kai kurie kolegos buvo atvažiavę daugiau į Kauną nei į konferenciją, tegul pasilieka paraštėje.

• Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos valdybos vardu nuoširdžiai dėkoju Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui, prisidėjusiam prie konferencijos surengimo, svetingai sutikusiam jos dalyvius ir padėjusiam leisti konferencijos medžiagą. Dėkoju ir Kultūros ministerijai, Lietuvos muziejų asociacijos valdybai, Lietuvos nacionaliniam ir Trakų istorijos muziejams, finansavusiems Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos III konferencijos medžiagos leidybą.

• Kviečiu dalyvauti Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos IV konferencijoje, kuri įvyks 2001 m. gegužės 3-4 d. Trakų istorijos muziejuje.