EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Ekspozicija
Mažosios Lietuvos
paveikslų sodas
Martynas Jankus
Istorijos fragmentai
   


2015 08 21 – 2015 09 26
Albino Drukteinio darbų paroda „Mano darbymečiai“ Išsamiau »


2015 08 08 
Renginys „Sueiga pas Martyną Jankų" Išsamiau »

 

Muziejai | Lietuvoje | Miestuose ir rajonuose | Pagėgiai | Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus

Martyno Jankaus muziejus

Martynas Jankus  

Lietuvos paveikslų sodas

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas

Ekspozicija

Ekspozicija
 

Pagėgių savivaldybės Martyno jankaus muziejus

Kontaktai
Adresas: M. Jankaus g. 5, Bitėnai, LT-99265, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių savivaldybė.
Tel. (8 ~ 441) 42 736.
Mob. tel. 8 656 15 021.
El. paštas: m.jankausmuz[at]gmail.com  
Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė – direktorius[at]jankausmuziejus.lt
Vyr. rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė – rinkiniai[at]jankausmuziejus.lt
Muziejininkas Vidas Leškevičius – muziejininkas[at]jankausmuziejus.lt
El. svetainė www.jankausmuziejus.lt  
Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
antradieniais – penktadieniais 8.30–17.00 val.,
šeštadieniais 8.30–16.00 val.  

Administracija:
pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.30–17.00 val.,
penktadieniais 8.00–15.45 val.

Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 2 Lt (0,58 €),
moksleiviams, studentams, pensininkams  – 1 Lt (0,29 €).
Nemokamai muziejų lanko ikimokyklinio amžiaus vaikai, globos namų auklėtiniai, I–II grupės neįgalieji, muziejininkai. 

Gido paslaugos:
po muziejų – 10 Lt (2,90 €),
po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą – 10 Lt (2,90 €).

Kitų paslaugų kainos
Muziejaus fonduose esančių fotografijų, dokumentų ar kitos vaizdinės medžiagos perfotografavimas ar kopijavimas – 5 Lt (1,45 €)/vnt.
Leidimas naudotis muziejaus fonduose esančiais leidiniais – 5 Lt (1,45 €).
Muziejaus ekspozicijų, parodų fotografavimas ir filmavimas – 5 Lt (1,45 €).
Muziejaus patalpų nuoma kultūriniams ir edukaciniams renginiams – 20 Lt (5,79 €) / val.
Muziejaus teritorijos nuoma fiziniams ir juridiniams asmenims – 300 Lt (86,89 €) / para.

Ekspozicija
Muziejus kaupia, saugo, tyrinėja, klasifikuoja su aušrininko, spaustuvininko, Tižės akto signataro, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus gyvenimu ir veikla susijusias muziejines vertybes. M. Jankaus muziejus taip pat renka medžiagą, susijusią su iškilių šio krašto žmonių - Vydūno, Algimanto Mackaus, Enzio Jagomasto, Jono Vanagaičio Johaneso Bobrovskio, Valterio Kristupo Banaičio, Elenos Grigolaitytės-Kondratavičienės ir kt. gyvenimu ir veikla. Muziejinei ekspozicijai skirtos dvi salės.
Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejuje saugoma daug knygų, laiškų, laikraščių ir žurnalų, studentų kursinių darbų, portretų, fotokopijų, dokumentų, žmonių atsiminimų apie Martyną Jankų.  Eksponuojami M. Jankaus giminaičių išsaugoti ir muziejui dovanoti jo asmeniniai daiktai. Čia kaupiamos ir saugomos M. Jankaus bei kitose Mažosios Lietuvos spaustuvėse spausdintos knygos, periodika.
2001 m. Bitėnų kaimo gyventoja perdavė muziejui proginę taurę, kurią 1928 m. 70-mečio proga M. Jankui padovanojo 341-asis šaulių būrys. 2002 m. vasarą muziejaus bičiulių pastangomis buvo sukurta Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija. Muziejus kaupia ir kitą kultūrinį paveldą. Čia gausu XIX–XX amžiaus pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų buities apyvokos daiktų bei darbo įrankių, kurie pasakoja apie Pagėgių krašto, Mažosios Lietuvos istoriją.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas
Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – paveikslų galerija po atviru dangumi – įkurtas 2003 metais, žavintis lankytojus ir laukiantis jų ištisus metus. Vilnietis menotyrininkas Saulius Pilinkus pirmajam plenerui subūrė vilniečius dailininkus Audrių Gražį, Liną Liansbergį, Laisvydę Šalčiūtę, Kęstutį Grigaliūną ir klaipėdietį Daną Andriulionį. Minint Martyno Jankaus 145-ąjį gimimo jubiliejų pirmieji dailininkų darbai buvo pristatyti visuomenei ir sulaukė palankaus vertinimo. Mažosios Lietuvos paveikslų sodas augo ir plėtėsi kiekvienais metais, pasipuošdamas naujais paveikslų žiedais. Per daugiau kaip dešimtmetį Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos kūrybines interpretacijas čia paliko apie pusšimtis Lietuvos ir užsienio dailininkų, tarp jų Aloyzas Stasiulevičius, Anglina Banytė, Juozas Vosylius, Sigutė Ach, Arvydas Kašauskas, Vytautas Kaunas, Jūratė Mitalienė, Rūta Eidukaitytė, Saulius Rudzikas, Virgis Ruseckas, Justina Puidokaitė, Agata Borowa (Lenkija), Irakli Gabecadze (Gruzija), Nikolai Kraneis (Bulgarija/Vokietija) ir kiti žinomi menininkai. Prie Mažosios Lietuvos paveikslų sodo gražiai dera M. Jankaus muziejuje organizuojami jaunųjų dailininkų plenerai, kuriuose dalyvauja Šilutės, Pagėgių ir Tauragės savivaldybių moksleiviai. Tradicija tapusius jaunųjų dailininkų plenerus globoja LR Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio labdaros ir paramos fondas. Plenero metu jaunieji dailininkai turi galimybę pasisemti istorinių žinių, kurios vėliau atsispindi jų darbuose. Įkvėpti įspūdingos Bitėnų ir Rambyno kalno aplinkos, tapo naujus dailės kūrinius, kuriuos visuomenė pirmą kartą išvysta per Sueigą pas Martyną Jankų Bitėnuose. Pleneras ne tik vasaros dailės mokykla, bet ir bendravimas, savo krašto istorijos ir savęs pažinimas gamtoje. Mažosios Lietuvos paveikslų sodas šiemet pradės antrąjį savo žydėjimo dešimtmetį. Šis unikalus kultūros objektas dar ne kartą lankytojus nustebins netikėtais spalvų deriniais ir kūrybingumu.

Martynas Jankus
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas Aušros leidėjų, Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus gimė 1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, Ragainės apskrityje. Baigęs kaimo pradinę mokyklą Bitėnuose, lavinosi savarankiškai, J. Albano ir K. Kybelkos spaustuvėje Ragainėje išmoko poligrafininko amato. Iš liaudies dainų ir savo eilių, papildyto Silvestro Valiūno romantiniu eilėraščiu „Biruta“ sudarė ir 1882 m. išleido knygelę „Lietuviszkos ir seniausios dainų knygelės“. Jau 1882 m. buvo sumanęs Tilžėje leisti lietuvišką laikraštį. Šio sumanymo atsisakė, kai 1883 m. pasirodė „Aušra“, tapo jos rėmėju ir platintoju, 1884–1885 m. atsakinguoju sekretoriumi. Padėjo Jurgiui Mikšui suredaguoti ir išleisti „Aušros“ kalendorius (1883–1885). 1889–1892 m. buvo „Varpo“ administratoriumi ir atsakinguoju redaktoriumi. Sustojus „Aušrai“, M. Jankus leido „Garsą“ (1886–1887), „Ūkininkų prietelių“ (1894), „Naująją aušrą“ (1892), „Saulėteką“ (1900–1902), pirmąjį lietuvišką satyrinį laikraštėlį „Tetutė“ (1891–1893), „Lietuvišką darbininką“ (1894), pradėjo leisti dienraštį „Dienos laps“ (1909 1910). Savo spaustuvėse Ragainėje (1889–1890, bendrasavininkas Kristupas Voska), Tilžėje (1890–1892), Bitėnuose (1892–1909), Klaipėdoje (1909–1912), Šilutėje (1922–1923, įmonė buvo pavadinta Sieberto įpėdinio spaustuve, bendrasavininkas Albertas Bruoželis) išspausdino apie 400 knygų ir 27 periodinius leidinius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Iš jų 150 knygų ir 10 periodinių leidinių lietuvių kalba buvo skirta Mažajai Lietuvai. Šie leidiniai darė didelį poveikį visuomeniniam gyvenimui, skatino tautinės minties plėtotę, stabdė kai kurias socialinės ir tautinės priespaudos tendencijas. Nuolat prekiavo savo leistomis knygomis, jas tiekė knygnešiams, o nuo 1905 m. ir Didžiosios Lietuvos knygynams. Palaikė spaudos ryšius su JAV lietuviais, įvairių orientacijų politiniais latvių, lenkų ir gudų tautiniais judėjimais.
M. Jankus, gyvendamas netoli tuometinės Rusijos ir Vokietijos valstybių sienos, organizavo nelegalių knygų gabenimą į Didžiąją Lietuvą, buvo vienas iš kultūros draugijos „Birutė“ steigėjų (1885), Mažosios Lietuvos lietuvių blaivybės draugijos „Lietuvos žvaigždė“ svarbiausias organizatorius. Per pirmąjį pasaulinį karą M. Jankus su šeima deportuotas į Rusiją. Dar būdamas tremtyje, 1917 m. pavasarį, jis dalyvavo garsiajame Petrapilio lietuvių seime ir pasisakė už abiejų Lietuvos dalių suvienijimą nepriklausomoje valstybėje. 1918 m. grįžęs iš deportacijos Rusijoje, M. Jankus pasinėrė į lietuvių politinį sąjūdį ir kartu su kitais 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Tilžės aktą apie „priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos“. Tačiau šio sprendimo įgyvendinimas buvo komplikuotas, o kelias iki tikslo – gana ilgas. Iš pradžių išeities ieškota diplomatijos ir viešųjų akcijų priemonėmis. Įprasminant abipusį interesą vienytis, keturi Mažosios Lietuvos lietuvių politikai – Vilius Gaigalaitis, Martynas Jankus, Kristupas Lekšas ir Jurgis Strėkys 1920 kovo 20 d. Kaune kooptuojami į Lietuvos Valstybės Tarybą. Rengiantis 1923 m. karinei akcijai Klaipėdos krašte ir siekiant savo pusėn patraukti kuo daugiau vietos gyventojų, Lietuvos vyriausybės pinigais buvo nupirkta Šilutės spaustuvė su vokišku laikraščiu Memelgauzeitung, o jai vadovauti pakviesti M. Jankus ir A. Bruoželis. Klausimas dėl Klaipėdos krašto išspręstas 1923 m. sausį ginkluota akcija, kurioje M. Jankus vadovavo Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui. M. Jankus politiniuose sprendimuose buvo nuoseklus ir ryžtingas, visada tikėjo Lietuvos valstybės ateitimi. Jos interesams atstovavo reprezentacinėse kelionėse į Amerikos ir Skandinavijos šalis, kalbomis ir darbais saviems ir svetimiems visada simbolizavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybę. Dėl nepaliaujamo populiarinimo ir įgyto pripažinimo M. Jankus tapo savotiška Klaipėdos krašto vizitine kortele: buvo apdovanotas aukštais Lietuvos ir užsienio šalių ordinais, pagerbtas išskirtiniu Mažosios Lietuvos patriarcho vardu, dar gyvam esant, laikinojoje sostinėje Kaune jam buvo pastatytas paminklas (1939). Dėl nacistinės Vokietijos invazijos į Klaipėdos kraštą, M. Jankus 1939 m. pasitraukė į Kauną. 1944 m. grįžo į Bitėnus, tačiau artėjant frontui, hitlerinės kariuomenės iškeltas į Vokietijos gilumą.
Martynas Jankus mirė 1946 m. gegužės 23 d. Flensburge, perkeltųjų asmenų stovykloje. 1993 m. gegužės 30 d. iškilmingai perlaidotas Bitėnų kapinėse. 

Istorijos fragmentai
Martyno Jankaus muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. aštuntame dešimtmetyje dabartiniam Vilniaus universiteto profesoriui Domui Kaunui, Klaipėdoje daugelį metų gyvenančiam fotožurnalistui Bernardui Aleknavičiui bei iš Klaipėdos krašto kilusiai dailininkei Evai Labutytei. Tam sumanymui pritarė ir Šilutės rajono kultūros skyrius. Prikelti M. Jankaus atminimą iš užmaršties  pavyko  rengiantis paminėti 1904 m. pirmą kartą iš vokiečių į lietuvių kalbą išversto Komunistų partijos manifesto jubiliejų, nes manifestas buvo išspausdintas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje. Čia buvo išspausdinta ir daugiau socialdemokratinių leidinių – brošiūrų, atsišaukimų. Šios aplinkybės sudarė galimybę pradėti išsamiau oficialiai domėtis M. Jankumi, jo veikla, atsargiai iškeliant ir svarbiausius jo darbus: Aušros administravimą, knygnešystę, lietuviškos spaudos leidimą, Gelbėjimo komiteto veiklą ir kt.
M. Jankaus muziejinė ekspozicija įkurta 1981 m. gegužės 24 d. Bitėnuose, pradžios mokyklos pastate. Muziejaus statuso tuo metu ji dar neturėjo, nes muziejus tik kūrėsi. Vietos gyventojus tai skatino domėtis M. Jankaus asmenybe, krašto istorija ir po truputį rinkti eksponatus. Tuo metu muziejui vadovavo ir kraštotyrinį darbą dirbo tos pačios mokyklos pradinių klasių mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai.
Bitėnuose merdinčios M. Jankaus sodybos kieme (po karo sodyboje gyveno įvairūs žmonės), prie 1946 m. sudegusio spaustuvės pastato, 1972 m. buvo pastatytas Gedimino Lauciaus paminklinis stulpas su varpu. Tai buvo didelio darbo, kuris laukė atstatant spaustuvės pastatą, pradžia. Daug naudingos informacijos apie spaustuvę pateikė Bitėnų kaimo gyventoja Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė. E.Grigolaitytės-Kondratavičienės prisiminimais remtasi atstatant spaustuvę. Tuo metu M. Jankaus šeimos nariai, išskyrus du vaikaičius, jau buvo mirę. Numatytas atstatyti spaustuvės pastatas buvo suprojektuotas autentiškai pagal žmonių pasakojimus ir išlikusias pastato fotografijas. Senų fotografijų pagrindu fotometrininkai apskaičiavo tikslius pastato matmenis. Ir po 1989 m. gruodžio 21 d. įvykusio Paminklų restauravimo projektavimo instituto Vilniuje mokslinės-metodinės tarybos posėdžio, kurio metu buvo teigiamai įvertintas spaustuvės atstatymo projektas, darbai pajudėjo. Statybai pinigus aukojo po visą pasaulį išblaškyti lietuviai, įvairios Lietuvos organizacijos, M. Jankaus vaikaičiai. Statyba vyko ilgai ir 1998 m. statybos darbai buvo baigti. Į atstatytą spaustuvės pastatą nutarta perkelti muziejaus ekspoziciją. 1999 m. liepos mėnesį iš Bitėnų pradinės mokyklos pastato ekspozicija buvo perkelta į naująjį atstatytos spaustuvės pastatą Martyno Jankaus sodyboje.

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2015.08.05
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute