| |
|
|
|
 |
|
vytauto
didžiojo karo muziejaus leidiniai
 |
Gintautas Surgailis. Pirmasis
pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas
Monografija. Vilnius, 2011, 300 psl.
Tiražas 500 egz.
Išleido Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Generolo Jono Žemaičio
Lietuvos karo akademija.
Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras
Atsakingasis redaktorius dr. Steponas Gečas
Recenzavo doc. dr. Vytautas Lesčius
Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis
Dizainerė Inga Dambrauskienė |
 |
Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. Almanachas
Almanache spausdinami istoriniai dokumentai apie Karo muziejaus
atidarymą (1921 m. vasario 16 d.), Maironio pamokslas, pasakytas
šventinant muziejų, svarbiausiųjų įvykių kronika nuo 1919 iki 1951
metų. Skaitytojas sužinos, kaip Pščelnike buvo įkurta S. Dariaus ir
S. Girėno klėtelė-muziejus, kaip į muziejų pateko Jano ir Tado Stykų
paveikslai ir grafų Tiškevičių kolekcija. Straipsniai apie
išleistuves tarpukario Lietuvos karo mokykloje ir Lietuvos
kariuomenės orkestrus gausiai iliustruoti nuotraukų rinkiniuose
saugoma ikonografine medžiaga. Leidinyje spausdinami prisiminimų
fragmentai apie tautos panteonu virtusio Karo muziejaus sodelio
atkūrimą, informacija apie muziejaus rinkinius ir leidinius, naująją
Didžiosios salės ekspoziciją, edukaciją muziejuje, taip pat Vytauto
Didžiojo karo muziejaus 2010 metų kronika.
Almanachą 250 egzempliorių tiražu išleido Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministerija, spausdino Lietuvos kariuomenės karo
kartografijos centras. Leidinį parengė muziejaus redakcinė kolegija. Kaunas, 2011.
Išsamiau > |
 |
Vytauto Didžiojo karo muziejus 2009 metais. Almanachas
Įdomios ir vertingos istorinės medžiagos skaitytojai ras šiuose
almanacho straipsniuose: „Prisimenant gen. gyd. Vladą Nagevičių“
(Sofija Oželienė), „Nežinomo kareivio kapui – 75“, „Istorikas Zigmas
Kondrotas“, „Steponas Šaulys – pirmasis muziejaus dailininkas“ (dr.
Steponas Gečas), „Žalgirio vardo įamžinimas“ (Vilija Sapjanskienė),
„Grafų Čapskių ginklų kolekcija Vytauto Didžiojo karo muziejaus
rinkiniuose“ (Danutė Gruzdienė, Vidmantas Airini), „Pirmojo
atskirojo lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono Sibire (1918–1919)
relikvijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose“ (Andriejus
Stoliarovas), „Dokumentai iš Juozapo Komaro archyvo Vytauto Didžiojo
karo muziejaus rinkiniuose“ (Algimantas Daugirdas), „Naujamečiai
burtai pagal Balį Buračą“ (Danutė Tamošaitienė).
Almanachą 200 egzempliorių tiražu išleido Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministerija, spausdino Lietuvos kariuomenės karo
kartografijos centras. Leidinį parengė muziejaus redakcinė kolegija. Kaunas, 2010.
Išsamiau >
|
|
Vytauto Didžiojo karo muziejus
2008 metais. Almanachas
Almanache rasime amžininkų atsiminimus apie brg. gen. Vladą
Nagevičių, sužinosime apie skausmingas pertvarkas Karo muziejuje po
Antrojo pasaulinio karo, muziejaus bokšto laikrodžio istoriją,
skyrelyje „Pro memoria“ prisiminsime muziejuje dirbusius darbščius,
principingus archeologus Juozą Antanavičių (1935–1975), Kazę
Gabriūnaitę (1916–1990) ir Liuciją Murnikaitę (1951–1994).
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Vytauto
Didžiojo karo muziejus. Spausdino Lietuvos kariuomenės karo
kartografijos centras, Kaunas, 2009. Tiražas 200 egz.
Išsamiau >
|
 |
Aviacijos plk. ltn. Jonas Liorentas
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius (1901–1991)“
Leidinys gausiai iliustruotas dokumentų
kopijomis ir nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių,
glaustai supažindinama su sudėtingu aviacijos plk. ltn. J. Liorento
gyvenimu. Pateikiama faktų apie 1919 m. savanoriu į Lietuvos
kariuomenę įstojusį būsimą lakūną, jo tarnybą aviacijoje 1926–1940
m., apžvelgiamas gyvenimas priverstinėje tremtyje nuo 1944 iki 1991
m.
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Leidinį parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM)
Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Aušra
Jurevičiūtė.
Leidinio atsakingasis redaktorius – VDKM
Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas,
recenzavo VDKM direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis.
Išsamiau >
|
 |
Impilties
piliakalnio tyrinėjimai 1933–1934 m.
Leidinį parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus vyr.
muziejininkas Kęstutis Šeškevičius. Atsakingoji redaktorė – Archeologijos
skyriaus vedėja Kristina Rickevičiūtė.
Vienas iš galingiausių savo įtvirtinimais buvo Impilties (arba Senosios Įpilties)
piliakalnis, (Kretingos r.). Rengdamas leidinį, K. Šeškevičius rėmėsi Vytauto
Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus archyvo 1931–1934 m. Impilties
piliakalnio kasinėjimų dienoraščiais, brėžiniais, dokumentais, nuotraukomis,
kitais publikuotais šaltiniais.
Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras. Tiražas 300 egz. |
 |
Gintautas
Surgailis. Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais
Monografija – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos
leidinys.
Ši monografija skirta Lietuvos valstybės sienos apsaugos, kol ją
saugojo krašto apsaugos sistemos padaliniai, istorijai nušviesti.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sienų apsauga,
kaip sudedamoji krašto apsaugos sistemos dalis, buvo iki 1994 m.
spalio 15 d., kai šios funkcijos perduotos Vidaus reikalų
ministerijai. Lietuvos istoriografijoje ši tema beveik nenagrinėta,
rašytinių darbų labai nedaug, todėl monografijoje daugiausia
remiamasi išlikusiais archyvuose saugomais dokumentais.
|
 |
Dalė
Naujalienė. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą
Knyga – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Krašto apsaugos
ministerijos leidinys.
Leidinys skirtas transatlantinio lakūno F. Vaitkaus (1907–1956),
1935 m. atlikusio skrydį per Atlantą, šimtosioms gimimo metinėms.
Jame panaudota Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose esanti
1986 m. Čikagoje (JAV) išleisto albumo „The Second Transatlatic
Flight“ autoriaus E. Jasiūno surinkta ir vienuolikoje tomų
sukomplektuota istorinė medžiaga apie transatlantinį lakūną, kiti
muziejaus rinkiniuose esantys dokumentai bei fotonuotraukos. Remtasi
iš F. Vaitkaus sūnaus Pilypo, gyvenančio JAV, gauta istorine
medžiaga, saugoma Lietuvos aviacijos muziejaus archyve, taip pat to
meto ir šiandienine spauda.
|
 |
Algirdas Markūnas. Lietuvos
kariuomenės karininkai priverstinėje emigracijoje Vokietijoje
1944–1949 m.
Kaunas, 2008, 38 psl. Tiražas 200 egz.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos
skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas brošiūroje apžvelgia Lietuvos
kariuomenės karininkų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje
pasitraukusių į Vokietiją gyvenimą ir veiklą perkeltųjų asmenų
stovyklose, jų veiklą įkurtose visuomeninėse organizacijose, stojimą
ir veiklą Sargybų ir darbo kuopose. Pridedamas vietovardžių sąrašas.
Brošiūra gausiai iliustruota. Iliustracijos spalvotos.
Atsakingoji redaktorė Aušra Jurevičiūtė. Recenzentas plk. ltn. dr.
Gintautas Surgailis. Stilistas Žilvinas Tamošaitis. Dizaineris
Giedrius Markūnas.
|
 |
Lietuvos kariuomenės
Nepriklausomybės kovų (1918–1920) eksponatai Vytauto Didžiojo karo
muziejaus rinkiniuose
Katalogas, Vilnius, 2008, 248 p. Tiražas 350 egz.
Spalvotame kataloge įdėti kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės
eksponatai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose.
Talpinama kiekvieno eksponato nuotrauka, eksponato duomenys,
apibūdinimas, matmenys, svoris, nurodomas inventorinis numeris.
Atsakingasis redaktorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus
direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Sudarytojai: Karybos
istorijos skyriaus vedėja Dalė Naujalienė, vyriausieji muziejininkai
Paulius Radzevičius ir Andriejus Stoliarovas. Recenzentas plk. ltn.
dr. Gintautas Surgailis. Kalbos redaktorė Dangirutė Giedraitienė,
dizainerė Almantė Norvaišaitė.
|

|
Vytauto
Didžiojo karo muziejus 2007 metais
Almanachas. K., 2008, 210 p.
Tai muziejaus darbuotojų ataskaita, kas nuveikta 2007-aisiais. Vartydami
almanachą, sužinosime kariliono varpų ir senojo Lietuvos karo muziejaus
istoriją, prisiminsime, o gal tik dabar susipažinsime su muziejuje dirbusiomis
neeilinėmis asmenybėmis Jonu Daujotu ir Romu Siudiku. Almanache plačiai
pristatoma konservatorių-restauratorių veikla.
Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo
karo muziejus. Spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras.
Tiražas 173 egz.
|

|
Lietuvos krašto apsaugos
ministrai ir kariuomenės vadai. II tomas. Krašto apsaugos ministrai
ir kariuomenės vadai
Vilnius, 2008, 447 p. Tiražas 4000 egz.
Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus
parengtoje ir išleistoje dviejų tomų monografijoje pirmą kartą
Lietuvos istoriografijoje vienoje knygoje talpinama visų Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų etmonų, 1794, 1831, 1863
sukilimo vadų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų ir
kariuomenės vadų (iki 2008 metų), partizaninio judėjimo vadų
biografiniai aprašymai, jų karinė veikla. I tome talpinamas žodynas.
Leidinys iliustruotas, iliustracijos spalvotos.
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas
Surgailis. Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis. Dailininkė Edita
Namajūnienė. Dizainerė Loreta Keršytė.
|

|
Lietuvos krašto apsaugos
ministrai ir kariuomenės vadai. I tomas. LDK didieji etmonai ir
sukilimų vadai
Vilnius, 2008, 289 p. Tiražas 4000 egz.
Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus
parengtoje ir išleistoje dviejų tomų monografijoje pirmą kartą
Lietuvos istoriografijoje vienoje knygoje talpinama visų Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų etmonų, 1794, 1831, 1863
sukilimo vadų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų ir
kariuomenės vadų (iki 2008 metų), partizaninio judėjimo vadų
biografiniai aprašymai, jų karinė veikla. I tome talpinamas žodynas.
Leidinys iliustruotas, iliustracijos spalvotos.
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas
Surgailis. Kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis. Dailininkė Edita
Namajūnienė. Dizainerė Loreta Keršytė.
|
 |
Dalė
Naujalienė. „Lituanicos“ skrydžio relikvijos VDKM rinkiniuose.
Katalogas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Krašto apsaugos
ministerijos leidinys.
2008 metų duomenimis Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Lituanicos“
rinkiniuose, kur saugomos mūsų tautos sūnų Stepono Dariaus ir Stasio
Girėno žygdarbio – skrydžio per Atlantą – relikvijos, yra per 6
tūkstančius eksponatų.Leidinio autorė – Vytauto Didžiojo karo
muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja – išsamiai atskleidžia
pirmojo lietuvių transatlantinio skrydžio istoriją. |
|
|
|
|
Į viršų
|
|
|
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857
|
Atnaujinta
2012.03.05
|
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų
informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams
Matematikos ir informatikos institute |
|
|