Sporto prizų paroda „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918–1940 m.“

2011 m. rugpjūčio 30 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.

Du idealūs sportininkai. Kaunas, 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nuotr. Renatos Mika- lajūnaitės

Garbūs svečiai sporto prizų parodos atidaryme. Kaunas, 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nuotr. Renatos Mikalajūnai- tės

Sporto prizų parodos pir- moji salė: sportas ir politi- ka. Nuotr. Rimantės Ropy- tės

Europos vyrų krepšinio čempionato išvakarėse, 2011 m. rugpjūčio 30 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidarytoje sporto prizų paroda „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918–1940 m.“ pristatoma Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose išsaugota unikali ir vertinga Lietuvos sportininkų tarptautinėse varžybose iškovotų prizų ir gautų dovanų kolekcija, kuri pasakoja apie šalies sporto raidą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940).
Kolekcijos puošmena – 1937 m. iš II Europos vyrų krepšinio čempionato Rygoje parsivežtas Latvijos Prezidento Karlio Ulmanio įsteigtas prizas – sidabrinė lėkštė ir 1939 m. Kaune vykusiame III krepšinio čempionate iškovota Prezidento Antano Smetonos įsteigta ir grafiko Jono Juozo Burbos nukaldinta sidabrinė dėžutė. Moterų krepšininkių pasiekimus Europos krepšinio čempionatuose primena 1938 m. iš Romos parsivežta vicečempionių marmurinė-bronzinė Romos vilkės skulptūra.
Parodoje, kurią globoja Prezidentas Valdas Adamkus, taip pat didelis sporto entuziastas, apžvelgiamas Lietuvos istorinis paveldas, per žmogaus, sporto ir valstybės santykio prizmę atskleidžiama kaip 1918-1940 m. sportas virto svarbiu tautą vienijančiu ir patriotinį ugdymą(si) skatinančiu veiksniu. Apie sporto raidą Lietuvoje keturiose Istorinės Prezidentūros salėse pasakoja prizai ir dovanos, jų gavimo istorijos, foto ir vaizdo medžiaga, profesionalūs istorikų komentarai.
Pirmoji, pati didžiausia, salė skirta sporto ir valstybės santykiui, sporto kaip diplomatijos sampratai, bei Prezidento vaidmeniui sporto politikos kūrime. Pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje sportas Lietuvoje buvo vystomas tik individualių sporto entuziastų iniciatyvų dėka. Apie valstybinę sporto politiką Lietuvoje galima kalbėti tik nuo antrojo Nepriklausomybės dešimtmečio. Tačiau jau ir pirmajame dešimtmetyje dalyvauta tarptautiniuose renginiuose (1924 m. Olimpinės žaidynės Paryžiuje) ir pamažu imta suvokti, kad sportas yra ne tik svarbi tautinės tapatybės dalis, bet ir tam tikra diplomatijos rūšis. Nuo 1926 m. jau galime kalbėti apie aktyvesnį Prezidento vaidmenį sporto politikos formavime, o galiausiai fizinio auklėjimo reikšmė buvo įvardyta ir pagrindiniame valstybės įstatyme – Konstitucijoje.
Antroji salė skirta sportininko idealo sampratai apžvelgti. Nepaisant to, kad pirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie idealų sportininką – puikiai išlavintas kūnas, tačiau idealus sportininkas buvo matuojamas ne vien centimetrais ir milimetrais, jis taip pat turėjo atitikti tam tikras moralės normas, nes dažnai matomas sporto rungtynėse ir po jų buvo tapęs pavyzdžiu visuomenei. Tačiau šioje salėje kalbama ne tik apie sportininkui keltus reikalavimus, nevengiama su humoru pažvelgti ir į dažną prasilenkimą tarp idealo ir realybės.
Trečiojoje salėje apžvelgiamos įvairios to meto sporto šakos, jų populiarumas ir simbolinė kova dėl „sporto karaliaus“ titulo. Kai 1937 metais Lietuvos vyrų krepšinio komanda, visų laikyta „patrankų mėsa“,  iškovojo Europos čempionų taurę – nustebo ne tik Europa, bet ir pati Lietuva. Krepšinis iki tol Lietuvoje žaistas nepilną dešimtmetį, o ir populiarumu nepasižymėjo, tuo tarpu kitos sporto šakos, ypač futbolas, buvo gerokai masiškesnis sportas. Kaip atsitiko, kad beveik visame pasaulyje „sporto karaliumi“ laikomas futbolas Lietuvoje turėjo užleisti pozicijas krepšiniui?
Ketvirtoji salė skiriama to meto sporto sirgalių kultūrai. Ar dabartiniai sirgaliai labai skiriasi nuo anuometinių? Kaip Lietuva sutiko 1937 ir 1939 metų krepšinio čempionus? Šioje salėje lankytojų laukia keletas linksmų ir edukacinių parodos kūrėjų sumanymų.

Parodos rengėjai:

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Parodos partneriai ir rėmėjai:

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Lietuvos sporto muziejus
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Kultūros rėmimo fondas
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas
Latvijos sporto muziejus
Estijos sporto muziejus
Žurnalas „IQ. The Economist“
UAB „Skorpiono takas“
Kompanija „Molten Corporation“
Kauno miesto savivaldybė 

Istorinės LR Prezidentūros informacija
R. Ropytės ir R. Mikalajūnaitės nuotraukos