paroda „TAI BUVO NESENIAI...“. Visuomenės gyvenimo atspindžiai Lietuvos plakatuose: 1918–1930

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje
2009 m. gruodžio 17 d. – 2010 m. vasario 28 d. Atidarymas gruodžio 17 d. 16 val.

Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas plakatu – viena iš taikomosios grafikos rūšių – yra itin išaugęs. Tai sąlygoja ne tik platūs nauji tyrinėjimų barai taikomosios grafikos srityje, bet ir sociologinių metodologijų vyravimas dailėtyroje. Šio požiūrio esmę sudaro tai, kad kūrinys nėra uždaras, bet atspindi platų socialinių reiškinių lauką, esantį už meno kūrinio ribų. Plakatai yra tiesiogiai susiję su visuomenės gyvenimo aktualijomis, todėl jie – ne tik meno kūriniai, bet ir laikotarpio visuomenės politinio, kultūrinio bei materialinio gyvenimo liudytojai.

Plakatai priklauso marginalinės dailės sričiai, yra skirti ne muziejinėms erdvėms, bet gatvės praeiviams, siekiant atkreipti jų dėmesį į skelbiamą informaciją, tad  ilgai nebuvo vertinami kaip turintys išliekamąją vertę. Ankstyvieji darbai kurti ant trapaus prastos kokybės popieriaus, todėl, nors gausiai tiražuoti, dažniausiai neišlikdavo. Anot garsaus lietuvių plakato tyrinėtojo Juozo Galkaus, plakatas dažnai lyginamas su vienadienio drugelio gyvenimu.

Parodoje eksponuojami 84 Pirmosios Lietuvos Respublikos plakatai, sukurti 1918–1930 m. Tai pirmas etapas. Antrą parodą numatyta surengti po metų. Joje ketinama visuomenei parodyti 1931–1940 m. kūrinius.

Plakatus kūrė įvairūs to meto dailininkai – Petras Rimša, Vytautas Bičiūnas, Vilius Jomantas, Petras Kalpokas, Kazys Šimonis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Jonas Juozas Burba, Vytautas Bagdonavičius ir kiti. Parodoje prioritetas teikiamas istoriniam bei sociologiniam aspektams. Kūriniai sugrupuoti pagal tematiką, išskirtos trys pagrindinės visuomeninio gyvenimo sritys – POLITIKA, EKONOMIKA, KULTŪRA. Ankstyviausi plakatai liudija apie Nepriklausomybės kovas, vėlyviausi primena apie nepaprastai iškilmingą Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių pažymėjimą 1930 m., kai per visą Lietuvą keliavo pagal Petro Rimšos medalį atliktas kunigaikščio atvaizdas.

Pagrindinės plakato funkcijos, paskirtis yra agitacija, propaganda, informacija ir reklama. Plakato galimybes labai gerai suprato politikai. Pirmajame Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje jis buvo plačiai naudojamas rinkiminei propagandai ir agitacijai, rinkimų istoriją gan nuosekliai liudija išlikę plakatai. Pagrindinius ekonominio gyvenimo aspektus iliustruoja bankų, tuo metu labai populiarių Žemės ūkio ir pramonės parodų, įvairių prekių (alaus, saldainių, trąšų, muilo ir t. t.) reklama. Kultūrinio gyvenimo sritį plačiausiai reprezentuoja meno parodų plakatai, pagal kuriuos galima gan išsamiai rekonstruoti parodų istoriją. Parodų plakatus papildo teatro afišos – teatras buvo labai svarbi ir mėgstama tarpukario visuomenės gyvenimo sritis.

Taigi parodos lankytojams suteikiama galimybė iš to meto plakatų, nuotraukų ir spaudos fragmentų atkurti laikotarpio tikrovę, kuri nepretenduoja tapti išsamia chronologija, tačiau leidžia praskleisti kai kurias tuometinio gyvenimo uždangas, ieškoti ir galbūt rasti panašumų su šiandieninėmis aktualijomis. Juk viskas buvo taip neseniai...

Ekspozicijoje pateikiamas ir istorinis kontekstas, t. y. vaizdinė bei rašytinė istorinė medžiaga, susijusi su konkrečiu ar artimu plakate atspindimu, reklamuojamu įvykiu. Didžioji dalis plakatų aprašų yra paimti iš to meto spaudos, kurioje buvo skelbiami bei vertinami politikos, ekonomikos ir kultūros įvykiai. Šios nedidelės, tačiau informatyvios ištraukos leidžia pajausti autentišką to meto mąstymą bei požiūrį į daugelį visuomeninio gyvenimo reiškinių. Nuotraukų, atspindinčių konkretų įvykį, nėra daug, jas taip pat papildo įvairi medžiaga iš tarpukario spaudos – diagramos, karikatūros, publikacijų ištraukos ir kita.

Parodoje eksponuojami plakatai ir nuotraukos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Miko ir Kipro Petrauskų muziejaus rinkinių.

Kuratorės
Vilma Akmenytė, Aušra Vasiliauskienė

Dizainerė
Viktorija Chomaziuk

Parodą remia
Kultūros rėmimo fondas
Kauno miesto savivaldybė

Informaciją teikia
Aušra Vasiliauskienė, tel. 8 37 322 576, mob. 8601 01 232

Nuotraukose:
1– parodos plakatas,
2 – Kazys Šimonis. Lietuviškų plakatų paroda. 1928 m. NČDM,
3 – Petras Rimša. Ūkininkai, laikykitės iš vieno! Balsuokite už Lietuvos ūkininkų partiją No. 8. 1926 m. ŽMM,
4 – Petras Tarabilda. Remkime savą pramonę! Sava pramonė didžiausias krašto gerovei šaltinis. 1930 m. ŠAM.