Į titulinį
LIETUVOS MUZIEJŲ VIRTUALIOS PARODOS

Klaipėdos Žiemos uostas

Lietuvos jūrų muziejuje saugomas inžinieriaus Romualdo Dačinsko (1914–2010 m.) archyvas. Jį sudaro medžiaga, susijusi su Klaipėdos ir Šventosios uostų istorija. Įdomi Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse parengta Klaipėdos uosto išplėtimo projekto dokumentacija: pasiūlymų aprašymai, planai, schemos, brėžiniai, nuotraukos. Dėmesį atkreipia XX a. pradžios Klaipėdos uosto projektai, įvairių uosto statinių bei įrengimų brėžiniai ir jų kopijos. Tarp jų yra pavienių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dokumentų. Parodai atrinkti planai, brėžiniai, fotografijos ir dokumentai vienaip ar kitaip susiję su Žiemos uostu Klaipėdoje. Eksponuojamas unikalus 26 Klaipėdos uosto nuotraukų rinkinys. Jį sudaro du „Karaliaučiaus apygardos Uosto statybos valdybos Klaipėdoje“ (Regeierungsbezirk Königsberg Hafenbauamt Memel) aplankai, pažymėti ta pačia data „Publikuota 1914 m. kovo 29 d.“ (Gehört zum Erläuterungsbericht vom 29 – ten März 1914). Pirmasis aplankas pavadintas „16 fotografijų apie vietos trūkumą Žiemos uoste“, antrasis – „10 fotografijų apie medienos sandėliavimą ir krovą“. Juos sudaro nuotraukos, užklijuotos ant kartono. Apatiniame kairiajame kampe pažymėta fotografavimo data, o virš nuotraukos pateikiamas vaizdo apibūdinimas. Fotografavimo datos: 1910 m. gruodžio 17 d., 1911 m. balandžio 19 d., 1913 m. spalio 28 – lapkričio 5 diena. Rinkinį papildo 1908–1914 m. Klaipėdos uoste vykusių projektavimo darbų žurnalas bei brėžiniai.

Pateikiami 1929–1930 m. šaltiniai atskleidžia Lietuvos Respublikos investicijas sprendžiant baseino gilinimo, jo talpos didinimo, infrastruktūros klausimus Žiemos uoste. Eksponatai suteikia galimybę ne tik susipažinti su inžinerine mintimi bei Klaipėdos uosto istorija, bet ir žvilgtelėti į nugrimzdusią miesto kasdienybę.

Žiemos uosto ištakos siekia XVI–XIX a. Į Klaipėdą atplaukę ir čia likę žiemoti burlaiviai ilgai glaudėsi natūraliose užuolankose, už ragų Dangės upėje. Tačiau kartais tokia priebėga virsdavo spąstais. Pasikeitusi srovė, audringas vėjas ar pajudėjęs ledas grasydavo burlaiviams žūtimi.

XVIII a. Klaipėda tapo vienu pagrindiniu medienos eksporto Baltijos uostu, todėl poreikis saugiai priimti žiemos užkluptus laivus tik didėjo. Padėtį pakeitė valstybės investicijos suteiktos Prūsijos karalystės tapsmo Vokietijos imperija metu. 1855 m. rugpjūčio 25 d. pradėtas įrenginėti Žiemos uostas Kuršių marių pakrantėje. Dėl „trūkinėjančio“ finansavimo bei sudėtingos politinės padėties darbai užtruko ir buvo baigti tik 1872 metais, Prancūzijai sumokėjus kontribuciją. Į Klaipėdos uosto vandens infrastruktūrą įjungus Žiemos uostą, 1873 m. atidarytą Karaliaus Vilhelmo kanalą, nutiestas geležinkelio atšakas Žiemos uostas – Klaipėdos stotis (1876 m.) ir Žiemos uostas – Šiaurinė balasto krantinė (1878 m.), tikėtasi greito suklestėjimo. 1875–1881 m. medienos prekybos krizė sumenkino viltį nesunkiai gauti didelį pelną. Po krizės medienos eksportas augo lėtai. Kai burlaivius pakeitė garlaiviai, tapo aišku, kad mažas ir negilus Žiemos uostas nebegali sutalpinti visų laivų. Menkas gylis, medienos krovos darbai, lėtai vystoma infrastruktūra neleido uosto naudoti visu pajėgumu. 1879–1914 m. buvo svarstomos įvairios galimybės pagerinti padėtį Žiemos uoste. Priimtų sprendimų įgyvendinimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1925–1932 m. didelių Lietuvos Respublikos investicijų dėka Žiemos uostas buvo modernizuotas.

Romualdas Dačinskas (1914–2010 m.)

Romualdo Dačinsko domėjimasis vandens stichija atsiskleidė dar jaunystėje. Jaunuolis ieškojo ir surado bendraminčių. Kartu su P. Labanausku, A. Michelevičiumi, V. Šarūnu, V. Petukausku, B. Stundžia, V. Švedu, A. ir K. Aglinskais jis tapo vienu iš 1922 m. Kaune įsteigtos Jūrų skautų organizacijos puoselėtojų. Kaip specialistą jį subrandino tarpukario Kauno akademinė aplinka. Sugebėjimai ir likimas lėmė sunkiais 1944–1947 m. dirbti Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto Hidrotechnikos, hidrologijos ir hidraulikos katedros vedėju. 1946 m. jis dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto paieškos grupės komandiruotėje Rytprūsiuose. Šios ir kitų iniciatyvų dėka buvo išgelbėta daug vertingų Mažosios Lietuvos istorijos liudijimų. 1947–1974 m. R. Dačinskas dirbo Kauno politechnikos institute vyresniuoju dėstytoju. Jo kartu su kolegomis spaudai parengtas vadovėlis „Hidraulika“ pripažintas vienu geriausių šios srities leidinių lietuvių kalba. R. Dačinskas ne kartą įrodė gebėjimą derinti gilų teorijos pažinimą ir praktiką. Jo dėka 1951 m. birželio 2 – spalio 15 d. buvo suprojektuota ir pastatyta hidroelektrinė ant Dovinės upės. Čia, vadovaujant R. Dačinskui, pamainomis po 3 savaites dirbo 818 studentų ir 19 instituto darbuotojų. Iki šiol stebina atliktų darbų kokybė ir patvarumas. Novatoriškų inžinerinių sprendimų ieškojimų R. Dačinskas nenutraukė ir išėjęs į užtarnautą poilsį – jis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Dainius Elertas
Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

Nežinomas autorius

Fotonuotrauka „Starke Inanspruchnahme des Winterhafens. Löschen und Laden den grosser Dampfer nebene

1913-11-13

Katalogas
  © LM ISC LIMIS    Visos teisės saugomos Atnaujinta 2016-10-25