zarasų energetikos muziejus

Kontaktai
Adresas: Tiltiškių kaimas, Salako seniūnija, LT-32210 Zarasų rajonas.
Į muziejų galima patekti važiuojant keliu Salakas-Zarasai per Gražutės mišką arba plaukiant Šventosios upe.
Muziejus įsikūręs Tiltiškių vandens malūne.
Tel.: (8 ~ 385) 45 572, (8 ~ 385) 30 890.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
Ekspoziciją galima aplankyti iš anksto susitarus telefonu arba kreiptis į muziejaus prižiūrėtoją, kuris gyvena šalia muziejaus.

Rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 5 000 eksponatų.
Rinkinį sudaro Tiltiškių vandens malūnas ir jo įrengimai, elektros įrenginiai, įvairūs stendai, fotografijos, energetinė literatūra bei kiti eksponatai, bylojantys ne tik apie Zarasų krašto bet ir visos Lietuvos energetikos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos atominės elektrinės.
Muziejuje galima pamatyti kaip atrodė Antalieptės, Kavolių, Kiemonių, Marimonto, Pakaušio, Šlyninkos, Štadvilių, Tiltiškių, Zirnajų ir kiti vandens malūnai.

Ekspozicija
Pagrindinis ir originaliausias muziejaus eksponatas – tai pats vandens malūnas, po rekonstrukcijos atgavęs beveik pirmykštį savo veidą.

Pirmoji ekspozicijos dalis
Ši dalis, kurios eksponatai netelpa malūne, išdėstyta lauko aikštelėse. Čia galima pamatyti visų iki 10 kilovoltų elektros tiekimo linijų atramų tipus, naudotus Zarasų rajone, transformatorines pastotis, senoviškus energetikos įrenginius iš senų vandens malūnų.

Antroji ekspozicijos dalis
Ši ekspozicijos dalis patalpinta malūno viduje. Ją sudaro 17 skyrelių, tarpusavy susietų bendra tema – energetika. ia galima sužinoti Tiltikių malūno istoriją, apie jo atgimimą, susipažinti su malūno rekonstrukcija ir ekspoziciją įrengusiais žmonėmis, pamatyti malūno girnas ir keltuvą, kurie ir šiandien yra toje pat vietoje, kur stovėjo senajame malūne.
Greta – senieji ir naujoviški šviesos šaltiniai. Tai savo darbo ir gamyklinės senovinės kaimo liktarnos, balanos gadynę menantis "diedas", žvakidės, žvejų, šiltnamių, primusinės ir kitokios lempos, elektros lemputės – nuo pačių didžiausių iki miniatiūrinių, telpančių žmogaus skrandyje ir kraujagyslėse, ryšių, radijo technikos bei kitokio pobūdžio lempos, sukeliančios ne tik švytėjimą, bet skleidžiančios rentgeno, kvarco, baktericidinius spindulius.
Viename skyrelyje išdėstyti senoviniai akmeniniai kirvukai, žalvariniai papuošalai, geležiniai kirviai, puodai, kokliai, senovinės laidynės, virdulys, pjūklas, rankiniai malimo prietaisai, netgi senovinis šaunamasis ginklas. Šie daiktai nebūtų pagaminti be žmogaus rankų ir energijos, be sunkaus rankų darbo nebūtų įskelta pirmoji ugnis, išgręžtos skylės akmeniniuose kirvukuose, be ugnies – seniausio ir svarbiausio energijos šaltinio - nebūtų išlydytas žalvaris ir geležis, nebūtų išdegti puodai, nebūtų šaudę senieji ir, beje, dabartiniai ginklai.
Kalvystė – vienas seniausių žmogaus verslų, tampriausiai susietų su šilumos energija. Muziejuje eksponuojami senoviniai kalvių darbo gaminiai: spynos, kirviai, įrankiai, pančiai, papuošalai.
Naują energetikos puslapį Zarasų rajono istorijoje atvėrė Antalieptės – didžiausios Pabaltijyje kaimo hidroelektrinės statyba (1954–1960). Nuotraukos, knygos, žurnalai, įrankiai vaizdžiai pasakoja apie jos statybą, eksploatavimą.
Muziejaus ekspozicija baigiasi ties Zarasų rajono žemėlapiu, kuriame įvairiaspalvėmis elektros lemputėmis parodytas šio krašto energetikos kelias nuo pat pradžios iki visiško rajono elektrifikavimo.

Istorijos fragmentai
Muziejaus eksponatai pradėti kaupti nuo 1956 metų. Dauguma jų susiję, rasti ar pagaminti Zarasų krašte.
Muziejaus įkūrėjas ir organizatorius yra buvęs Zarasų elektros tinklų rajono viršininkas Algimantas Žilėnas.
1979 m. Zarasuose buvo įrengtas nedidelis energetikos muziejus, tačiau jam plėsti nebuvo patalpų. 
1982 m. seną ir apleistą Tiltiškių vandens malūną atremontavo Zarasų elektros tinklų rajono darbuotojai. 
1986 m. spalio 20 d. muziejus atidarytas lankytojams.
Muziejaus steigėjas – AB „Lietuvos energija“ filialas „Utenos elektros tinklai“.
Muziejaus vadovas – Romualdas Mieželis.

Tiltiškių vandens malūnas
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji yra viena patogiausių upių vandens malūnų statybai.
Didysis Tiltiškių malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, teikusi elektros energiją Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojams. Malūną ir Salaką jungė pirmoji Zarasų krašte aukštos įtampos elektros tiekimo linija su dviem transformatorinėmis. Malūnas gerokai pakeldavo vandens lygį Kiškelio ežere, užliedavo aplinkinių kaimų pievas. Žmonės malūnininką padavė į teismą. Po ilgo bylinėjimosi savininkas malūną padegė, o už gautus draudimo pinigus 1936 metais pastatė akmeninį malūną.
Po 1982 metų rekonstrukcijos malūnas beveik atgavo pirmykštį savo veidą. Jis – dviaukštis, 10x10 m dydžio, sienos - lauko akmenų ir kalkių skiedinio mūras.

Jono Danausko nuotrauka