EN / DE / FR / RU 
  Paieška  
Ieškoti    Į pradžią Laiškai Svetainės struktūra NEĮGALIESIEMS / KŪRĖJAI / RĖMĖJAI   
Kontaktai
Informacija lankytojui
Rinkinys
Ekspozicijos
Parodos
Edukacinės programos
Muziejaus skyriai
Muziejaus padaliniai
Istorijos fragmentai
Publikacijos spaudoje
Vilniaus Gaonas
  Renginių archyvas  
   

Nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. Tolerancijos centre:
ekspozicija „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Išsamiau >


Muziejai | Lietuvoje | Miestuose ir rajonuose | Vilnius | Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Tolerancijos centras.
Nuotr. Tomo Kapočiaus
 

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus
 
 

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus
 
 
Holokausto ekspozicija
Holokausto ekspozicija 
 

Iš atsiliepimų knygos.
Nuotr. Tomo Kapočiaus
 

valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Kontaktai
Adresas: Naugarduko g. 10/2, LT-01141, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 231 23 57.
Faksas (8 ~ 5) 231 23 58.
El. paštas: muziejus[at]jmuseum.lt
http://www.jmuseum.lt 
Direktorius – Markas Zingeris.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
Administracijoje: pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val.
Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val., penktadieniais 9–16 val.,  sekmadieniais 10–16 val.
Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius):
Pirmadieniais 11–19 val., antradieniais – ketvirtadieniais 10–18 val.;
penktadieniais, sekmadieniais 10–16 val.
Panerių memorialiniame muziejuje (Agrastų g. 15, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val.; sekmadieniais 9–17 val.

Bilieto kaina:
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje suaugusiesiems – 5 Lt;
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Lt;
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje vaikams iki 7 metų ir neįgaliesiems – nemokamai.
Panerių memoriale – nemokamas lankymas visiems lankytojams.

Ekskursijos kaina:
moksleiviams lietuvių kalba – 20 Lt;
grupei iki 15 žmonių lietuvių kalba – 40 Lt;
grupei nuo 16 iki 30 žmonių lietuvių kalba – 50 Lt;
moksleiviams užsienio kalba – 30 Lt;
grupei iki 15 žmonių užsienio kalba – 50 Lt;
grupei nuo 16 iki 30 žmonių užsienio kalba – 80 Lt.
Ekskursijos vedamos Tolerancijos centre ir Holokausto ekspozicijoje.
Ekskursijos užsakomos iš anksto.
Ekspozicijose ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba institucijos, su kuria muziejus yra sudaręs sutartį, ekskursijų vadovai.

Rinkinys
Muziejaus rinkiniais rūpinasi Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius. Pagrindinės skyriaus darbo kryptys – kaupti ir išsaugoti Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo objektus. Šiuo metu saugoma per 23 tūkstančius eksponatų (2009 m. balandžio mėn. duomenys).
Judaikos rinkiniai pagal muziejaus Statutą, atsižvelgiant į muziejinių vertybių išliekamąją vertę, suskirstyti į pagrindinį (apskaitos šifras – VŽM) ir mokslinį pagalbinį (apskaitos šifras – VŽMP) fondus.
Pagrindinio fondo rinkinius sudaro:
Buities apyvokos daiktai, ritualinių apeigų reikmenys, istorinės reikšmės daiktiniai eksponatai iš metalo, medžio, odos, keramikos, brangiųjų metalų, tekstilės, kaulo ir kitų medžiagų;
Raštija ir dokumentai: knygos, spauda, rankraščiai, afišos, dokumentai;
Fotonuotraukos: nuotraukos, negatyvai, atvirukai;
Vaizduojamoji ir dekoratyvinė dailė: grafika, tapyba, skulptūra, tekstilė, keramika, stiklas, oda, metalas;
Žako Lipšico memorialinis rinkinys;
Josifo Šapiro archyvas.

Ekspozicijos

Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius):
Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa. Išsamiau >
Samuelio Bako „Sugrįžimas“. Išsamiau >
Žydų gyvenimas Lietuvoje. Išsamiau >
Dingęs pasaulis. Išsamiau >
Sunaikinti litvakiškojo pasaulio ženklai Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje. Išsamiau >


Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus 

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Tolerancijos centre.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12, LT–01114 Vilnius):
Katastrofa
Holokausto ekspozicija, atnaujinta 2010 m. spalio 20 d., pasakoja apie kažkada gausios Lietuvos tautinės mažumos kultūrą, istoriją – žydų kelią nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iki tragiškos žūties XX a. viduryje. „Litvakų civilizacija“ – dingęs pasaulis, liudijęs Vilnių kažkada buvus Lietuvos Jeruzale, o litvakus gyvenus beveik kiekviename kaime, miestelyje ar mieste.


Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus

Holokausto ekspozicija.
Nuotr. Tomo Kapočiaus
Holokausto ekspozicija
Holokausto ekspozicija  

Būsimajame Litvakų kultūros ir meno centre (Pylimo g. 4, Vilnius):
ekspozicijos uždarytos rengiantis pastato renovacijos darbams.
Centras bus įsteigtas istoriškai svarbiame objekte – buvusios žydų gimnazijos pastate Pylimo g. 4, pastatytame 1898–1901 m. Litvakų kultūros ir dailės centras kaups, tyrinės ir įvairiomis formomis populiarins litvakų kultūros paveldą. Bus ne tik eksponuojami pasaulyje žymių menininkų kūriniai, bet ir atskleidžiama lankytojams iki šiol nežinomų ar užmirštų litvakų rašytojų, poetų, dailininkų, muzikantų, dramaturgų ir aktorių kūryba, nuolatinėse ir laikinose parodose bus supažindinama su VVGŽM kolekcijomis. Didžiausios būsimo centro ekspozicinės erdvės bus pavadintos žymių dailininkų litvakų – Samuelio Bako ir Rafaelio Chvoleso – kurių didelė kūrybos dalis dovanojama VVGŽM, vardais.

Panerių memorialiniame muziejuje (Agrastų g. 15,Vilnius):
1985 m. Paneriuose pastatytame dviejų aukštų pastate eksponuojami II-ojo pasaulinio karo metais nužudytų žmonių asmeniniai daiktai, dokumentai ir nuotraukos, surastos žudynių vietoje, kopijos. 
Muziejaus lankytojams taip pat rodomi išlikę barakų pamatai ir akmeninės duobės, į kurias buvo metamos žudynių aukos. Išsamiau >

Ž. Lipšico memorialiniame muziejuje (Šv. Jokūbo g. 17, Druskininkai):
Laikinai uždaryta!
Muziejuje įrengta ekspozicija apie XX a. skulptorių Žaką Lipšicą (Jacques Lipchitz, 1891–1973).
Ekspozicijos dalys: Ž. Lipšico gyvenimo ir kūrybos etapai; Ž. Lipšico litografijų kopijų paroda; Estera Lurje. Piešinių paroda. Išsamiau >

Parodos
Muziejuje rengiamos fotografijos, šiuolaikinės dailės bei Lietuvos žydų istorinį palikimą (architektūra, dailė, religinė atributika), atspindinčios parodos. Veikiančios parodos > Veikusios parodos, renginiai >

Muziejaus skyriai
Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius
Holokausto skyrius
Ekspozicijų skyrius
Ryšių su visuomene, istorijos ir leidybos skyrius
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyrius

Muziejaus padaliniai
Tolerancijos centras
Holokausto ekspozicija
Istorinės ekspozicijos
Panerių memorialinis muziejus
Druskininkų Žako Lipšico žydų muziejus

Publikacijos spaudoje
Ieva Šadzevičienė. Nacių karininkas – žydų gelbėtojas? »»»
Ieva Šadzevičienė. Kitas Butrimonių pasaulis »»»
Ieva Šadzevičienė. Kenesa, sinagoga, mečetė »»»
Ieva Šadzevičienė. Tegyvuoja Tolerancija! »»»
Ieva Šadzevičienė. „Susiskaidžiusi tapatybė“ »»»
Ieva Šadzevičienė. Tris šalis sujungianti paroda – „Izraelis. Jautrus prisilietimas“ »»»
Ieva Šadzevičienė. Darfūro vaikai – verčiau užsimerkime »»»
Ieva Šadzevičienė. Kas slypi „Trijuose cikluose“? »»»

Istorijos fragmentai
Žydų muziejus – kaip žydų kultūrą ir istoriją puoselėjanti institucija – Lietuvoje turi senas tradicijas. Pirmasis žydų muziejus įkurtas Žydų senovės mėgėjų draugijos pastangomis 1913 m. Vilniuje. Tačiau ir draugija, ir muziejus veikė trumpai – iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. žymaus žydų rašytojo Š. An-skio (Šolomo Zainvilo Rapoporto) pastangomis draugija buvo atgaivinta ir pavadinta Lietuvos ir Baltarusijos žydų istorijos ir etnografijos draugija. Atkurtas ir žydų muziejus. 1920 m. Vilniaus žydų muziejus pavadinamas Š. An-skio vardu (po mirties). Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, Žydų istorijos ir etnografijos draugija veikė Kaune.

Vertingiausiais istoriniais dokumentais laikytini trijų Lenkijos ir Lietuvos karalių patvirtintų privilegijų žydams originalai (pergamentai). Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos, 1940 m. muziejus buvo perduotas Liaudies švietimo komisariatui, o 1941 m. gegužės mėnesį – LTSR Mokslų Akademijai.

Kitas žydų muziejus Vilniuje įkurtas 1925 metais. Vilniuje įkurtame Žydų mokslo institute (JIVO) pradėjo veikti Teatro muziejus, vadovaujamas dailininkės Umos Olkienickos. Šio muziejaus rinkinių pagrindą sudarė mirusios žinomos aktorės Esteros Rochl Kaminskos asmeninis archyvas. JIVO bendradarbiai rinko medžiagą ir planavo steigti pedagoginį, dailės ir etnografijos, sporto, jidiš literatūros muziejus.

1940 m. atėjus Sovietų valdžiai daug žydų organizacijų likviduota. Sustabdyta žydų bendruomenės veikla, uždaryti laikraščiai ir žurnalai, institucijos, vartojančios hebrajų kalbą. JIVO institutas, Š. An-skio muziejus, Kauno istorijos ir etnografijos muziejus buvo perduoti Liaudies švietimo komisariato globai. Nepaisant represijų (dalies darbuotojų ir vadovų areštų ir pašalinimo iš darbo, priverstinio veiklos perorientavimo ir t.t.), šios institucijos, nors ir griežtai kontroliuojamos bei ribojamos, tęsė kūrybinį darbą. Prieš pat karą 1941 m. JIVO institutas dar spėjo surengti didelę parodą, skirtą 1915 m. mirusio žydų rašytojo Icchoko Leibušo Pereco devyniasdešimtųjų gimimo metinių jubiliejui.

1944 m., dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, išvijus iš Vilniaus nacius, buvo atkurtas vienintelis visoje Sovietų Sąjungoje Žydų muziejus. Jame jau 1944 m. vasarą ėmė dirbti į Vilnių grįžę žydai. Nors valdžia nesuprato jų poreikio turėti savo muziejų, rugpjūčio pabaigoje leido prie Švietimo ministerijos sukurti Medžiagos rinkimo komitetą. Ir tiktai 1944 m. pabaigoje prie LTSR Kultūros ministerijos pradėjo veikti žydų muziejus. Direktoriumi buvo paskirtas rašytojas Šmarjahu Kačerginskis. Jo butas ir tapo pirmąja muziejaus rezidavimo vieta. Muziejaus veikla nebuvo būdinga tokio pobūdžio institucijai. Jame ne tik renkamas ir saugomas žydų kultūros paveldas, bet ir grįžusių žydų adresai. Šis pokarinis Lietuvos žydų muziejus kaip kultūros centras pasirinko kelias veiklos kryptis: kaupė išlikusį žydų kultūros paveldą plačiąja prasme, rinko istorinę medžiagą ir rengė parodas; rūpinosi masinių žydų kapaviečių ir kitų šiai tautai reikšmingų istorinių bei kultūrinių vietovių įamžinimu.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1949 m. birželio 10 d. nutarimu reorganizavo, o iš tiesų – likvidavo Vilniaus žydų muziejų. Jis tapo Vilniaus kraštotyros muziejumi. Visas sukauptas žydiškas palikimas išdalintas įvairioms įstaigoms. 1989 m. rugsėjo 6 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 177p po beveik penkiasdešimties metų Vilniuje buvo atkurtas Žydų muziejus. Pagrindinis tikslas – prikelti iš užmaršties Lietuvos žydų istoriją bei kultūrą, atskleisti tautos tragediją Antrojo pasaulinio karo metais. 1991 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 56p daugelis eksponatų grąžinti į ką tik atkurtą Lietuvos Valstybinį žydų muziejų. Tais pačiais metais Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus padovanojo išlikusius Kauno žydų istorijos ir etnografijos draugijos eksponatus. Šie eksponatai ir sudarė muziejaus rinkinių pagrindą. 1997 m., minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, muziejus buvo pavadintas Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.

Vilniaus Gaonas

Paminklas Vilniaus Gaonui Elijahu Vilniuje
Paminklas Vilniaus Gao-
nui Elijahu Vilniuje.
Nuotr.
 
Vilniaus Gaonas – Elijahu ben Solomon Zalman (1720–1797).
Gaonas buvo ryškiausias šviesuolis ne tik tarp XVII ir XVIII a. (bei per ankstesnius 500 metų) Talmudo tyrinėtojų, bet ir daugeliui būsimųjų kartų. Jo neprilygstamas intelektas ir dvasingumas suteikė nepralenkiamą pranašumą interpretuojant Torą ir Talmudą – studijoms, kurioms jis pašventė visą savo gyvenimą. Daug dirbdamas jis tampa visos Lietuvos ir Rusijos, o vėliau ir visų Rytų ir Vidurio Europos žydų dvasiniu vadovu. Jis sukūrė naujus Talmudo studijavimo metodus ir kritinių pastabų pagalba stengėsi grąžinti žydų įstatymui jo pradinę racionalią prasmę. Vilniaus Gaonas pritaikė šiuos kritinius metodus Babilono ir Jeruzalės Talmudų bei visos rabinistinės literatūros nagrinėjimui ir tobulinimui. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas (amžių bėgyje) sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis jį išsamiai išnagrinėdavo ir lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių fragmentų. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas protu, o ne autoritetais.

Didelę savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms. Gaonas taip pat rimtai studijavo istoriją ir geografiją, o ypač matematiką, astronomiją bei anatomiją. Jis teigė, jog būtina studijuoti pasaulietinius mokslus, nes Tora ir mokslas yra glaudžiai susiję.

Gaonas kovojo prieš hasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir paskelbė keliems hasidams ekskomunikacijos nuosprendžius. Jis skatino mokyklų ir yeshivų, kur studijuojami talmudistiniai šaltiniai, steigimą. Visa tai sąlygojo ne tik palankaus klimato pažangioms rabinistinėms studijoms sukūrimą, bet ir švietimo, haskala, judėjimo atsiradimą, kuriuo buvo siekiama modernizuoti žydų bendruomenę. To judėjimo šūkis buvo „Šviesa ir išsilavinimas“.

Savo studijų, tiriamojo darbo ir apmąstymų rezultatus Gaonas įkūnijo daugiau kaip 70-yje veikalų, apimančių daugybę įvairiausių temų. Šie veikalai buvo išleisti po jo mirties.

Gaonas nuo pat vaikystės buvo nepaprastai gabus. Būdamas šešerių su puse metų, Didžiojoje Vilniaus sinagogoje jis pasakė moksliškai pagrįstą Talmudinę kalbą. Kai jam buvo devyneri, jis jau buvo susipažinęs ne tik su Biblijos, Mishna ir Talmudo turiniu, bet ir su visų šių didžiųjų darbų komentarais.

Gaonas gyveno asketo ir mokslininko gyvenimą, laikydamas tokį gyvenimo būdą būtina savęs tobulinimo sąlyga ir pagrindiniu principu. Taip jis sukūrė pagrindą etiniam Mussar judėjimui, išsivysčiusiam po 100 metų.
Gaonas buvo vadinamas „aukščiausio lygio genijumi“ ir „paskutiniu didžiuoju klasikinio Rabinizmo teologu“. Jis tapo 700 metų žydų gyvavimo Lietuvoje simboliu.

Nuotraukos iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir Dalios Sirgedaitės

Dalintis:
 
Į viršųĮ viršų
© Lietuvos dailės muziejus, © Lietuvos muziejų asociacija. ISSN 1648-8857 Atnaujinta 2014.08.11
Administruoja Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras
Technologinę priežiūrą atlieka UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute