valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Kontaktai
Adresas: Naugarduko g. 10/2, LT-01141, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 231 23 57.
Faksas (8 ~ 5) 231 23 58.
El. paštas: jewishmuseum@jmuseum.lt
http://www.jmuseum.lt 
Direktorius – Markas Zingeris.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
Administracijoje: pirmadieniais – penktadieniais 9–17 val.
Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val.; sekmadieniais 10–16 val.
Nuo rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 6 d. Holokausto ekspozicija („Žalias namelis“ Pamėnkalnio g. 12) bus uždaryta remontui.
Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 10–18 val.; penktadieniais, sekmadieniais 10–16 val.
Panerių memorialiniame muziejuje (Agrastų g. 15, Vilnius):
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val.; sekmadieniais 9–17 val.

Bilieto kaina:
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje suaugusiesiems – 5 Lt;
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Lt;
Tolerancijos centre, Holokausto ekspozicijoje vaikams iki 7 metų ir neįgaliesiems – nemokamai.
Panerių memoriale – nemokamas lankymas visiems lankytojams.
Istorijos ekspozicijoje / Teisuolių galerijoje – nemokamas lankymas visiems lankytojams.

Ekskursijos kaina:
moksleiviams lietuvių kalba – 20 Lt;
grupei iki 15 žmonių lietuvių kalba – 40 Lt;
grupei nuo 16 iki 30 žmonių lietuvių kalba – 50 Lt;
moksleiviams užsienio kalba – 30 Lt;
grupei iki 15 žmonių užsienio kalba – 50 Lt;
grupei nuo 16 iki 30 žmonių užsienio kalba – 80 Lt.

Ekskursijos vedamos Tolerancijos centre ir Holokausto ekspozicijoje.
Ekskursijos užsakomos iš anksto.
Ekspozicijose ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba institucijos, su kuria muziejus yra sudaręs sutartį, ekskursijų vadovai.

Rinkinys
Muziejaus rinkiniais rūpinasi Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius. Pagrindinės skyriaus darbo kryptys – kaupti ir išsaugoti Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo objektus. Šiuo metu saugoma per 23 tūkstančius eksponatų (2009 m. balandžio mėn. duomenys).
Judaikos rinkiniai pagal muziejaus Statutą, atsižvelgiant į muziejinių vertybių išliekamąją vertę, suskirstyti į pagrindinį (apskaitos šifras – VŽM) ir mokslinį pagalbinį (apskaitos šifras – VŽMP) fondus.
Pagrindinio fondo rinkinius sudaro:
Buities apyvokos daiktai, ritualinių apeigų reikmenys, istorinės reikšmės daiktiniai eksponatai iš metalo, medžio, odos, keramikos, brangiųjų metalų, tekstilės, kaulo ir kitų medžiagų;
Raštija ir dokumentai: knygos, spauda, rankraščiai, afišos, dokumentai;
Fotonuotraukos: nuotraukos, negatyvai, atvirukai;
Vaizduojamoji ir dekoratyvinė dailė: grafika, tapyba, skulptūra, tekstilė, keramika, stiklas, oda, metalas;
Žako Lipšico memorialinis rinkinys;
Josifo Šapiro archyvas.

Ekspozicijos

Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius):
Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa;
Samuelio Bako „Sugrįžimas“;
Žydų gyvenimas Lietuvoje;
Dingęs pasaulis;
Sunaikinti litvakiškojo pasaulio ženklai Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje.

Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius):
Katastrofa.

Istorinėse ekspozicijose (Pylimo g. 4, Vilnius):
Teisuolių galerija;
Žydai kovoje prieš nacizmą;
Lietuvos sinagogos;
Jaša Heifecas ir Vilnius;
Avraomo Karpinovičiaus memorialinis kambarys;
Chackelio Lemcheno memorialinis kambarys.

Panerių memorialiniame muziejuje (Agrastų g. 15,Vilnius):
Apie ekspoziciją >

Ž. Lipšico memorialiniame muziejuje (Šv. Jokūbo g. 17, Druskininkai):
Apie ekspoziciją >

Parodos
Muziejuje rengiamos fotografijos, šiuolaikinės dailės bei Lietuvos žydų istorinį palikimą (architektūra, dailė, religinė atributika), atspindinčios parodos.

Veikiančios parodos >

Veikusios parodos, renginiai >

Muziejaus skyriai
Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius
Holokausto skyrius
Ekspozicijų skyrius
Ryšių su visuomene, istorijos ir leidybos skyrius
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyrius

Muziejaus padaliniai
Tolerancijos centras
Holokausto ekspozicija
Istorinės ekspozicijos
Panerių memorialinis muziejus
Druskininkų Žako Lipšico žydų muziejus

Publikacijos spaudoje
Ieva Šadzevičienė. Nacių karininkas – žydų gelbėtojas?
Ieva Šadzevičienė. Kitas Butrimonių pasaulis
Ieva Šadzevičienė. Kenesa, sinagoga, mečetė
Ieva Šadzevičienė. Tegyvuoja Tolerancija!
Ieva Šadzevičienė. „Susiskaidžiusi tapatybė“
Ieva Šadzevičienė. Tris šalis sujungianti paroda – „Izraelis. Jautrus prisilietimas“
Ieva Šadzevičienė. Darfūro vaikai – verčiau užsimerkime
Ieva Šadzevičienė. Kas slypi „Trijuose cikluose“?

Istorijos fragmentai
Žydų muziejus – kaip žydų kultūrą ir istoriją puoselėjanti institucija – Lietuvoje turi senas tradicijas. Pirmasis žydų muziejus įkurtas Žydų senovės mėgėjų draugijos pastangomis 1913 m. Vilniuje. Tačiau ir draugija, ir muziejus veikė trumpai – iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. žymaus žydų rašytojo Š. An-skio (Šolomo Zainvilo Rapoporto) pastangomis draugija buvo atgaivinta ir pavadinta Lietuvos ir Baltarusijos žydų istorijos ir etnografijos draugija. Atkurtas ir žydų muziejus. 1920 m. Vilniaus žydų muziejus pavadinamas Š. An-skio vardu (po mirties). Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, Žydų istorijos ir etnografijos draugija veikė Kaune.

Vertingiausiais istoriniais dokumentais laikytini trijų Lenkijos ir Lietuvos karalių patvirtintų privilegijų žydams originalai (pergamentai). Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos, 1940 m. muziejus buvo perduotas Liaudies švietimo komisariatui, o 1941 m. gegužės mėnesį – LTSR Mokslų Akademijai.

Kitas žydų muziejus Vilniuje įkurtas 1925 metais. Vilniuje įkurtame Žydų mokslo institute (JIVO) pradėjo veikti Teatro muziejus, vadovaujamas dailininkės Umos Olkienickos. Šio muziejaus rinkinių pagrindą sudarė mirusios žinomos aktorės Esteros Rochl Kaminskos asmeninis archyvas. JIVO bendradarbiai rinko medžiagą ir planavo steigti pedagoginį, dailės ir etnografijos, sporto, jidiš literatūros muziejus.

1940 m. atėjus Sovietų valdžiai daug žydų organizacijų likviduota. Sustabdyta žydų bendruomenės veikla, uždaryti laikraščiai ir žurnalai, institucijos, vartojančios hebrajų kalbą. JIVO institutas, Š. An-skio muziejus, Kauno istorijos ir etnografijos muziejus buvo perduoti Liaudies švietimo komisariato globai. Nepaisant represijų (dalies darbuotojų ir vadovų areštų ir pašalinimo iš darbo, priverstinio veiklos perorientavimo ir t.t.), šios institucijos, nors ir griežtai kontroliuojamos bei ribojamos, tęsė kūrybinį darbą. Prieš pat karą 1941 m. JIVO institutas dar spėjo surengti didelę parodą, skirtą 1915 m. mirusio žydų rašytojo Icchoko Leibušo Pereco devyniasdešimtųjų gimimo metinių jubiliejui.

1944 m., dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, išvijus iš Vilniaus nacius, buvo atkurtas vienintelis visoje Sovietų Sąjungoje Žydų muziejus. Jame jau 1944 m. vasarą ėmė dirbti į Vilnių grįžę žydai. Nors valdžia nesuprato jų poreikio turėti savo muziejų, rugpjūčio pabaigoje leido prie Švietimo ministerijos sukurti Medžiagos rinkimo komitetą. Ir tiktai 1944 m. pabaigoje prie LTSR Kultūros ministerijos pradjo veikti ydų muziejus. Direktoriumi buvo paskirtas rašytojas Šmarjahu Kačerginskis. Jo butas ir tapo pirmąja muziejaus rezidavimo vieta. Muziejaus veikla nebuvo būdinga tokio pobūdžio institucijai. Jame ne tik renkamas ir saugomas žydų kultūros paveldas, bet ir grįžusių žydų adresai. Šis pokarinis Lietuvos žydų muziejus kaip kultūros centras pasirinko kelias veiklos kryptis: kaupė išlikusį žydų kultūros paveldą plačiąja prasme, rinko istorinę medžiagą ir rengė parodas; rūpinosi masinių žydų kapaviečių ir kitų šiai tautai reikšmingų istorinių bei kultūrinių vietovių įamžinimu.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1949 m. birželio 10 d. nutarimu reorganizavo, o iš tiesų – likvidavo Vilniaus žydų muziejų. Jis tapo Vilniaus kraštotyros muziejumi. Visas sukauptas žydiškas palikimas išdalintas įvairioms įstaigoms. 1989 m. rugsėjo 6 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 177p po beveik penkiasdešimties metų Vilniuje buvo atkurtas Žydų muziejus. Pagrindinis tikslas – prikelti iš užmaršties Lietuvos žydų istoriją bei kultūrą, atskleisti tautos tragediją Antrojo pasaulinio karo metais. 1991 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 56p daugelis eksponatų grąžinti į ką tik atkurtą Lietuvos Valstybinį žydų muziejų. Tais pačiais metais Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus padovanojo išlikusius Kauno žydų istorijos ir etnografijos draugijos eksponatus. Šie eksponatai ir sudarė muziejaus rinkinių pagrindą. 1997 m., minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, muziejus buvo pavadintas Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.

Vilniaus Gaonas
Vilniaus Gaonas – Elijahu ben Solomon Zalman (1720–1797).
Gaonas buvo ryškiausias šviesuolis ne tik tarp XVII ir XVIII a. (bei per ankstesnius 500 metų) Talmudo tyrinėtojų, bet ir daugeliui būsimųjų kartų. Jo neprilygstamas intelektas ir dvasingumas suteikė nepralenkiamą pranašumą interpretuojant Torą ir Talmudą – studijoms, kurioms jis pašventė visą savo gyvenimą. Daug dirbdamas jis tampa visos Lietuvos ir Rusijos, o vėliau ir visų Rytų ir Vidurio Europos žydų dvasiniu vadovu. Jis sukūrė naujus Talmudo studijavimo metodus ir kritinių pastabų pagalba stengėsi grąžinti žydų įstatymui jo pradinę racionalią prasmę. Vilniaus Gaonas pritaikė šiuos kritinius metodus Babilono ir Jeruzalės Talmudų bei visos rabinistinės literatūros nagrinėjimui ir tobulinimui. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas (amžių bėgyje) sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis jį išsamiai išnagrinėdavo ir lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių fragmentų. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas protu, o ne autoritetais.

Didelę savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms. Gaonas taip pat rimtai studijavo istoriją ir geografiją, o ypač matematiką, astronomiją bei anatomiją. Jis teigė, jog būtina studijuoti pasaulietinius mokslus, nes Tora ir mokslas yra glaudžiai susiję.

Gaonas kovojo prieš hasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir paskelbė keliems hasidams ekskomunikacijos nuosprendžius. Jis skatino mokyklų ir yeshivų, kur studijuojami talmudistiniai šaltiniai, steigimą. Visa tai sąlygojo ne tik palankaus klimato pažangioms rabinistinėms studijoms sukūrimą, bet ir švietimo, haskala, judėjimo atsiradimą, kuriuo buvo siekiama modernizuoti žydų bendruomenę. To judėjimo šūkis buvo „Šviesa ir išsilavinimas“.

Savo studijų, tiriamojo darbo ir apmąstymų rezultatus Gaonas įkūnijo daugiau kaip 70-yje veikalų, apimančių daugybę įvairiausių temų. Šie veikalai buvo išleisti po jo mirties.

Gaonas nuo pat vaikystės buvo nepaprastai gabus. Būdamas šešerių su puse metų, Didžiojoje Vilniaus sinagogoje jis pasakė moksliškai pagrįstą Talmudinę kalbą. Kai jam buvo devyneri, jis jau buvo susipažinęs ne tik su Biblijos, Mishna ir Talmudo turiniu, bet ir su visų šių didžiųjų darbų komentarais.

Gaonas gyveno asketo ir mokslininko gyvenimą, laikydamas tokį gyvenimo būdą būtina savęs tobulinimo sąlyga ir pagrindiniu principu. Taip jis sukūrė pagrindą etiniam Mussar judėjimui, išsivysčiusiam po 100 metų.
Gaonas buvo vadinamas „aukščiausio lygio genijumi“ ir „paskutiniu didžiuoju klasikinio Rabinizmo teologu“. Jis tapo 700 metų žydų gyvavimo Lietuvoje simboliu.

Renginių archyvas
[2010 06 15 – 2010 07 23] Tolerancijos centre: fotografo José Antonio de Lamadrido paroda „Kiti. Krikščionių, musulmonų ir žydų mažumos Viduržemio regiono šalyse“. Išsamiau >
[2010 04 28 – 2010 06 10] Tolerancijos centre: paroda „Uni-Diversity: tūkstančiai pasaulio veidų“. Išsamiau >
[2010 06 09] Tolerancijos centre: Zecharia Plavino (Lietuva, Izraelis) paskaita „Ernestas Blochas ir jo kūryba“. Išsamiau >
[2010 05 20] Tolerancijos centre: klezmerių muzikos koncertas. „Rzeszow Klezmer Band“ (Lenkija). Išsamiau >
[2010 05 19] Tolerancijos centre: klezmerių muzikos koncertas. „Maxwell Street Klezmer Band“ (Čikaga, JAV). Išsamiau >
[2010 05 05] Vienos žydų religinės bendruomenės vyriausiojo kantoriaus SHMUELIO BARZILAI koncertas „Žydiškasis Belcanto“. Išsamiau >
[2010 02 19 – 2010 04 23] Tolerancijos centre: Lenkų dailininko Wieslaw Rosochos grafikos darbų paroda „Nebylusis kinas“ („Margas paukštis“). Išsamiau >
[2010 03 04] Tolerancijos centre: Italų kultūros institutas ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras maloniai kvietė į „Šalom“ asociacijos iš Italijos koncertą HATIKVA. Prieš koncertą Italų kultūros instituto direktorė p. Stefania Del Bravo trumpai pristatė jau šį balandį prasidėsiantį kultūrinių renginių ciklą „Tolerancija – 2010“. Išsamiau >
[2009 11 09 – 2010 01 31] Tolerancijos centre: Michailo Percovo (1919–2001) meno kūrinių paroda „Paveldas“. Išsamiau >
[2010 01 26] Tolerancijos centre: tarptautinės Holokausto dienos minėjimas „Komikas prieš diktatorių“. Išsamiau >
[2010 01 25] Tolerancijos centre: edukacinis renginys, skirtas tarptautinei Holokausto dienai paminėti. Išsamiau >  
[2009 10 27] Tolerancijos centre:  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ pristatymas.
[2009 10 23] Tolerancijos centre: X-asis Vilniaus aukcionas. Išsamiau >
[2009 09 10 – 2009 10 09] Tolerancijos centre multimedijų paroda „Pergyvenant istoriją. Vilniaus portretai“. Išsamiau >
[2009 08 06 – 2009 09 03] Tolerancijos centre edukacinė paroda „Pilietinės visuomenės galia: Bulgarijos žydų likimas“. Išsamiau >
[2009 08 25] Tolerancijos centre Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimų ceremonija ir parodos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ išankstinė peržiūra bei Valstybinio Gaono žydų muziejaus 20-mečiui skirtų naujų ekspozicijų pristatymas. Išsamiau>

Nuotraukos iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir Dalios Sirgedaitės