Buvusių KGB rūmų pastatas. Nuotr. Vilmos Juozevičiūtės

Paminklas sovietinės okupacijos aukoms Aukų g. Nuotr. Vilmos Juozevičiūtės

Paminklas tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje. Nuotr. Jono Vaitkaus

Įėjimas į muziejų. Nuotr. Vilmos Juozevičiūtės

Muziejaus vestibiulis. Nuotr. Sigito Platūkio

Ekspozicija „KGB kalėjimas“. Nuotr. Vilmos Juozevičiūtės

Ekspozicija „Mirties nuosprendžių vykdymo patalpa“. Nuotr. Jono Vaitkaus

Ekspozicija „Lietuva 1940–1941 metais: netektys prasideda“. Nuotr. Jono Vaitkaus

Nauja! Ekspozicija „Nacių okupacija ir Holokaustas Lietuvoje“. Nuotr. Jono Vaitkaus

Ekspozicija „Partizaninis karas 1944–1953 m.“. Nuotr. Jono Vaitkaus

Ekspozicija „Nelygi kova (ginkluotojo pasipriešinimo slopinimas)“. Nuotr. Jono Vaitkaus

Ekspozicija „Lietuvos gyventojai gulage: 1944–1956 metai“. Nuotr. Skirmantės Vaitkevičiūtės

Ekspozicija „Trėmimai: 1944–1953 metai“. Nuotr. Skirmantės Vaitkevičiūtės

Ekspozicija „KGB 1954–1991 metais“. Nuotr. Skirmantės Vaitkevičiūtės

Ekspozicija „Pilietinis antisovietinis pasipriešinimas: 1954–1991 metai“. Nuotr. Vilmos Juozevičiūtės

Muziejaus konferencijų salėje eksponuojamos keičiamosios parodos. Nuotr. Ievos Vedeikaitės

Genocido aukų muziejus

Kontaktai
Adresas: Aukų g. 2a, LT-01113, Vilnius.
Tel.: (8 ~ 5) 249 81 56 (informacija), (8 ~ 5) 249 62 64 (ekskursijų užsakymas).
Faksas (8 ~ 5) 249 74 27.
El. paštas: muziejus[at]genocid.lt
http://www.genocid.lt/muziejus/
Muziejus socialiniame tinklapyje „Facebook“

Direktorius Eugenijus Peikštenis.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
trečiadieniais – šeštadieniais 10–18 val.;
sekmadieniais 10–17 val. 
Pirmadieniais ir antradieniais lankytojai neaptarnaujami.
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Genocido aukų muziejaus administracija dirba pirmadieniais – ketvirtadieniais 8–17 val.,
penktadieniais 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Poilsio dienos – šeštadieniai ir sekmadieniai.

Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 6 Lt;
moksleiviams, studentams, pensininkams – 3 Lt.

Nemokamai muziejų lankyti gali buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, muziejų darbuotojai, globos namų gyventojai, neįgalūs asmenys, vaikai iki 7 metų, mokytojai ir gidai (lydintys organizuotas grupes), bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, dalyvaujantys muziejaus edukacinėje programoje.

Ekskursijos kaina:
apžvalginė ekskursija lietuvių kalba – 30 Lt;
apžvalginė ekskursija užsienio kalba – 50 Lt;
teminė ekskursija lietuvių kalba – 20 Lt;
teminė ekskursija užsienio kalba – 40 Lt.

Edukacinio užsiėmimo kaina:
užsiėmimo kaina grupei – 25 Lt.

Dokumentinio filmo peržiūra – 20 Lt.

Ausinių ir gido teksto įrašo nuoma (anglų k.) – 8 Lt.

Papildomos paslaugos
Muziejaus rinkiniuose esančių eksponatų perfotografavimas, skenavimas, kopijavimas;
Lankytojų ir įvairių institucijų konsultavimas;
Muziejuje veikia knygynėlis, kuriame lankytojai gali įsigyti LGGRT Centro išleistų knygų ir leidinių be prekybinio antkainio.

Rinkiniai
Muziejus yra istorinio-memorialinio profilio, savo rinkinius formuojantis tematiniu principu. Jame komplektuojama istorinė-dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie okupacinių režimų vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus (1940–1990 m.), antisovietinė ir antinacistinė pasipriešinimo medžiaga bei žinios apie laisvės kovų dalyvius ir genocido aukas.
Išsamiau apie muziejaus rinkinius

Muziejaus padalinys
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

Ekspozicijos

KGB kalėjimas
Svarbiausia muziejaus ekspozicijos dalis, NKVD-MGB-KGB vidaus kalėjimas (tardymo izoliatorius), pastato pusrūsyje įrengtas 1940 m. rudenį, beveik iškart, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Tuomet jame buvo per 50 kamerų. Tik septintojo dešimtmečio pradžioje, kai antisovietinis pasipriešinimas jau buvo palaužtas, dauguma kamerų buvo atiduota saugoti KGB archyvams. Likusiose 23-ose kamerose (dar vėliau liko 19) ir toliau buvo kalinami kitaminčiai, kovotojai dėl žmogaus teisių.
Dabar kalėjimas yra toks, kokį jį saugumiečiai paliko 1991 m. rugpjūtį išsikraustydami iš pastato. Lankytojai gali pamatyti devyniolika bendrųjų kamerų, budėtojo ir sargybos kambarius, kratos ir pirštų atspaudų ėmimo, „minkštąją“ kameras, karcerius, pasivaikščiojimo kiemelius. Kai kuriose kamerose įrengtos mažos teminės parodėlės (apie persekiojamus dvasininkus ir kt.).

Mirties nuosprendžių vykdymo patalpa
Stiklo stenduose eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga atskleidžia žmogaus pasmerkimo mirčiai procedūrą, bausmės įvykdymo brutalumą, antihumanišką elgesį su nužudytųjų kūnais. Po stiklo grindimis sudėti Tuskulėnų kapavietėje ir pačioje šaudymo kameroje rasti daiktai: batai, sagos, akiniai...

Lietuva 1940–1941 metais: netektys prasideda...
Ekspozicija atspindi tarptautinę Lietuvos padėtį 4-ojo dešimtmečio pabaigoje, atskleidžia, kaip Maskva, vietinių talkininkų padedama, palaipsniui panaikino Lietuvos valstybės suverenitetą, kaip griovė per nepriklausomybės metus susiklosčiusią valdžios ir valdymo sistemą, diegė komunistinę ideologiją, trėmė ir kalino jos gyventojus.
Paskutiniais sovietinio represinio aparato egzistavimo dešimtmečiais šiame kambaryje buvo vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinetas. Eksponuojami išlikę 5-ojo dešimtmečio baldai, naudoti daiktai, atkurtos kai kurios interjero detalės.

Nauja! Nacių okupacija ir Holokaustas Lietuvoje
Ekspozicija įrengta buvusio vidaus kalėjimo 3-iojoje kameroje. Eksponuojamos fotografijos, dokumentai, daiktai, autentiški gestapo kalintų žmonių įrašai ir specialiai šiai ekspozicijai sukurtas dokumentinis filmas supažindina su 1941–1944 m. nacių okupacija Lietuvoje, gestapo vidaus kalėjimu ir jo kaliniais, Vilniaus geto istorija, masinių žudynių vieta Paneriuose, naujausiais žvalgomaisiais tyrimais, kurie Panerių girininkijos miško parko teritorijoje buvo atliekami 2008 m., ir Pasaulio tautų teisuolio vardo suteikimu Lietuvos žmonėms, Holokausto metu gelbėjusiems žydus.

Partizaninis karas 1944–1953 m.
1944 m. liepos mėn., po trejus metus trukusios nacistinės Vokietijos okupacijos, į Lietuvą vėl įžengė sovietinė kariuomenė. Šalyje prasidėjo devynerius metus trukęs partizaninis karas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Ekspozicija supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. Eksponuojami autentiški sąjūdžio dokumentai, periodiniai ir kiti leidiniai, rankraščiai, asmeniniai daiktai, nuotraukos, įamžinusios laisvės kovotojų veidus, retas jų šventes, atsisveikinimo su bendražygiais akimirkas…

Nelygi kova (ginkluotojo pasipriešinimo slopinimas)
Pasinaudojus istorine dokumentine medžiaga ekspozicijoje parodoma, kas vadovavo sovietų valdžios įtvirtinimui Lietuvoje, kokios žinybos slopino ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. Dokumentais ir kitokia vaizdine medžiaga atskleidžiami tiesioginių represijų vykdytojų – kariuomenės, naikintojų batalionų, agentų-smogikų grupių taikyti veiklos metodai ir jos padariniai.

Lietuvos gyventojai gulage: 1944–1956 metai
1944 m. antrojoje pusėje Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietuvą, iškart buvo atnaujintos represijos prieš taikius krašto gyventojus.
Salėje, skirtoje gulago politiniams kaliniams, eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga atskleidžia represijų mastą ir jų motyvus, supažindina su sovietine baudžiamąja sistema ir nepaprastai sunkiomis kalinių darbo bei buities sąlygomis. Eksponuojami lageriuose vilkėti drabužiai ir avėtas apavas, pačių kalinių pasidaryti kryželiai, maldų knygelės, sveikinimai likimo draugams…

Trėmimai: 1944–1953 metai
Trėmimai – masinis gyventojų iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo viena brutaliausių sovietinio režimo priemonių prieš krašto gyventojus.
Eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga supažindina su trėmimų organizavimo ir vykdymo procedūra, tremtinių teisine padėtimi ir gyvenimo sąlygomis, tremties statistiniais duomenimis. Dalykinę informaciją papildo, skaudžią pažeminimus ir neteisybę patyrusių žmonių lemtį ir jų išgyvenimus pajusti padeda demonstruojami dokumentiniai ir vaidybiniai kino kadrai, Sibiro kapinynų nuotraukos.

KGB 1954–1991 metais
Ekspozicijoje KGB veiklą reglamentavusiais dokumentais, išlikusiomis darbo priemonėmis, naudota metodine medžiaga ir blankais, kita dokumentine medžiaga bandoma atskleisti KGB, kaip politinės policijos funkcijas Sovietų Sąjungoje vykdžiusios žinybos, veiklos kryptis ir metodus, išskirtinę jo vietą sovietinėje politinėje sistemoje.
Pokalbių klausymosi kabinete eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, yra atkurtos kai kurios interjero detalės.

Pilietinis antisovietinis pasipriešinimas: 1954–1991 metai
Vaizdinė medžiaga, autentiški atsišaukimai bei dokumentai, periodiniai ir kiti savilaidos leidiniai supažindina su spontanišku tautiniu pasipriešinimu, XX a. 7–8 deš. išryškėjusiomis pasipriešinimo sąjūdžio kryptimis ir joms atstovavusiomis pogrindžio organizacijomis. Nušviečiamas ir „dainuojančiąja revoliucija“ vadinamas tautinis atgimimo sąjūdis, pasibaigęs Nepriklausomos valstybės atkūrimu.
Sovietinio represinio aparato egzistavimo dešimtmečiais šiame kambaryje buvo KGB fotolaboratorija. Už stiklo pertvaros eksponuojama išlikę baldai, įranga, atkurtos kai kurios interjero detalės.  

Parodos
Nuolat rengiamos keičiamos parodos istorine tematika, o muziejaus parengtos kilnojamosios parodos keliauja ne tik per Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir už jos ribų.
Virtualios parodos >
Kilnojamosios parodos >

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams;
Teikiama informacinė medžiaga mokyklose organizuojamoms parodėlėms;
Vyksta seminarai, filmų peržiūros, susitikimai su buvusiais politiniais kaliniais, tremtiniais ir partizanais.

Muziejaus skyriai

Istorijos skyrius
Sistemina, tyrinėja, aprašo ir inventorizuoja muziejines vertybes, rūpinasi muziejaus rinkinių papildymu, rengia ekspozicijas ir parodas, muziejaus leidinius ir publikacijas, organizuoja teminius renginius, aptarnauja lankytojus, vykdo švietėjišką (edukacinę) veiklą.

Fondų apskaitos ir tvarkymo skyrius
Atlieka pirminę eksponatų apskaitą, tvarko nuolatiniam, ilgalaikiam ir trumpalaikiam saugojimui priimamų bei perduodamų muziejinių vertybių apskaitą, atsako už tinkamą eksponatų laikymą, saugojimą ir restauravimą. 

Ūkio skyrius 
Rūpinasi muziejaus ūkio, finansiniais reikalais.

Kitos žinios
Muziejus įsteigtas 1992 m. spalio 14 d. Tada muziejaus steigjai buvo LR Kultūros ir Švietimo ministerija bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
1997 m. muziejus reorganizuotas.
LR Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Represijų Lietuvoje tyrimo centro ir Genocido aukų muziejaus perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“ muziejaus steigėjo funkcijos perduotos Centrui.
Nuo 1997 m. birželio mėn. Genocido aukų muziejus yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento dalis.
Muziejaus steigėjas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Nuotraukos iš Genocido aukų muziejaus