Buvusių KGB rūmų pastatas

Genocido aukų muziejus

Kontaktai
Adresas: Aukų g. 2a, LT-01113, Vilnius.
Tel.: (8 ~ 5) 249 81 55 (informacija), (8 ~ 5) 249 62 64 (ekskursijų užsakymas).
Faksas (8 ~ 5) 249 74 27.
El. paštas: muziejus@genocid.lt
http://www.genocid.lt/muziejus/
Muziejus socialiniame tinklapyje „Facebook“

Direktorius Eugenijus Peikštenis.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
trečiadieniais – šeštadieniais 10–18 val.;
sekmadieniais 10–17 val. 
Pirmadieniais ir antradieniais lankytojai neaptarnaujami.
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse:
pirmadienį – ketvirtadienį 8–17 val.,
penktadienį 8–16 val.

Genocido aukų muziejaus administracija dirba pirmadieniais – ketvirtadieniais 8–17 val.,
penktadieniais 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Poilsio dienos – šeštadieniai ir sekmadieniai.

Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 6 Lt;
moksleiviams, studentams, pensininkams – 3 Lt.

Nemokamai muziejų lankyti gali buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, muziejų darbuotojai, globos namų gyventojai, neįgalūs asmenys, vaikai iki 7 metų, mokytojai ir gidai (lydintys organizuotas grupes), bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, dalyvaujantys muziejaus edukacinėje programoje.

Ekskursijos kaina:
apžvalginė ekskursija lietuvių kalba – 30 Lt;
apžvalginė ekskursija užsienio kalba – 50 Lt;
teminė ekskursija lietuvių kalba – 20 Lt;
teminė ekskursija užsienio kalba – 40 Lt.

Edukacinio užsiėmimo kaina:
užsiėmimo kaina grupei – 25 Lt.

Dokumentinio filmo peržiūra – 20 Lt.

Ausinių ir gido teksto įrašo nuoma (anglų k.) – 8 Lt.

Papildomos paslaugos
Muziejaus rinkiniuose esančių eksponatų perfotografavimas, skenavimas, kopijavimas;
Lankytojų ir įvairių institucijų konsultavimas;
Muziejuje veikia knygynėlis, kuriame lankytojai gali įsigyti LGGRT Centro išleistų knygų ir leidinių be prekybinio antkainio.

Rinkiniai
Muziejus yra istorinio-memorialinio profilio, savo rinkinius formuojantis tematiniu principu. Jame komplektuojama istorinė-dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie okupacinių režimų vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus (1940–1990 m.), antisovietinė ir antinacistinė pasipriešinimo medžiaga bei žinios apie laisvės kovų dalyvius ir genocido aukas.
Išsamiau apie muziejaus rinkinius

Muziejaus padalinys
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

Ekspozicijos

KGB kalėjimas

KGB kalėjimas
Svarbiausia muziejaus ekspozicijos dalis, NKVD-MGB-KGB vidaus kalėjimas (tardymo izoliatorius), pastato pusrūsyje įrengtas 1940 m. rudenį, beveik iškart, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Tuomet jame buvo per 50 kamerų. Tik septintojo dešimtmečio pradžioje, kai antisovietinis pasipriešinimas jau buvo palaužtas, dauguma kamerų buvo atiduota saugoti KGB archyvams. Likusiose 23-ose kamerose (dar vėliau liko 19) ir toliau buvo kalinami kitaminčiai, kovotojai dėl žmogaus teisių.
Dabar kalėjimas yra toks, kokį jį saugumiečiai paliko 1991 m. rugpjūtį išsikraustydami iš pastato. Lankytojai gali pamatyti devyniolika bendrųjų kamerų, budėtojo ir sargybos kambarius, kratos ir pirštų atspaudų ėmimo, „minkštąją“ kameras, karcerius, pasivaikščiojimo kiemelius. Kai kuriose kamerose įrengtos mažos teminės parodėlės (apie persekiojamus dvasininkus ir kt.).

Mirties nuosprendžių vykdymo patalpa

Mirties nuosprendžių vykdymo patalpa
Stiklo stenduose eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga atskleidžia žmogaus pasmerkimo mirčiai procedūrą, bausmės įvykdymo brutalumą, antihumanišką elgesį su nužudytųjų kūnais. Po stiklo grindimis sudėti Tuskulėnų kapavietėje ir pačioje šaudymo kameroje rasti daiktai: batai, sagos, akiniai...

Lietuva 1940–1941 metais: netektys prasideda

Lietuva 1940–1941 metais: netektys prasideda...
Ekspozicija atspindi tarptautinę Lietuvos padėtį 4-ojo dešimtmečio pabaigoje, atskleidžia, kaip Maskva, vietinių talkininkų padedama, palaipsniui panaikino Lietuvos valstybės suverenitetą, kaip griovė per nepriklausomybės metus susiklosčiusią valdžios ir valdymo sistemą, diegė komunistinę ideologiją, trėmė ir kalino jos gyventojus.
Paskutiniais sovietinio represinio aparato egzistavimo dešimtmečiais šiame kambaryje buvo vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinetas. Eksponuojami išlikę 5-ojo dešimtmečio baldai, naudoti daiktai, atkurtos kai kurios interjero detalės.

Partizaninis karas 1944–1953 m.

Partizaninis karas 1944–1953 m.
1944 m. liepos mėn., po trejus metus trukusios nacistinės Vokietijos okupacijos, į Lietuvą vėl įžengė sovietinė kariuomenė. Šalyje prasidėjo devynerius metus trukęs partizaninis karas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Ekspozicija supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. Eksponuojami autentiški sąjūdžio dokumentai, periodiniai ir kiti leidiniai, rankraščiai, asmeniniai daiktai, nuotraukos, įamžinusios laisvės kovotojų veidus, retas jų šventes, atsisveikinimo su bendražygiais akimirkas…

Nelygi kova (ginkluotojo pasipriešinimo slopinimas)

Nelygi kova (ginkluotojo pasipriešinimo slopinimas)
Pasinaudojus istorine dokumentine medžiaga ekspozicijoje parodoma, kas vadovavo sovietų valdžios įtvirtinimui Lietuvoje, kokios žinybos slopino ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. Dokumentais ir kitokia vaizdine medžiaga atskleidžiami tiesioginių represijų vykdytojų – kariuomenės, naikintojų batalionų, agentų-smogikų grupių taikyti veiklos metodai ir jos padariniai.

Lietuvos gyventojai  gulage: 1944–1956 metai

Lietuvos gyventojai gulage: 1944–1956 metai
1944 m. antrojoje pusėje Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietuvą, iškart buvo atnaujintos represijos prieš taikius krašto gyventojus.
Salėje, skirtoje gulago politiniams kaliniams, eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga atskleidžia represijų mastą ir jų motyvus, supažindina su sovietine baudžiamąja sistema ir nepaprastai sunkiomis kalinių darbo bei buities sąlygomis. Eksponuojami lageriuose vilkėti drabužiai ir avėtas apavas, pačių kalinių pasidaryti kryželiai, maldų knygelės, sveikinimai likimo draugams…

Trėmimai: 1944–1953 metai

Trėmimai: 1944–1953 metai
Trėmimai – masinis gyventojų iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo viena brutaliausių sovietinio režimo priemonių prieš krašto gyventojus.
Eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga supažindina su trėmimų organizavimo ir vykdymo procedūra, tremtinių teisine padėtimi ir gyvenimo sąlygomis, tremties statistiniais duomenimis. Dalykinę informaciją papildo, skaudžią pažeminimus ir neteisybę patyrusių žmonių lemtį ir jų išgyvenimus pajusti padeda demonstruojami dokumentiniai ir vaidybiniai kino kadrai, Sibiro kapinynų nuotraukos.

KGB 1954–1991 metais

KGB 1954–1991 metais
Ekspozicijoje KGB veiklą reglamentavusiais dokumentais, išlikusiomis darbo priemonėmis, naudota metodine medžiaga ir blankais, kita dokumentine medžiaga bandoma atskleisti KGB, kaip politinės policijos funkcijas Sovietų Sąjungoje vykdžiusios žinybos, veiklos kryptis ir metodus, išskirtinę jo vietą sovietinėje politinėje sistemoje.
Pokalbių klausymosi kabinete eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, yra atkurtos kai kurios interjero detalės.

Pilietinis antisovietinis pasipriešinimas: 1954–1991 metai

Pilietinis antisovietinis pasipriešinimas: 1954–1991 metai
Vaizdinė medžiaga, autentiški atsišaukimai bei dokumentai, periodiniai ir kiti savilaidos leidiniai supažindina su spontanišku tautiniu pasipriešinimu, XX a. 7–8 deš. išryškėjusiomis pasipriešinimo sąjūdžio kryptimis ir joms atstovavusiomis pogrindžio organizacijomis. Nušviečiamas ir „dainuojančiąja revoliucija“ vadinamas tautinis atgimimo sąjūdis, pasibaigęs Nepriklausomos valstybės atkūrimu.
Sovietinio represinio aparato egzistavimo dešimtmečiais šiame kambaryje buvo KGB fotolaboratorija. Už stiklo pertvaros eksponuojama išlikę baldai, įranga, atkurtos kai kurios interjero detalės. 

Parodos
Nuolat rengiamos keičiamos parodos istorine tematika, o muziejaus parengtos kilnojamosios parodos keliauja ne tik per Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir už jos ribų.
Virtualios parodos >
Kilnojamosios parodos >

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams;
Teikiama informacinė medžiaga mokyklose organizuojamoms parodėlėms;
Vyksta seminarai, filmų peržiūros, susitikimai su buvusiais politiniais kaliniais, tremtiniais ir partizanais.

Muziejaus skyriai

Istorijos skyrius
Sistemina, tyrinėja, aprašo ir inventorizuoja muziejines vertybes, rūpinasi muziejaus rinkinių papildymu, rengia ekspozicijas ir parodas, muziejaus leidinius ir publikacijas, organizuoja teminius renginius, aptarnauja lankytojus, vykdo švietėjišką (edukacinę) veiklą.

Fondų apskaitos ir tvarkymo skyrius
Atlieka pirminę eksponatų apskaitą, tvarko nuolatiniam, ilgalaikiam ir trumpalaikiam saugojimui priimamų bei perduodamų muziejinių vertybių apskaitą, atsako už tinkamą eksponatų laikymą, saugojimą ir restauravimą. 

Ūkio skyrius 
Rūpinasi muziejaus ūkio, finansiniais reikalais.

Paminklas sovietinės okupacijos aukoms Aukų g.

Kitos žinios
Muziejus įsteigtas 1992 m. spalio 14 d. Tada muziejaus steigjai buvo LR Kultūros ir Švietimo ministerija bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
1997 m. muziejus reorganizuotas.
LR Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Represijų Lietuvoje tyrimo centro ir Genocido aukų muziejaus perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“ muziejaus steigėjo funkcijos perduotos Centrui.
Nuo 1997 m. birželio mėn. Genocido aukų muziejus yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento dalis.
Muziejaus steigėjas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Publikacijos spaudoje
Stasys Povilaitis. Partizaninė naktis muziejuje  
(„XXI amžius“, 2010 m. gegužės 21 d.)
Vilma Juozevičiūtė. Genocido aukų muziejui perduotos Jono Žemaičio-Vytauto regalijos
(„Genocidas ir rezistencija“, 2010 m. Nr. 1 (27))
Vilma Juozevičiūtė. Kompaktinė plokštelė „Virtualusis GULAG’o muziejus“ pristatyta Lietuvoje
(„Genocidas ir rezistencija“, 2010 m. Nr. 1 (27))
Tomas Kazulėnas. Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda
(„Genocidas ir rezistencija“, 2010 m. Nr. 1 (27))
Vilma Juozevičiūtė. Genocido aukų muziejuje – nauja paroda
(„Genocidas ir rezistencija“, 2010 m. Nr. 1 (27))
Tomas Kazulėnas. Dimitrijaus Vyšomirskio fotografijų paroda
(„Genocidas ir rezistencija“, 2010 m. Nr. 1 (27))
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicija „Projektas „Homo sovieticus“
(„Genocidas ir rezistencija“, 2010 m. Nr. 1 (27))
Vilius Kyguolis. Atidengtos naujos paminklinės lentos
(„Genocidas ir rezistencija“, 2009 m. Nr. 2 (26))
Vilma Juozevičiūtė. Molotovo–Ribbentropo pakto ir Baltijos kelio metinių minėjimas Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse
(„Genocidas ir rezistencija“, 2009 m. Nr. 2 (26))
Dovilė Jablonskaitė. Naktinis žygis į kalėjimą – tik stiprių nervų žmonėms
(„Vilniaus diena“, 2009 m. gegužės 19 d.)
Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Ką matysime Tuskulėnuose
(„Genocidas ir rezistencija“, 2009 m. Nr. 1 (25))
Vilma Juozevičiūtė. Pokario istorija mokyklai
(„Genocidas ir rezistencija“, 2009 m. Nr. 1 (25))
Vilius Kyguolis. Dokumentinis filmas „Triukšmo imperija“ pristatytas Genocido aukų muziejuje
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 2 (24))
Vilius Kyguolis. Genocido aukų muziejuje parodytas naujausias Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 2 (24))
Vilma Juozevičiūtė. Paroda apie ukrainiečių tautos genocidą
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 2 (24))
Vilma Juozevičiūtė. Dovana Genocido aukų muziejui
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 2 (24))
Dovilė Lauraitienė. Edukacija Genocido aukų muziejuje
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 2 (24))
M. Kraptavičius. Mes dar gyvi
(„Literatūra ir menas“, 2008 m. rugsėjo 5 d., Nr.3202)
V. Kyguolis. Genocido aukų muziejuje pristatytas dokumentinis filmas „Nesulaužyti priesaikos“
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 1(23) )
V. Juozevičiūtė. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovų žūties metinių minėjimas Genocido aukų muziejuje
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 1(23))
S. Janušauskaitė. Apskritojo stalo diskusija 1932–1933 m. Ukrainos badmečiui atminti
(„Genocidas ir rezistencija“, 2008 m. Nr. 1(23))
Pabianicėse – paroda „Karas po karo“
Rimantas Varnauskas. Ukrainiečių genocidui atminti
Daina Bogdanienė. Kovo 11-osios minėjimas Osle – paroda „Karas po karo“
E. Peikštenis. „Didžiojo teroro“ (1937–1938 m.) 70-ųj metinių minėjimas Sandarmoche
(„Genocidas ir rezistencija“, 2007 m. Nr. 2(22)
V. Juozevičiūtė. Genocido aukų muziejuje – paroda iš Lenkijos
(„Genocidas ir rezistencija“, 2007 m. Nr. 2(22)
V. Juozevičiūtė. Vakaras Romano Šuchevičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti
(„Genocidas ir rezistencija“, 2007 m. Nr. 2(22)
V. Kyguolis. Paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ Budapešte
(„Genocidas ir rezistencija“, 2007 m. Nr. 2(22)
V. Juozevičiūtė. Projektas „Pokario istorija jaunimui: tragiškieji XX a. Lietuvos istorijos puslapiai“ Genocido aukų muziejuje
(„Genocidas ir rezistencija“, 2007 m. Nr. 2(22)
Lietuvos pokario istorija Lenkijoje
(„Atgimimas“, 2007 11 16–22 Nr. 42. p. 15)
V. Juozevičiūtė. Vengrijos revoliucijos 50-ųjų metinių minėjimas Genocido aukų muziejuje
(„Genocidas ir rezistencija“, 2007 m. Nr. 1(21)
V. Rudienė. Paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 metais“ Briuselyje ir LR Seime
(„Genocidas ir rezistencija“, 2006 m. Nr. 2(20)
G. Budvytienė. Atgijusi KGB šmėkla
(„Kauno diena“, 2006 m. gegužės 13 d.;
V. Juozevičiūtė. Naujų Genocido aukų muziejaus ekspozicijų pristatymas
(„Genocidas ir rezistencija“, 2006 m. Nr. 1(19)
K. Šapoka. Subjektyvi istorija
(„Septynios meno dienos“, 2005 m. gruodžio 16 d., Nr. 688)
V. Rudienė. Paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“
(„Genocidas ir rezistencija“, 2005 m. Nr. 2(18)
V. Rudienė. Poetės Eglės Juodvalkės kūrybos vakaras
(„Genocidas ir rezistencija“, 2005 m., Nr. 2(18)
V. Juozevičiūtė. Paroda „Tikėjimo, Vilties ir Meilės keliu“
Parodos ir renginiai (2004 m. sausis-vasaris-kovas)
R. Tracevskis. Danija atranda Lietuvos istoriją
(„Atgimimas“, 2004 m. vasario 27-30 d. Nr. 8 (785)

Renginių archyvas
[2010 08 23] Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume: Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Išsamiau >
[2010 08 23] Tarptautinio edukacinio projekto „Sielvarto stotys“ pristatymas. Išsamiau >
[2010 05 15 – 2010 06 30] Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirta fotoparoda „Ir jie mokėjo džiaugtis...“ Išsamiau >
[2010 06 14–15] Gedulo ir vilties dienos bei 70-ųjų Lietuvos okupacijos metinių minėjimas. Išsamiau >
[2010 06 17] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: Lietuvos nepriklausomybės praradimo 70-ųjų metinių, Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Išsamiau >
[2010 06 14 – 2010 06 15] Gedulo ir vilties dienos bei 70-ųjų Lietuvos okupacijos metinių minėjimas. Išsamiau >
[2010 05 17 – 2010 06 11] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: paroda „Kelias į laisvę“, skirta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Išsamiau >
[2010 05 20] Europos humanitariniame universitete: apskritojo stalo diskusija apie sovietinių laikų paveldą. Išsamiau >
[2010 05 15] Tarptautinė akcija „Muziejų naktis“. Išsamiau >
[2010 04 23 – 2010 05 13] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: armėnų tautos genocido 95-ųjų metinių minėjimas. Išsamiau >
[2010 03 10 – 2010 05 09] Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirta paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Išsamiau >
[2010 04 22] Apskritojo stalo diskusija „Sovietinių laikų paveldas Baltarusijoje: istorija ir kultūra, komunistinio režimo vykdytos represijos, ateizmo politika“. Išsamiau >
[2010 03 19 – 2010 04 05] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: Dimitrijaus Vyšomirskio fotografijų paroda. Išsamiau >
[2010 02 12 – 2010 03 05] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda. Išsamiau >
[2010 01 14 – 2010 02 10] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: paroda „Mes buvome ten“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Išsamiau >  
[2009 11 16 – 2009 12 18] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: Pasaulio lietuvių bendruomenės paroda „Lietuviais esame mes gimę“. Išsamiau >
[2009 12 18] Vakaras, skirtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvės, buvusios politinės kalinės Jadvygos Bieliauskienės atminimui. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje – vyskupo Juozo Tunaičio aukojamos atminimo šv. Mišios. Po jų – renginys Tuskulėnų Rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje. Išsamiau >
[2009 12 10] Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas Diskusija „Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, Čečėnijoje ir Tibete“. Išsamiau >
[2009 12 02] Disko „Virtualus Gulago muziejus“ pristatymas. Išsamiau >
[2009 11 27] Prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje: akcija „Uždek žvakelę“. Išsamiau >
[2009 11 26] Jono Žemaičio-Vytauto 55-ųjų žūties metinių minėjimas. Išsamiau >
[2009 09 28] Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: 16 val. oficialus Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimas, 17 val. naujas dokumentinis filmas. Išsamiau >
[2009 09 05 – 2009 09 20] Latvijos valstybinio archyvo paroda „Prahos pavasario ir Chartijos 77 atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse“. Išsamiau >
[2009 08 21] Latvijos valstybinio archyvo parodos „Prahos pavasario ir Chartijos 77 atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse“ atidarymas LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Išsamiau >
[2009 07 27 – 2009 08 30] Fotografijų paroda „Baltarusija: laikas ir vieta“. Išsamiau >
[2009 08 22] Memorialinio ženklo ant buvusio KGB pastato sienos ir atminimo plokštės, skirtos partizano Petro Vizbaro-Vapsvos žūties vietos įamžinimui, atidengimas. Išsamiau >

Nuotraukos iš Genocido aukų muziejaus