Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Kontaktai
Adresas: Vilniaus g. 41, LT-01119, Vilnius.
Tel. (8 ~ 5) 262 24 06.
El. paštas ltmkm[at]takas.lt
Muziejaus svetainė internete http://www.ltmkm.lt
Direktorė – Regina Lopienė.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
antradieniais – penktadieniais 11–18 val.
šeštadieniais 11–16 val.
Administracijos darbo laikas: pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.30–17.30 val., penktadieniais 8.30–16.15 val.
Pietūs 12.30–13.15 val. Fondų lankytojai priimami antradieniais – ketvirtadieniais 11–16 val.

Bilieto kaina:
suaugusiesiems – 5 Lt;
moksleiviams, studentams, būtinos tarnybos kariams, pensininkams – 3 Lt;
„Šeimos bilietas“ (nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus) – 10 Lt;
„Klasės bilietas“ – 2 Lt (vienam moksleiviui). Mokytojai lanko nemokamai.

Ekskursijos kaina:
lietuvių kalba – 20 Lt;
užsienio kalba – 40 Lt.

Nemokamai muziejų lanko:
ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, iki 45% nedarbingumo netekę asmenys, Lietuvos muziejininkai, ICOM nariai.

Neįgaliesiems:
muziejaus lankymas iš dalies pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams;
lankytojams su regos negalia muziejus siūlo išsamią ekskursiją, pasiklausyti muzikos įrašų.

Rinkiniai
Muziejaus rinkinius sudaro įvairūs eksponatai apie Lietuvos ir užsienio lietuvių teatrą, muziką ir kiną:
nuotraukos,
muzikos instrumentai,
kino technika,
vaizdo įrašai,
garso įrašai,
kostiumai,
memorialiniai daiktai,
animacijos piešiniai,
teatro lėlės,
dekoracijų ir kostiumų eskizai,
dokumentai,
plakatai,
apdovanojimai,
rankraščiai,
laiškai.

Parodos
Ilgalaikė paroda „Iš teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. XIX a. – XX a. pirma pusė“

Muziejaus skyriai

Teatro skyrius
Teatro skyriuje sukaupti eksponatai iki šiol sudaro didžiausią muziejaus rinkinių dalį. Vertingi asmeniniai Boriso Dauguviečio, Konstantino Glinskio, Juozo Vaičkaus, Antano Sutkaus, Andriaus Olekos-Žilinsko, Petro Kubertavičiaus rinkiniai, Lietuvos teatrų įvairių laikotarpių archyvinė medžiaga.
Vienas seniausių eksponatų – 1687 metų Vilniaus mokyklinio teatro panegirika „Algirdas Didysis Lietuvos kunigaikštis“.
Įdomios spalvotos programėlės, išleistos 1895 metais, pažymint Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutė“ dešimtmetį.
Vertinga ir gausi 1811–1898 metų viešojo Vilniaus miesto teatro afišų kolekcija, supažindinanti su įvairiu jo repertuaru, to meto pramogų vaizdu.

Muzikos skyrius
Muzikos skyriaus rinkinius sudaro muzikos instrumentai, fonoteka, asmeniniai bei muzikos kolektyvų (mokymo įstaigų, draugijų, muzikinių teatrų) rinkiniai.
Vertingi Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanausko, Jono Bendoriaus, Juozo Pakalnio, Konstantino Galkausko, Kipro Petrausko, Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės, Antano Zaukos, Juozo Grybausko asmeniniai rinkiniai.
Yra medžiagos apie Fiodorą Šaliapiną, lietuvių išeivijos muzikus.
Įdomi ir gana reta XVIII-XX a. muzikos instrumentų kolekcija, kurioje yra patefonų pirmtakų – mechaninių muzikos instrumentų (polifonų, sinfonjonų, pianolų), pagamintų daugiausia garsiojoje J. H. Cimmermano firmoje.
Nemažai surinkta ir vietos meistrų pagamintų liaudies muzikos pučiamųjų instrumentų, kanklių. Gausi smuikų, cimbolų, bandonijų, armonikų, koncertinų kolekcija.

Dailės skyrius
Reikšmingiausią ir didžiausią dailės skyriaus eksponatų dalį sudaro XX a. lietuvių arba Lietuvoje dirbusių scenografų kūrybinė, biografinė medžiaga. Tai – scenovaizdžių, kostiumų ir techninių brėžinių eskizai, dekoracijų maketai, personažų kostiumai, butaforijos, rekvizito reikmenys. Čia galima rasti pirmųjų mūsų  profesionaliojo teatro dailininkų Vlado Didžioko, Vladimiro Dubeneckio, Adomo Galdiko, Adomo Varno, Mstislavo Dobužinskio, Liudo Truikio, kitų žymių praeities ir šių laikų scenografų kūrybinės medžiagos.
Dailės skyriuje saugomi iškiliems teatro ar muzikos veikėjams priklausę memorialiniai daiktai, tarp jų - vertingi dailės kūriniai (paveikslai, skulptūros, baldai, žvakidės).
Muziejuje taip pat yra įdomi tapytų, skulptūrinių, grafinių žymių menininkų portretų bei ekslibrisų kolekcija. Asmeniniuose teatro dailininkų fonduose sukaupta daug rašytinių, foto dokumentų.

Kino skyrius
Kino skyrius įsteigtas 1992 m., muziejui tapus savarankišku. Jame saugomi eksponatai apie Lietuvos ir užsienio lietuvių vaidybinį, dokumentinį kiną ir animaciją. Daugiausiai eksponatų yra Lietuvos kino studijos rinkinyje. Tai kino ir televizijos vaidybinių filmų nuotraukos, kinematografininkų portretai, plakatai, reklaminė medžiaga. Įdomus yra kino technikos rinkinys, kurio nemažą dalį sudaro vieno pirmųjų lietuvių operatorių Stepo Uzdono palikimas. Jame yra kino kamerų, pagamintų 1930-1970 m., unikalus firmos “Arnold and Richter” filmų kopijavimo aparatas. Kino skyriuje taip pat kaupiami vaizdo ir garso įrašai, tarp kurių yra beveik visi lietuviški animaciniai filmai.

Apskaitos ir apsaugos skyrius
Atlieka pirminę eksponatų apskaitą ir rūpinasi eksponatų apsauga.

Muziejaus fondų biblioteka
Muziejaus bibliotekoje sukaupta beveik 24,5 tūkstančio spaudos vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis. Tai knygos, periodiniai bei tęstiniai leidiniai išleisti XIX–XX a. Didžiąją fondo dalį sudaro tarpukario Lietuvoje pasirodę menui, kultūrai skirti leidiniai, grožinės literatūros kūriniai (dažnai autografuoti pačių autorių), natos,  mašinraštiniai režisūriniai pjesių tekstai ir XX a. pradžioje rusų kalba rašytos knygos teatro, muzikos, šokio, kino temomis, dramaturgija išleistos Maskvoje, Peterburge, Rygoje, Berlyne. Turtinga kolekcijų dalis – periodiniai leidiniai skirti kultūrai, menui lietuvių ir užsienio kalbomis. Pastaruoju metu muziejaus bibliotekos fondai pasipildo išeivijos spauda iš JAV (paminėtinas gausus kompozitoriaus Broniaus Budriūno fondas).
Vertingesni yra režisierių Romualdo Juknevičiaus, Antano Sutkaus, Konstantino Glinskio, Jurgio Petrausko, Alfonso Zaukos, Juozo Grybausko, aktorių Onos Rymaitės, Stasio Petraičio, Juozo Rudzinsko, baleto šokėjų - Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės, Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės, Marijos Juozapaitytės, kompozitorių -Juozo Naujalio, Aleksandro Kačanausko asmeniniai knygų fondai.
Vertingiausia muziejaus bibliotekos dalis – teatrologo Vytauto Maknio, kompozitoriaus Juozo Kamaičio ir aktorės Unės Babickaitės asmeninės bibliotekos. Pastaroji įvairiose šalyse buvo specialiai kaupta Teatro muziejui.
1996 m. muziejui perduota Teatro sąjungos biblioteka kaupta 1954–1992 metų laikotarpiu. Tai beveik 15 tūkstančių knygų fondas daugiausia rusų kalba. Jį sudaro dramaturgija, knygos ir periodika skirta teatrui, muzikai, kinui, menui.

Istorijos fragmentai
Teatro muziejaus sukūrimo idėja brendo nuo 1920 m., kai Lietuvių meno kūrėjų draugija savo steigiamajame biuletenyje nurodė, kad būtina ne tik sukurti nacionalinį profesionalųjį teatrą, bet ir kaupti jo istorijos dokumentus. 1926 m. Vincas Krėvė-Mickevičius ir Balys Sruoga Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete įkūrė Teatro seminaro muziejų
Pirmąja muziejaus kolekcija tapo Peterburgo lietuvių teatro veikėjo Antano Jasūdžio (1878–1963) surinkta medžiaga.
1936 m. Teatro muziejus iš universiteto buvo perkeltas į Valstybės teatrą ir čia veikė visuomeniniais pagrindais.
Karo ir pokario metų suirutė muziejaus veiklą sutrikdė, daug eksponatų tais metais žuvo.
Muziejus atkurtas 1957 m. Atkuriamojo darbo ėmėsi įkurta Lietuvos teatro draugija.
Nusprendus įkurti Teatro ir muzikos muziejų, iki to laiko surinkta medžiaga buvo perduota Lietuvos dailės muziejui.
1964–1992 m. muziejus buvo Lietuvos dailės muziejaus padalinys.
1965 m. atidaryta pirmoji muziejaus paroda.
Iki 1992 m. muziejus vadinosi Teatro ir muzikos muziejumi.
Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVIII a. II-oje pusėje statytame name, vadinamuosiuose Umiastovskių rūmuose (Trakų g. 2).
1996 m. buvo nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus (Vilniaus g. 41) – pastatą, kuriame 1795–1810 m. veikė viešasis Vilniaus miesto teatras.

Iliustracijos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių