Panerių memorialinis muziejus

Kontaktai
Adresas: Agrastų g. 15, LT-2028 Vilnius.
Tel. 8 680 812 78.
El. paštas: jewishmuseum@jmuseum.lt
Vedėjas – Algis Karosas.

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
pirmadieniais – ketvirtadieniais 9–17 val.; sekmadieniais 9–17 val.

Bilieto kaina:
įėjimas nemokamas.

Ekspozicija
1985 m. Paneriuose pastatytame dviejų aukštų pastate eksponuojami II-ojo pasaulinio karo metais nužudytų žmonių asmeniniai daiktai, dokumentai ir nuotraukos, surastos žudynių vietoje, kopijos. 
Muziejaus lankytojams taip pat rodomi išlikę barakų pamatai ir akmeninės duobės, į kurias buvo metamos žudynių aukos. Išsamiau >

Kitos žinios
Muziejus atidarytas 1960 m. masinių žudynių vietoje, kur II-ojo pasaulinio karo metais nužudyta apie 100 000 įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų.
1948 m. pastatytas paminklas nacių aukoms Paneriuose. Vėliau pastatyti dar trys paminklai žuvusiesiems - lenkams (1989), žydams (1991), lietuviams (1993).

Apie muziejų išsamiau
Tai vienintelis Lietuvoje muziejus fašizmo aukoms atminti, įrengtas žmonių žudynių vietoje. Memorialas apima ir laidojimo duobes, lavonų deginimo aikšteles bei atminimo paminklus.
Panerių muziejaus ekspozicijoje - nužudytųjų asmeniniai daiktai, dokumentai, rasti žudynių teritorijoje, nuotraukos, kalinių darbo įrankiai, apranga. Daug vietos ekspozicijoje skiriama kalinių pabėgimui.
1939 m. Lietuva atgavo Vilnių ir Vilniaus kraštą, taiau buvo priversta įsileisti Raudonosios armijos įgulas. Raudonosios armijos kariai įsikūrė ir A.Paneriuose, tarp geležinkelio tunelio ir Gardino plento. Spygliuota viela aptvertoje teritorijoje buvo statomos kuro saugyklos, amunicijos sandėliai.
Nuo pat pirmųjų karo dienų vokiečiai šios bazės teritorijoje laikė ir žudė karo belaisvius. Likę dokumentai rodo, kad čia 1941 m. nuo ligų ir bado mirė 7500 belaisvių.
1941 m. liepos mėn. pradėta masiškai naikinti žmones. Pirmiausia buvo sušaudyti kalėjime laikyti įkaitai ir žydai, atvežti ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Vilniaus apskrities ir net iš kitų respublikų.
Į Panerius buvo vežami laidoti ir kitose stovyklose sušaudyti karo belaisviai bei ten mirę kaliniai.
Didelę dalį nužudytųjų sudarė Vilniaus krašto lenkai. Čia žuvo šimtai gudų, rusų, ukrainiečių, lietuvių, čigonų. Iš archyve rastų dokumentų žinoma, kad Paneriuose žuvo 86 Vietinės rinktinės kariai, 52 Raudonosios armijos 29-ojo šaulių korpuso kariai, 39 policininkai, keli šimtai civilių, tarp jų L. Adomauskas, Andrius ir Aleksandra Bulotos, Jagomastai, Knyvos ir kt.
1944 m. rugpjūčio mėn. Paneriuose dirbusi III Baltarusijos fronto medicinos ekspertų komisija ištyrė daugiau kaip 500 lavonų. Vyriausybės sudaryta komisija, remdamasi ekspertų komisijos išvadomis, liudininkų parodymais ir matematiniais skaičiavimais, nustatė, kad Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Didžiausią žuvusiųjų dalį sudaro žydai, kitų tautybių žmonės (apie 29 tūkst.), karo belaisviai (apie 20 tūkst.). Čia nužudyta Čekijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos piliečių, vokiečių sąjungininkų - invalidais tapusių Vengrijos ir Rumunijos piliečių. Be to, Paneriuose nužudyta apie 500 katalikų kunigų.
1948 m. Paneriuose fašizmo aukoms buvo pastatytas paminklas. Tuo dėmesys Paneriams ir baigėsi. Žudynių teritorijoje įsikūrė karinis dalinys. 1953 m. per jos vidurį nutiestos geležinkelio linijos, plėtėsi Panerių geležinkelio stotis, buvo statomi gyvenamieji namai geležinkelininkams. Tik 1959 m. kraštotyrininkų iniciatyva mažame mediniame pastate buvo įrengta ekspozicija.
Vilniaus kraštotyros muziejaus direktorė Panerių muziejaus vedėju nuo 1959 m. rugpjūčio 1 d. paskyrė S. Liučvaitį. Jis sudarė teminį ekspozicijos planą. Iškilmingas ekspozicijos atidarymas įvyko 1960 m. liepos 21 d. Panerių muziejus 1962 m. buvo prijungtas prie Revoliucijos muziejaus. Keitėsi vedėjai, keitėsi ekspozicijos ir namelio išorė. 1983 m. liepos mėn. muziejus sudegė.
1985 m. pastatytas naujas muziejus, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Makariūno projektą sutvarkyta teritorija – išasfaltuoti takai, sutvarkytos laidojimo duobės, pastatyti paminkliniai akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis. Naujo muziejaus ekspozicija proporcingai atspindėjo nužudytųjų žmonių tautybes.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žydų bendruomenės nario A. Jacovskio iniciatyva atsirado pirmasis paminklinis akmuo, žydų kalba skelbiantis, kad čia nužudyta 70 tūkst. žydų (tai dokumentais nepagrįstas teiginys). 1991 m. Panerių muziejus be masinių žudynių teritorijos prijungiamas prie Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, o po penkerių metų tapo šio muziejaus Istorijos skyriaus sektoriumi.
1991 m. I. Epšteino iniciatyva priešais obeliską pastatytas antras paminklas – nužudytiems žydams atminti (jam I. Epšteinas paaukojo 90 000 rublių).
1989 m. lenkų visuomeninės organizacijos savo lėšomis pastatė kryžių ir paminklą žuvusiems lenkams, 1992 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems lietuviams atminti.
Paminėti aukų atminimo atvykstama jau atskirai, ir prie bendro kapo lankytojų nebėra…
1999 m. pastatytas trečias paminklinis akmuo, skirtas 1944 m. žuvusiems žydų specialistams atminti.
Panerių muziejus visus metus noriai lankomas užsienio turistų ir Vilniaus moksleivių. Žuvusiems prisiminti dažnai organizuojami renginiai, į kuriuos susirenka nemažai vilniečių ir svečių. (Tekstą parengė A. Karosas)

Nuotraukos iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus