paroda „pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva“
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2009 m. kovo 26 d. – gegužės 3 d.

1914 metais prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, Lietuvą pasiekė 1915 m. vasarį. Rugsėjo 19 d. vokiečių kariuomenė užėmė Vilnių.
Lietuvoje vokiečių karinės vadovybės 1915 m. liepos 28 d. įsakymu reglamentuotas visas krašto vidaus gyvenimas – pravestas visuotinis gyventojų surašymas, įvesti pasai, prasidėjo masinės maisto, pašarų, gyvulių ir transporto rekvizicijos. Buvo uždrausta bet kokia politinė veikla – įvairiais potvarkiais suspenduota visuomeninių, kultūrinių draugijų veikla, dienraščių leidyba, mokyklų steigimas. Tai sukėlė visuotinę suirutę krašte, prasidėjo badas.

1916 m. pradžioje vokiečių valdžia paskelbė kai kurių nuolaidų visuomeninio bei politinio pobūdžio organizacijoms. Dar 1914 m. liepą Vilniuje įkurtas Laikinasis lietuvių komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti, vėliau perorganizuotas į Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti pradėjo globoti karo pabėgėlius ir vargingai gyvenčiaus moksleivius, bei našlaičius. Daugiausia buvo rūpinamasi jaunuomene. Draugijos veiklą koordinavo centro komitetas Vilniuje, vadovaujamas Antano Smetonos. Draugijos skyriai veikė visoje Lietuvoje, rinko lėšas rengdami labdaringus vaidinimus ir koncertus, rūpinosi vadovėliais, organizavo prieglaudas, mokyklas, labdaringas valgyklas. Draugijos centro komitetas rūpinosi ne tik labdara, stengėsi apginti tautinius ir politinius interesus. Daugelis komiteto narių dar nuo amžiaus pradžios dalyvavo nacionalinio atgimimo judėjime. Pirmojo pasaulinio karo eiga ir 1917 m. Rusijoje įvykusi revoliucija lietuviams įžiebė viltis dėl Lietuvos nepriklausomybės. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui lietuviams įsižiebė viltis pradėti politinę kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri ir buvo įtvirtinta 1918 metų vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu.

Parodoje eksponuojami dokumentai, įvairūs spaudiniai – oficialus okupuoto krašto politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius paliudijantis šaltinis. Dokumentinę medžiagą papildo lietuvių fotografo Aleksandro Jurašaičio ir jo dukters įamžinti svarbiausi lietuvių politinės ir kultūrinės veiklos įvykiai. Fotografinius vaizdus gražiai papildo to laikotarpio atvirukai.

Parodos staigmena – kolekcininko Dainiaus Raupelio iki šiol niekur nepublikuota fotografijų kolekcija, kurioje įamžintas Vilniaus miesto gyvenimas Pirmojo pasaulinio karo metais.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Ryšių su visuomene skyrius
Iliustracija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus