Įėjimas į muziejų. Nuotr. Vitalijos Lapėnienės

Muziejaus ekspozicijoje. Nuotr. Vitalijos Lapėnie- nės

Muziejaus ekspozicijoje. Nuotr. Vitalijos Lapėnie- nės

Muziejaus ekspozicijoje. Nuotr. Vitalijos Lapėnie- nės

Muziejaus ekspozicijoje. Nuotr. Vitalijos Lapėnie- nės

geležinkelių muziejus

Kontaktai
Adresas: Geležinkelio g. 16, LT-01047, Vilnius.
Tel.: (8 ~ 5) 269 37 41.
El. paštas: muziejus[at]litrail.lt; v.lapeniene[at]litrail.lt
Direktorė – Vitalija Lapėnienė.

Informacija lankytojui
antradienį – penktadienį 9–17 val., šeštadienį 9–16 val.
Poilsio dienos – sekmadienis, pirmadienis bei valstybinės šventės.
Paskutinį mėnesio penktadienį – sanitarinė diena.

Bilietų kainos
Suaugusiesiems – 3 Lt.
Studentams, moksleiviams ir pensininkams – 1 Lt.
Ekskursija su vadovu – 20 Lt.
Grupė be ekskursijos vadovo (nuo 5 asmenų) – 10 Lt.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaikų namų auklėtiniams, socialiai remtiniems vaikams, neįgaliesiems, muziejininkams, Tarptautinės muziejų tarybos nariams – nemokamai (pateikus atitinkamą dokumentą).

Ekspozicija
Geležinkelių muziejaus tikslas – kaupti, saugoti ir propaguoti muziejines vertybes, susijusias su geležinkelių istorija bei „Lietuvos geležinkelių“ veikla.
Geležinkelių muziejus įsikūrė Vilniaus geležinkelio stoties antrajame aukšte,  istoriniame pastate, pastatytame 1861 m. Muziejus išsidėstęs trijose salėse. Tai 3 pagrindinės lankytojų poreikius atitinkančios zonos: informacijos (ekspozicijų salė), kultūrinė (parodų) ir  edukacinė (maketų salė).
Pagrindinėje muziejaus salėje išdėstyta ekspozicija pagal temas: kelionės, ryšiai, kelio statyba, riedmenys, geležinkelių transporto signalizacija, statytojai ir darbuotojai.
Ekspozicijos pradžia supažindina lankytojus su geležinkelio stočių istorija. Eksponuojamos pirmųjų geležinkelio stočių Lietuvoje nuotraukos, autentiški kelionių geležinkeliu atributai: lagaminai,  užkelti ant  autentiškų lentynų iš dyzelinio traukinio D1, stotyse dirbusių bagažo nešikų ženklai, indai iš įvairių laikotarpių keleivinių vagonų, senas bilietų seifas bei kiti atitinkantys šią temą eksponatai.
Geležinkelių istorija glaudžiai siejasi su ryšių istorija, kurią  atspindi 1916 ir 1923 metų  Morzės telegrafo aparatai, bimetalinė viela  iš Kaišiadorių-Liepojos geležinkelio ruožo (1871 m.) telegrafo linijos. 19 a. nutiesus Lietuvoje geležinkelį, įrengtas vielinis telegrafas, jungęs geležinkelio stotis. Jau 1865 m. telegrafininkai buvo Turmanto, Dūkšto, Ignalinos, Švenčionėlių, Vilniaus, Lentvario, Kauno, Virbalio ir kt. stotyse. Telegrafo tarnyba rūpinosi ir stočių telefonizavimu. Nuo 20 a. pr. geležinkelis buvo telefonizuotas.  Akį patraukia vietinės baterijos telefonai, telefonas komutatorius, telefonas koncentratorius, pašto korespondencijos antspaudavimo (žymėjimo) mašina (1957 m.) ir kiti autentiški eksponatai.
Geležinkelio istorija – tai pirmiausia kelio statybos istorija, kurią pasakoja seni kelininkų įrankiai: kaplys, kirvis pabėgiams tašyti, replės pabėgiams kelti, kūjis, plaktukas. Šalia stovi geodeziniai prietaisai: senas teodolitas (1912 m.) ir nivelyras (1940 m.). Lankytojai gali „padirbėti“ su rankiniu pjūklu-staklėmis ir rankiniu grąžtu-staklėmis.  Ant stiklinių lentynų išdėstytos bėgių kelio tvirtinimo detalės: varžtai ir tampriosios spyruoklės, bėgvinės  (kartu su bėgvinių plaktuku-traukikliu) bei kiti  bėgių tvirtinimo elementai, taip pat  žymekliai pabėgių klojimo metams žymėti (1909-1965 m.). Šias metais Kovo 11 akto signataras Algimantas Norvilas geležinkelių muziejui padovanojo geležinkelio bėgių fragmentų kolekciją, kurioje yra bėgiai datuojami net 1870 m. Kolekcija eksponuojama ant skaldos, šalia ant bėgių pastatytos kelininkų drezinos.  
Lietuvos geležinkelių istorijos pagrindiniai faktai surašyti 20 metrų ilgio laiko juostoje. Įvykius iliustruoja fotografijų kopijos ir stende išdėlioti riedmenų eksponatai. Tai seno garvežio buferis (taukšas), sraigtinis vagonų sujungimo mechanizmas, rankų darbo garvežio mašinisto įrankių  dėžės, tepalinės, garvežio mašinisto relikvinis krepšys, kuriam per 100 metų (juo naudojosi net trys vienos geležinkelininkų šeimos kartos). Įdomus eksponatas yra senas Kauno tvirtovės siauruko kelio fragmentas ir kiti autentiški eksponatai.
Geležinkelių transporto signalizacijos istoriją lankytojai galės pažinti interaktyviai. Demonstruojant  krivūlinio aparato veikimą ir iešmo perjungimo mechanizmo veikimą, lankytojai tampa „stoties  budėtojais, iešmininkais“, o iš pervažininko namelio vietinės baterijos telefonu gali susiekti  su „posto budinčiuoju“.
Apie geležinkelių statytojus  ir darbuotojus pasakoja įvairių laikotarpių  uniforminiai skiriamieji ženklai, uniformos, jų detalės, geležinkelininkų pasižymėjimo ženklai, išsilavinimo dokumentai.  Ekspoziciją  paįvairina viršininko kabinetas, sudarytas iš įvairių geležinkelio istorinių laikotarpių eksponatų.
Mažiausių muziejaus lankytojų laukia maketų salė, kurioje  yra trys veikiantys geležinkelio maketai. Vieną iš jų išmokysime valdyti, laikantis signalizacijos taisyklių. Kiti du padės pažinti geležinkelio struktūrą:kelius, tiltus, tunelius, pastatus, signalizaciją, riedmenis. Šioje salėje vykdomos edukacinės programos moksleiviams.
Geležinkelių muziejuje galima įsigyti suvenyrų su „Lietuvos geležinkelių“ simbolika.

Parodos
Parodų salėje organizuojamos įvairios parodos, knygų pristatymai, rodomi filmai bei vedami įvairūs kultūriniai renginiai.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Muziejuje rengiami konkursai, proginiai renginiai.

Istorijos fragmentai
Geležinkelių muziejus savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1966 metų. Muziejus buvo įkurtas kaip visuomeninis Geležinkelininkų muziejus. Viename iš muziejuje saugomų eksponatų, sename albume „Periodičeskaja piečat o železnodorožnikach Litvy“ yra nedidelė iškarpa iš laikraščio „Sovietskaja Litva“ 1967 m. sausio mėn. numerio. Joje parašyta, jog Vilniuje veikia „Geležinkelininkų darbo šlovės muziejus, kurį įkūrė Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygarda. Muziejaus įkūrimo iniciatoriais buvo Vilniaus apygardos viršininkas, nusipelnęs inžinierius Georgijus Žemaitis, techninės informacijos kabineto vedėjas G. Rachlinas ir kiti geležinkelininkai. Jie surinko medžiagą apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą.“ Ši medžiaga bei fotografijos ir keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia.
Geležinkelių muziejaus įkūrimo idėja sklandė jau ir tarpukario Lietuvoje. 1936 metų „Geležinkelininko“ laikraščio 14 numerio straipsnyje „Steigtinas geležinkelių muziejus“ autorius A. Vilkaitis rašo, kad „stebint 1936 metų parodos Susisiekimo ministerijos paviljoną, kilo mintis įkurti geležinkelių muziejų.“ Kaip rašo straipsnio autorius, „...įsteigus tokį muziejų, jame galima būtų kuo gražiausiai atvaizduoti mūsų geležinkelių sparčios pažangos visą raidą. Tatai juk be istoriškai-kultūriškos reikšmės, turėtų ir moksliškos vertės. Čia ir mokslininkas ir moksleivis ir geležinkelių tarnautojas ir šiaip eilinis žiūrovas rastų ką ir pažiūrėti ir pastudijuoti.“ Karas ir kiti istoriniai įvykiai lėmė, kad ši idėja buvo realizuota tik po 30 metų.
Nuo 1966 metų muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastate Mindaugo g. Nr12/14. Muziejaus ekspozicija pastoviai pasipildydavo naujais eksponatais: senais įrankiais, geležinkelio prietaisais, garvežio ir šilumvežio maketais, ženkleliais, albumais. Ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę sovietiniam istorijos laikotarpiui. Muziejuje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, buvo priimami garbingi svečiai.
1979 m. muziejui suteiktas liaudies muziejaus vardas, o 1985 m. suteiktas Georgijaus Žemaičio vardas ir muziejus pradėtas vadinti Lietuvos geležinkelininkų Georgijaus Žemaičio liaudies muziejumi. Ilgamečiu muziejaus vadovu buvo Georgijus Žemaitis, nuo 1983 m. vadovavo garbės geležinkelininkas Viktoras Manžulo. Nuo 1992 m. muziejui pradėjo vadovauti geležinkelio veteranas Romualdas Petkevičius.
1998 metais Geležinkelių muziejus perkeltas į naujas patalpas Mindaugo g. Nr. 15. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, eksponatai išdėstyti pagal istorinius geležinkelių vystymosi laikotarpius. Muziejus tapo visuomeninis, viešesnis.
2010 m. gruodžio 7 d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai ir iškeltas į Geležinkelio stoties keleivių rūmus (Geležinkelio g. 16). Atidarytas lankytojams 2011 m. birželio 1 d.
Muziejaus steigėjas bei rėmėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Renginių archyvas
[2010 06 01 – 2010 10 23] Paroda „Lietuvos geležinkelių istorija ženkluose ir logotipuose“. Išsamiau >
[2010 02 14 – 2010 04 29] Rasos Noreikaitės-Miliūnienės tapybos paroda „Mini paroda“. Išsamiau >