Ekspozicijos „Sugrįžimai“, skirtos atspindėti išeivių rašytojų 1944–1950 m. kultūriniam gyvenimui Vokietijoje bei Austrijoje, atidarymo šventė

2011 m. vasario 24 d. 17 val. – vasario 24 d. 19 val.

EKSPOZICIJOS „SUGRĮŽIMAI“, SKIRTOS ATSPINDĖTI IŠEIVIŲ RAŠYTOJŲ 1944–1950 M. KULTŪRINIAM GYVENIMUI VOKIETIJOJE BEI AUSTRIJOJE, ATIDARYMO ŠVENTĖ

Maironio lietuvių literatros muziejus (Rotušės a. 13, Kaunas)

2011 m. vasario 24 d. 17 val.
 

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vasario 24 dieną, ketvirtadienį, 17 val. vyks ekspozicijos „Sugrįžimai“ atidarymo šventė. Ekspozicija skirta išeivių rašytojų kultūriniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 m.

Dalyvauja profesorė Viktorija Skrupskelytė, literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, aktorius, bardas Henrikas Savickis.

Parodą parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkės Agnė Kelpšaitė, Elvyra Brazaitienė, Reda Žekienė. Dailininkė dizainerė Inga Zamulskienė. Projekto autorė bei vadovė Virginija Paplauskienė.
 

***

Maironio lietuvių literatūros muziejuje sukaupti gausūs išeivių rašytojų rinkiniai. Medžiaga renkama ekspedicijų, stažuočių metu, siunčiama rašytojų bei jų artimųjų. Išeivių rašytojų rinkiniai MLLM fonduose sudaro per 150 tūkstančių archyvalijų. Galima paminėti Stasio Santvaro, Antano Gustaičio, Jurgio Jankaus, Antano Vaičiulaičio, Jono Aisčio, Antano Škėmos, Leonardo Andriekaus, Henriko Radausko, Kazio Bradūno, Henriko Nagio, Juliaus Kaupo, Alfonso Nykos-Niliūno, Jurgio Blekaičio, Mariaus Katiliškio, Algirdo Landsbergio, Kosto Ostrausko, Pauliaus Jurkaus, Petro Babicko, Aloyzo Barono, Vinco Kazoko, Almio Jūragio, Juozo Krumino, Benedikto Babrausko, Česlovo Grincevičiaus, Prano Lemberto, Broniaus Railos, Aleksandro Radžiaus, Stepo Zobarsko, Petro Pilkos, Stasio Pilkos, Petronėlės Orintaitės, Kotrynos Grigaitytės, Nelės Mazalaitės, Birutės Pūkelevičiūtės, Julijos Švabaitės-Gylienės, Alės Rūtos, Gražinos Tulauskaitės, Liūnės Sutemos, Danutės Lipčiūtės-Augienės, Vandos Tamašauskaitės-Vaitkevičienės-Frankienės, Algirdo Gustaičio, Liudo Dovydėno, Nijolės Jankutės-Užubalienės, Petro Adomo Jaso, Vytauto Aleksandro Jonyno, Juozo Kralikausko, spaustuvininko Mykolo Morkūno bei kitų rinkinius.

Nuolatinis bendravimas su svetur gyvenančiais rašytojais ir jų artimaisiais suteikia plačias galimybes tyrinėti, tvarkyti gautą medžiagą, ją publikuoti bei parengti leidinius. Kai kurie vertingo kultūrinio paveldo objektai jau buvo eksponuojami rašytojų jubiliejinėse parodose.

Ekspozicija „Sugrįžimai“ parengta teminiu principu: švietimas, Lietuvių rašytojų draugijos įkūrimas, Žurnalistų sąjungos įkūrimas ir spauda, knygų leidyba bei literatūros vakarai, teatrinė veikla. Temos atskleidžiamos per unikalią archyvinę medžiagą: fotonuotraukas, dokumentus, rankraščius, knygas, laiškus, spaudinius, asmeninius daiktus, meno kūrinius bei kita. Jie supažindina su rašytojų ir kultūros žmonių gyvenimu Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais.

1944 metais artėjant antrai sovietų okupacijai daugelis kultūros žmonių pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bei Austrijoje atsidūrė apie 70 procentų Lietuvos rašytojų draugijos narių. Svetimoje žemėje glaudėsi ne tik vyresnieji rašytojai, bet ir kątik baigę universitetus arba nuo universiteto ir gimnazijos suolo pakilusi mokslų nepabaigusi jaunesnioji karta. Netekę savo žemės ir savojo krašto jie ėmėsi kultūrinės visuomeninės veiklos.

Lietuvių egzistencinės filosofijos pradininkas Juozas Girnius nubrėžė esmines išlikimo gaires: išlaikyti savastį, išsaugoti lietuvių kalbą, taip pat semtis ir Vakarų kultūros lobyno turtų. Buvo steigiamos lietuviškos gimnazijos, jaunieji pradėjo studijas Austrijos bei Vokietijos universitetuose. Ypatingi įvykiai buvo Vytauto Jonyno Meno ir amatų mokyklos įkūrimas, Pabaltijo universiteto įsteigimas. Rašytojai įkūrė Rašytojų draugiją tremtyje, Žurnalistų sąjungą. Jaunieji talentingieji menininkai, atsidūrę DP stovyklose, kūrybos neapleido. DP stovyklose buvo padėtas pagrindas „žemininkų“ generacijai, spaudoje debiutavo „bežemių“ kartos atstovė Liūnė Sutema, modernus dramaturgas Kostas Ostrauskas, prozininkas Algirdas Landsbergis, Jonas ir Adolfas Mekai. Buvo leidžiamos knygos lietuvių kalba bei vertimai į vokiečių kalbą. Tęsiant Nepriklausomos Lietuvos tradicijas geriausios jų būdavo premijuojamos. Apdovanojimai buvo įteikiami minint Vasario 16-osios šventę. Buvo premijuotos Bernardo Brazdžionio, Fausto Kiršos, Mariaus Katiliškio, Vinco Ramono, Kazio Bradūno, Pulgio Andriušio, Henriko Nagio, Alfonso Nykos-Niliūno, Juliaus Kaupo, Nelės Mazalaitės, Jurgio Jankaus, Liudo Dovydėno knygos.

Ekspozicijoje pamatysime ne tik išleistas knygas, bet ir rašytojų kūrybinius rankraščius, pirmąsias rankraštines knygas.
Buvo leidžiama lietuviška spauda. Didžiulės reikšmės turėjo Vytauto Bieliausko, Antano Pauliukonio bei Kazio Bradūno žurnalo „Aidai“ įkūrimas. Šį žurnalą Vokietijoje redagavo Kazys Bradūnas, Jonas Grinius, Paulius Jurkus. Žurnalas buvo perkeltas ir iki 1992 metų sėkmingai leistas Amerikoje. Vėliau perkeltas į Lietuvą ir sujungtas su žurnalu „Naujasis Židinys“. Tai vienintelis kultūros literatūros žurnalas, gimęs istorinių pervartų bangose, bet gyvuojantis iki šių dienų. Ekspozicijoje galima pamatyti ir kitą lietuvių stovyklose leistą spaudą.

Nepabūgę bado, skurdo, skausmingų karo aidų, jaunieji menininkai puoselėjo kultūrą. Buvo steigiami meno kolektyvai, teatro sambūriai. Pirmasis Lietuvoje diplomuotas režisierius Jurgis Blekaitis vadovavo „Aitvaro“ grupei. Jo pastatytas nuotaikingas Antano Rūko vaidinimas „Bubulis ir Dundulis“ buvo suvaidintas daugelyje DP stovyklų. J. Blekaitis režisavo ir Augsburgo, Atžalyno teatrų spektaklius. Sėkmingai plėtojo teatrinę veiklą ir Ipolito Tvirbuto bei Aleksandros ir Antano Gustaičių įkurtas Ravensburgo teatro sambūris. Aktoriais buvo Birutė Pūkelevičiūtė, Antanas Dikinis, Antanas Škėma, Vytautas Valiūkas bei kiti.

Ekspozicija „Sugrįžimai“ atveria skausmingą istorijos puslapį. Tai, kas eksponuojama, įrodo, kad daugelis kūrėjų tvirtai tikėjo sugrįžimu. Buvo svajota, ilgėtasi, kurta vardan Lietuvos.

Unikalus paveldas tampa neįkainojama visos Lietuvos vertybe, neatsiejama kultūros dalimi.

Parodą parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkės Agnė Kelpšaitė, Elvyra Brazaitienė, Reda Žekienė. Dailininkė dizainerė Inga Zamulskienė. Projekto autorė bei vadovė Virginija Paplauskienė.

Ekspoziciją finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, taip pat parėmė Rūta Andries (JAV).



Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė