Paroda „Lietuvos sentikių bažnyčiai 300 metų“

2010 m. gruodžio 16 d. – 2011 m. sausio 30 d.

PARODA „LIETUVOS SENTIKIŲ BAŽNYČIAI 300 METŲ“

Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius)

2010 m. gruodžio 16 d. – 2011 m. gegužės 1 d.

Atidarymas gruodžio 16 d. 16 val.
Spaudos konferencija 15 val.

2010 m. gruodžio 16 d. 16 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale atidaroma paroda „Lietuvos Sentikių bažnyčiai 300 metų“, kurios rengėjai yra Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos Sentikių bažnyčia. Daugialypė senųjų stačiatikių kultūra parodoje atsiskleidžia per ikonų tapybą, metalo plastiką, knygų meną.

Lietuvos Sentikių bažnyčia 2010 metais mini reikšmingą sukaktį – Sentikių bažnyčios įsikūrimo Lietuvoje 300-ąsias metines. Pirmieji sentikiai, nepripažinę patriarcho Nikono (1652–1666) reformos ir griežtai persekiojami caro valdžios, traukėsi iš Rusijos į Vakarus XVII a. antroje pusėje. XVIII a. sentikių migracija iš Rusijos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tapo masinė, o jų skaičius pasiekė beveik 200 tūkstančių. Tris šimtmečius, kartais labai sunkiomis sąlygomis, sentikiai Lietuvoje puoselėjo savo religines kultūrines tradicijas. Dalis rusų sentikių palikimo yra unikalus ir turintis ypatingą istorinę bei kultūrinę vertę paveldas.

Pirmąkart parodoje apie sentikius Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatoma apie 200 įvairių eksponatų: senos ir šiuolaikinės ikonos, metalinės ikonėlės, altorėliai, kryžiai, kiotai, religinio ir poleminio pobūdžio rankraštinės ir spausdintos knygos, taip pat kai kurie bažnytiniai reikmenys.

Paminėtinos penkiasdešimt trys XIX–XX a. ikonos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, supažindinančios tiek su įvairių Rusijos ikonų tapybos centrų darbais, tiek ir atspindinčios Lietuvos bei Vakarų Baltarusijos sentikių ikonų tapybos tradicijas. Gyvą vietinės ikonų tapybos tradicijos dvelksmą galima atsekti liaudies stiliaus ikonose, vadinamuosiuose „primityvuose“, ir meniniu požiūriu daug brandesniuose darbuose, tarp kurių – Dysnos ir Vilniaus ikonų tapybos centrų meistrų Ivano Vasiljevičiaus Michailovo ir Ivano Ipatjevičiaus Michailovo kūriniai.

Kita parodos dalis skirta XV a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje kirilica spausdintiems leidiniams. Tarp jų – „Verbų triodė“, viena pirmųjų knygų bažnytine slavų kalba, 1493 m. išleista Krokuvoje. Šią knygą rūpestingai saugojo Vilniaus gubernijos sentikiai, iš kurių ji buvo įsigyta XX a. pradžioje. Parodoje pirmą kartą pristatoma nemažai sentikiams skirtų leidinių, išspausdintų Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Ypatingas vietinės rankraštinės kultūros akcentas – vilniečio knygų perrašinėtojo ir iliustratoriaus Ivano Guščenko darbai.

Išsamiau susipažinti su sentikių kultūra leidžia sentikių cerkvių, dvasios tėvų ir parapijiečių nuotraukos. Parodoje taip pat galima pasižiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programos „Krikščionio žodis“ (autorius Leonidas Glušajevas) laidas apie šių dienų šalies sentikius.

Sentikių bažnyčia šiuolaikinėje Lietuvoje yra tradicinė religinė bendruomenė. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau nei 27 tūkstančiai sentikių. Tačiau Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nuomone, šie duomenys yra sumažinti ir sentikių skaičius šalyje siekia 45 tūkstančius. Bažnyčia Lietuvoje vienija 60 bendruomenių, kurias dvasiškai globoja 16 dvasios tėvų.
 

Lietuvos nacionalinio muziejaus Ryšių su visuomene skyrius, tel. 2 62 94 26 arba 212 02 73.