valstybinio kernavės kultūrinio rezervato direkcija /
kernavės archeologijos ir istorijos muziejus

Kontaktai
Adresas: Kerniaus 4 a., Kernavė, LT-19172 Širvintų rajonas.
Tel. (8 ~ 382) 47 385.
Faksas (8 ~ 382) 47 391.
El. paštas: direkcija@kernave.org, reklama@kernave.org  
http://www.kernave.org/
Direktorius – Saulius Vadišis.

Informacija lankytojui
Nuo 2005 m. rudens Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicija uždaryta. Vykdomi  muziejaus pastato rekonstravimo darbai, kuriuos planuojama baigti 2011 m.

Ekskursijų užsakymas ir kaina:
ekskursijos po rezervatą rengiamos 10–17.30 val. kasdien, išskyrus sekmadienį ir pirmadienį (balandžio – spalio mėn. iš anksto užsakius).
Ekskursijos užsakomos Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos patalpose (Kerniaus 4a, Kernavė) arba tel. (8 ~ 382) 47 385, el. paštu muziejus@kernave.org
Gido paslaugos – 20 Lt (grupė iki 30 žmonių).

Rinkinys

Archeologijos rinkinys
Archeologijos rinkinio pagrindą sudaro radiniai, aptikti Kernavės rezervato ir artimiausių apylinkių archeologiniuose paminkluose, kurie sistemingai archeologų tyrinėjami nuo 1979 m. Unikalūs eksponatai apima laikotarpį nuo IX tūkst. prieš Kristų iki XVIII a. ir reprezentuoja visas Lietuvos proistorės epochas. Archeologiniame rinkinyje yra apie 12 000 eksponatų.

Numizmatikos rinkinys
Numizmatikos rinkinyje sukaupti eksponatai yra aptikti Kernavės apylinkėse bei surinkti tyrinėjant XIII–XIV a. ir XV–XVIII a. kapinynus ir gyvenvietes. Vertingiausi muziejaus numizmatikos eksponatai: romėniško laikotarpio monetos; pirmieji lietuviški sidabriniai lydiniai, jų  fragmentai ir to meto falsifikatai; visų tipų XIV a. pab. – XV a. I pusės pirmosios lietuviškos kaltinės monetos. Numizmatikos rinkinyje yra daugiau kaip 600 eksponatų.

Etnografijos ir istorijos rinkinys
Etnografijos ir istorijos rinkiniuose – XIX–XX a. pr. liaudies meno pavyzdžiai, valstiečių ir amatininkų darbo įrankiai, buities reikmenys bei istoriniai eksponatai, surinkti Kernavėje ir jos apylinkėse. Šiuose rinkiniuose yra apie 1000 eksponatų.

Raštijos rinkinys
Rinkinį sudaro150 vienetų XIX–XX a. dokumentų, knygų ir kitų spaudinių.

Foto rinkinys
Foto rinkinyje yra nuotraukos, kuriose užfiksuotos XIX–XX a. pr. Kernavės gyvenimo bei archeologinių tyrinėjimų akimirkos.

Ekspozicija
Nuo 2005 m. rudens Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicija uždaryta rekonstrukcijai. Pateikiamas buvusios ekspozicijos aprašymas.
Nuo 1979 m. Kernavėje kasmet vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Šių tyrinėjimų medžiaga – muziejaus ekspozicijos pagrindas. Čia atskleidžiama istorinė Kernavės praeitis nuo proistorės laikų iki XVIII a. pradžios.
Ekspozicija prasideda proistorės laikotarpio (nuo IX–VIII tūkst. pr. Kristų iki Valstybės susiformavimo) pristatymu.
Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta senajam XII–XIV a. Kernavės miestui, sunykusiam XIV a. pabaigoje, po galingo kryžiuočių antpuolio. Šiandien miesto liekanas dengia beveik 1 metro sąnašų sluoksnis, po kuriuo išliko pastatų fragmentai, gausūs ir įvairūs amatininkų dirbiniai. Ekspozicijoje pateikiama nemažai importo gaminių, pasakojančių apie plačius to meto Kernavės prekybinius ryšius.
XV–XVIII a. ir XIX–XX a. pr. ekspozicija supažindina su vėlyvojo periodo Kernavės istorija, kai Kernavė prarado ankstesnę politinę, strateginę ir ekonominę reikšmę ir tapo eiliniu provincijos miesteliu.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Kasmet birželio mėn. 23 d. rezervate švenčiama Rasos šventė, kurios metu atliekamos archajiškos vasaros saulėgrįžos apeigos. Išsamiau >
Kasmet, liepos mėnesį, pažymint Valstybės dieną, rezervate, autentiškoje aplinkoje, rengiamas tarptautinis eksperimentinis archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Tai įspūdinga proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatų, gyvenimo būdo ir senosios muzikos šventė. Išsamiau >
Gruodžio – kovo mėnesiais muziejus vykdo edukacinę programą „Gyvoji archeologija“.
Atsiprašome, dėl muziejaus pastato rekonstravimo darbų programa laikinai nevykdoma. Įrengus edukacines patalpas, užsiėmimai bus atnaujinti (planuojama 2010 m.). Apie tai bus paskelbta www.kernave.org ir www.muziejai.lt;
Mokslinių straipsnių rengimas spaudai.
Leidybinė veikla.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos skyriai
Archeologijos ir istorijos muziejaus skyrius;
Administracija;
Aplinkosaugos ir paveldotvarkos skyrius;
Rezervato priežiūros ir muziejaus eksploatacijos skyrius;
Mokslinių tyrimų skyrius;
Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyrius.

Kitos žinios
1930 m. Kernavėje įsteigtas kraštotyros muziejus (steigėjas – mokytojas Juozas Šiaučiūnas).
1962–1989 m. muziejus buvo Trakų istorijos muziejaus padalinys ir vadinosi Kernavės istorijos muziejumi.
1989 m. 196,2 ha plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. Rezervatas – per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi.  Rezervate ir jo buferinės apsaugos zonoje yra daugiau negu 40 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų – unikalus gynybinis 5 piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje –  medinio viduramžių miesto liekanos.
2002 m. Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas reorganizuotas į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą, kurį sudaro: rezervato teritorija su joje esančiais kultūros paveldo objektais; Archeologijos ir istorijos muziejus.
2004 m. liepos 2 d. Kinijoje, Suzhou mieste, vykusioje 28-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės archeologinė vietovė įtraukta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Rezervato steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės bei eiliuotoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269–1282) valda.
XIII a. Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.
Kernavės praeitimi susidomėta XIX a. viduryje.
Kernavės piliakalnius ir pilkapynus tyrinėjo Eustachijus ir Konstantinas Tiškevičiai, Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė, Adomas Pliateris. Nuo 1979 m. Kernavėje kasmet vyksta archeologiniai tyrinėjimai.

Jono Vitkūno nuotraukos