Kernavės piliakalniai. Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

Mindaugo sosto piliakalnis. Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

Aukuro kalno piliakalnis. Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

Muziejaus pastatas.  Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

XIII-XIV a. apžiesta keramika. Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

Muziejaus ekspozicija. Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

Edukacinė programa „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“. Nuotr. Jono Vitkūno

Edukacinė programa „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“. Nuotr. Jono Vitkūno

Muziejaus ekspozicijoje. Nuotr. Jono Vitkūno

Muziejaus ekspozicija. Nuotr. Dalios Vaičiūnienės

Rasos šventė. Nuotr. Jono Vitkūno

Rasos šventė. Nuotr. Jono Vitkūno

valstybinio kernavės kultūrinio rezervato direkcija /
Kernavės archeologinės vietovės muziejus

Kontaktai
Adresas: Kerniaus 4 a., Kernavė, LT-19172 Širvintų rajonas.
Tel. (8 ~ 382) 47 371 (direkcija), (8 ~ 382) 47 385 (muziejus).
Faksas (8 ~ 382) 47 391.
El. paštas: direkcija[at]kernave.org, muziejus[at]kernave.org
http://www.kernave.org/
Direktorius – Saulius Vadišis.
Muziejus socialiniame tinklapyje „Facebook“

Informacija lankytojui

Darbo laikas
antradienį – šeštadienį
10–18 val. (balandžio – spalio mėn.)
10–16 val. (lapkričio – kovo mėn.)

Bilieto kaina
Suaugusiesiems – 6 Lt.
Asmenims, turintiems teisę į lengvatą – 3 Lt.
Mokamų paslaugų sąrašas ir jų teikimo tvarka

Ekskursijų užsakymas ir kaina:
Informacija ir ekskursijų užsakymas tel. (8 ~ 382) 47385,
el. p. ekskursijos[at]kernave.org, muziejus[at]kernave.org.
Gido paslaugos – 50 Lt (ekskursija po muziejaus ekspoziciją ir rezervato teritoriją grupėms iki 30 žmonių).

Rinkinys

Archeologijos rinkinys
Archeologijos rinkinio pagrindą sudaro radiniai, aptikti Kernavės rezervato ir artimiausių apylinkių archeologiniuose paminkluose, kurie sistemingai archeologų tyrinėjami nuo 1979 m. Unikalūs eksponatai apima laikotarpį nuo IX tūkst. prieš Kristų iki XVIII a. ir reprezentuoja visas Lietuvos proistorės epochas. Archeologiniame rinkinyje yra apie 14 000 eksponatų.

Numizmatikos rinkinys
Numizmatikos rinkinyje sukaupti eksponatai yra aptikti Kernavės apylinkėse bei surinkti tyrinėjant XIII–XIV a. ir XV–XVIII a. kapinynus ir gyvenvietes. Vertingiausi muziejaus numizmatikos eksponatai: romėniško laikotarpio monetos; pirmieji lietuviški sidabriniai lydiniai, jų fragmentai ir to meto falsifikatai; visų tipų XIV a. pab. – XV a. I pusės pirmosios lietuviškos kaltinės monetos. Numizmatikos rinkinyje yra daugiau kaip 600 eksponatų.

Etnografijos ir istorijos rinkinys
Etnografijos ir istorijos rinkiniuose – XIX–XX a. pr. liaudies meno pavyzdžiai, valstiečių ir amatininkų darbo įrankiai, buities reikmenys bei istoriniai eksponatai, surinkti Kernavėje ir jos apylinkėse. Šiuose rinkiniuose yra apie 1000 eksponatų.

Raštijos rinkinys
Rinkinį sudaro 150 vienetų XIX–XX a. dokumentų, knygų ir kitų spaudinių.

Fotorinkinys
Foto rinkinyje yra nuotraukos, kuriose užfiksuotos XIX–XX a. pr. Kernavės gyvenimo bei archeologinių tyrinėjimų akimirkos.

Ekspozicija
Nuo 1979 m. Kernavėje kasmet vyksta archeologiniai tyrinėjimai. Šių tyrinėjimų medžiaga – muziejaus ekspozicijos pagrindas. Čia atskleidžiama istorinė Kernavės praeitis nuo proistorės laikų iki XVIII a. pradžios.
Ekspozicija prasideda proistorės laikotarpio (nuo IX–VIII tūkst. pr. Kristų iki Valstybės susiformavimo) pristatymu.
Pagrindinė ekspozicijos dalis skirta senajam XII–XIV a. Kernavės miestui, sunykusiam XIV a. pabaigoje, po galingo kryžiuočių antpuolio. Šiandien miesto liekanas dengia beveik 1 metro sąnašų sluoksnis, po kuriuo išliko pastatų fragmentai, gausūs ir įvairūs amatininkų dirbiniai. Ekspozicijoje pateikiama nemažai importo gaminių, pasakojančių apie plačius to meto Kernavės prekybinius ryšius.
XV–XVIII a. ir XIX–XX a. pr. ekspozicija supažindina su vėlyvojo periodo Kernavės istorija, kai Kernavė prarado ankstesnę politinę, strateginę ir ekonominę reikšmę ir tapo eiliniu provincijos miesteliu.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Kasmet birželio 23 d. rezervate švenčiama Rasos šventė, kurios metu atliekamos archajiškos vasaros saulėgrįžos apeigos. Išsamiau >
Kasmet, liepos mėnesį, pažymint Valstybės dieną, rezervate, autentiškoje aplinkoje, rengiamas tarptautinis eksperimentinis archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Tai įspūdinga proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatų, gyvenimo būdo ir senosios muzikos šventė. 2013 m. festivalis vyks liepos 6-7 dienomis (šeštadienį – sekmadienį). Išsamiau >
Mokslinių straipsnių rengimas spaudai.
Leidybinė veikla. 

Edukacinė programa „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“
Atnaujinta edukacinė programa Kernavėje! Užsiėmimai vyksta naujoje edukacinėje klasėje – dirbtuvėje. Atvykite pas mus – laiko ratu kartu keliausime į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį, susipažinsime su paslapčių kupinu archeologų darbu, bandysime „prakalbinti“ archeologinį radinį ir savo rankom paliesti tai, ką paliko mūsų protėviai prieš šimtus ir tūkstančius metų... Išsamiau > 

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos skyriai
Administracija;
Archeologinės vietovės muziejaus skyrius;
Mokslinių tyrimų skyrius;
Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyrius
Rezervato priežiūros ir muziejaus eksploatacijos skyrius.

Kitos žinios
1930 m. Kernavėje įsteigtas kraštotyros muziejus (steigėjas – mokytojas Juozas Šiaučiūnas).
1962–1989 m. muziejus buvo Trakų istorijos muziejaus padalinys ir vadinosi Kernavės istorijos muziejumi.
1989 m. 196,2 ha plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. Rezervatas – per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi.  Rezervate ir jo buferinės apsaugos zonoje yra daugiau negu 40 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų – unikalus gynybinis 5 piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje –  medinio viduramžių miesto liekanos.
2002 m. Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas reorganizuotas į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą, kurį sudaro: rezervato teritorija su joje esančiais kultūros paveldo objektais; Archeologijos ir istorijos muziejus.
2004 m. liepos 2 d. Kinijoje, Suzhou mieste, vykusioje 28-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės archeologinė vietovė įtraukta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Rezervato steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės bei eiliuotoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269–1282) valda.
XIII a. Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.
Kernavės praeitimi susidomėta XIX a. viduryje.
Kernavės piliakalnius ir pilkapynus tyrinėjo Eustachijus ir Konstantinas Tiškevičiai, Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė, Adomas Pliateris. Nuo 1979 m. Kernavėje kasmet vyksta archeologiniai tyrinėjimai.
Nuo 2005 m. rudens iki 2012 m. gegužės 18 d. ekspozicija buvo uždaryta renovuoti.

Renginių archyvas
[2012 07 06] Projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai. Lietuvos himno instaliacija „Tautiška giesmė“. Edukacinės programos „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“ pristatymas. Fotografijų parodos „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ atidarymas. Išsamiau >