ekspozicija „dviratis ir lietuva“

Nuo 2004 m. Dviračių muziejuje veikianti ekspozicija „Dviratis ir Lietuva“ atspindi dviračio raidą nuo jo išradimo iki šių dienų. Ekspozicijoje dviratis pristatomas ne tik kaip viena seniausių ir populiariausių susisiekimo priemonių, bet ir kaip pasaulyje populiaraus dviračių sporto priemonė.

Apžiūrėję ekspoziciją, lankytojai gal ir nesiims patys išradinėti dviračio, bet muziejaus duris užvers sužinoję apie jį daug naujo ir įdomaus.

Ekspozicija parengta ne tik laikantis chronologijos, bet ir grupuojant eksponatus pagal atskiras temas. Išsiskiria temos: „Didysis Tūkstantmečio Taikos žygis aplink pasaulį“, „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu“, „Šiaulių dviračių ir variklių gamykla „Vairas“, „UAB „Baltik vairas“ ir kt. Naujausia, 2010 m. pristatyta tema – „Dviračių sportas Lietuvoje“.

Susipažinti su ekspozicija pradedame nuo seniausių dviračių, eksponuojamų trečiajame muziejaus aukšte.

Čia rodomas medinis dviračio prototipas – „seleriferis“ – „bėgiojanti mašina“, kuria 1792 m., pasispirdamas kojomis, po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas. Ši medinė „mašina“ buvo gremėzdiška, sunki, neturėjo vairo – tik atramą rankoms. Žinoma, tai kopija. Ją 1977 m. sukūrė Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ stalius modeliuotojas V. Stakeliūnas.

Unikaliausias ekspozicijoje yra XIX a. pab. Žagarėje sukonstruotas namų darbo dviratis. Visos jo dalys – namų darbo, nukaldintos iš geležies arba pagamintos iš medžio. Į muziejų šis dviratis atkeliavo 2002 m. iš Šiaulių rajono Gedvydžių k.

Kitas vertingas namų darbo dviratis vadinamas „Seneliu“. Jį 1914 m. nusikaldino nagingas Pakruojo valsčiaus Lygumų apylinkės kalvis Kazys Šuopis.

Vienas seniausių eksponatų – 1905 m. iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas su raudonu aksomu aptrauktu mediniu balneliu.

Tarpukario Lietuvoje populiariausi buvo Anglijoje ir Vokietijoje pagaminti dviračiai. Ekspozicijoje rodomas 1926 m. vokiškas sportinis dviratis „Durkopp“, muziejui padovanotas Vokietijoje gyvenančio Juliaus Gasparaičio.

Iš šiuolaikinių dviračių įdomiausi yra amerikietiškas kalnų dviratis „Legacy“ (1992), vienratis cirko dviratis (monociklas) „Pfander“, pagamintas Anglijoje 1991 m., Čekoslovakijoje 1986 m. pagamintas dviratis velobolui žaisti ir figūriniam važiavimui. Rodomas įdomios konstrukcijos triratis dviratis „Desna“ suaugusiesiems.

Trečiajame aukšte įrengta naujausia ekspozicijos tema „Dviračių sportas Lietuvoje“. Eksponuojami sportininkų apdovanojimai, sportinė apranga, dviračių sporto aksesuarai, tarptautinės klasės sporto meistrės šiaulietės Vilmos Rimšaitės BMX dviratis.

Antrajame muziejaus aukšte eksponatai išdėstyti pagal temas. Jose daugiausia dėmesio skiriama ne tiek dviračiams, kiek dviratininkams, savo žygiais garsinusiems Lietuvos vardą pasaulyje. Eksponuojami vieno garsiausių Lietuvos keliautojų dviračiais, pirmojo tarpkontinentinio žygio dviračiais „Klaipėda–Vladivostokas“ 1960 m. organizatoriaus ir vadovo Liudo Alseikos (1887–1960) asmeniniai daiktai, kelionės reikmenys, fotografijos, jo dviratis. Be abejonės, bus įdomu apžiūrėti dviratį „Red Bull“, kuriuo Sigitas Kučas su bendražygiais 1998 m. apvažiavo aplink pasaulį. Šis pagal specialų užsakymą Vokietijoje pagamintas dviratis – S. Kučo dovana muziejui.

Vienas stendas skirtas buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko inicijuotai ir Vilniaus miesto savivaldybės paremtai akcijai „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu!“.

Didžiausia ekspozicijos erdvė skirta Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ pagamintiems dviračiams. Tai ir pirmieji Lietuvoje 1951 m. pagaminti dviračiai „Ereliukas“ ir „Kregždutė“, 1984 m. pagamintas dešimtmilijoninis dviratis „Ereliukas“ melsvu rėmu su užrašu „dešimt milijonų“, 1974 m. pagamintas dviratis su universaliu rėmu „Vyturėlis“, tinkantis važiuoti ir berniukams, ir mergaitėms, ir 1983 m. pradėti gaminti dviračiai išardomais rėmais – „Venta“ ir „Rambynas“.

Reorganizavus gamyklą „Vairas“, įkurta bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Baltik-Vairas“, kuris yra vienas iš Vokietijos dviračių gamybos koncerno „Panther“ padalinių. Ekspozicijoje rodomas Šiauliuose pagamintas trimilijoninis dviratis „Panther“.

Dar viena ekspozicijos dalis paskirta velomobiliams – ateities transportui. Muziejuje eksponuojamas Rimanto Martinkėno pagamintas velomobilis „Meleta“, Henriko Sutkaus velomobilis „Šiauliai“, Vidmanto Valio dvivietis velomobilis.

Ypatingo lankytojų dėmesio susilaukia juvelyriški H. Sutkaus pagaminti veikiantys dviračių modeliukai, agentūros „Factum“ pripažinti rekordu kaip mažiausi dviračių modeliai Lietuvoje.

Muziejaus pirmajame aukšte rengiamos parodos, įrengta videoperžiūrų vieta.

Ekspozicija „Dviratis ir Lietuva“ yra viena iš lankomiausių Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspozicijų.

Ekspozicijos autoriai: vyresn. muziejininkas Algirdas Zaukas, restauratorė Virginija Kulikauskaitė, dailininkė Vita Andrulienė. Ekspozicijos sukūrimą parėmė JT Vystymosi Programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, LR Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyrius, Šiaulių apskrities Ekologijos studijų centras.