Dailininko Justino Vienožinskio tėviškė

Kontaktai
Adresas: Dačiūnų k., Obelių pšt., LT–42220 Rokiškio r.

Istorijos fragmentai
Muziejus atidarytas 2011 m. birželio 29 d. minint Justino Vienožinskio 125-ąsias gimimo metines.

Justinas Vienožinskis
Justino Vienožinskio vaikystė ir jaunystės metai prabėgo Rokiškio krašte, vaizdingose Obelių apylinkėse. Būsimasis dailininkas gimė 1886 m. birželio 29d. Mataučiznoje, iš kurios, šeimai pagausėjus, persikelta į Dačiūnų viensėdiją. Tėviškė Justinui – ne tik numylėta ir brangi vieta, bet ir prieglobstis sunkiais 1914–1918 m. karo metais, kai visa ūkio našta teko jaunam, Krokuvos dailės akademiją baigusiam menininkui. Iki akademijos Justino mokytasi Rokiškio pradinėje mokykloje, Mintaujos bei Maskvos gimnazijose, kur formavosi polinkis ir gabumai dailei. Tačiau didžiausią įtaką jo kaip menininko ir asmenybės brandai darė studijos Krokuvos dailės akademijoje 1908–1914 m. Čia jis sėkmingai studijavo, ne kartą pelnydamas aukštus įvertinimus, apdovanojimus ir pinigines premijas, kurios atverdavo galimybes pažinti Vakarų Europos muziejų dailės paveldą ir lobyną. Akademijoje jis formavosi kaip individualaus braižo tapytojas, talentingai ir savitai perpratęs postimpresionisto P.Sezano kūrybą. Visa studijų patirtis, sukaupta tapyboje, pelnys pirmojo profesionaliosios moderniosios lietuvių dailės tapytojo vardą.

Įgimtas dailininko principingumas, veiklumas, įgyta erudicija, puiki kultūrinė nuovoka suteikė jam galimybę įgyvendinti idėją – įkurti Meno mokyklą, veikusią nuo 1922 m. Kaune. Įveikęs valdžios daromas kliūtis, ne kartą nepelnytai nuvertintas, Justinas Vienožinskis plėšte išplėšė leidimą Meno mokyklai, tapusiai jaunųjų menininkų ugdymo, lietuvių profesionaliosios dailės formavimosi pamatu. Atidavęs visą savo energiją organizaciniams rūpesčiams jis buvo ir mokyklos direktorius, ir pedagogas, kurio darbui turėjo pašaukimą ir didžiulį talentą. Jo vadovaujama tapybos studija visada buvo gausiausia studentų, kurie su pagarba prisimena reiklų, principingą, rūpestingą dėstytoją. Tačiau Justino Vienožinskio tiesumas, principingumas dažnai neįtikdavo valdžiai, todėl ne kartą mėginta jį pažeminti pareigose neleidžiant dirbti pedagoginio darbo. Atlaikęs daug gyvenimo ir likimo smūgių, menininkas nepalūžo ir stengėsi būti Lietuvos kultūrinio gyvenimo fone. Tai liudija Justino Vienožinskio bendradarbiavimas su rokiškėnu Juozu Keliuočiu jo redaguojamame meno žurnale „Naujoji Romuva“. Juozo Keliuočio pasiūlymu Justinas Vienožinskis dirbo žurnale dailės kritiku ir šis etapas buvo vaisingas straipsniais, pažymėtais aktyvios kovos už dailės atsinaujinimą ženklu. Drąsiai galima teigti, kad jo, kaip dailės kritiko, darbai aktualūs ir šiandien.

Didelė ir plati visuomeninė bei organizacinė veikla Justinui Vienožinskiui neleido nuolat skirti jėgų kūrybiniam darbui. Nors ne itin gausus, tačiau brandus kūrybinis palikimas įėjo į lietuvių profesionaliosios dailės istoriją jo tapytais peizažais ir portretais. Justino Vienožinskio kūryba, jo veikla, tikėjimas profesionalaus meno galia įpareigoja mus vis naujai įsigilinti ir įvertinti šio menininko palikimą.

Renginių archyvas
[2011 06 29] Rokiškio krašto muziejuje ir J. Vienožinskio tėviškėje: dailininko Justino Vienožinskio 125-ųjų gimimo metinių minėjimas. Išsamiau >

Giedrės Spundzevičienės tekstas, Tomo Kapočiaus nuotraukos