
Rokiškio muziejus vasarą.
Nuotr. D. Baltakio |

Rokiškio dvaro sodyba.
Nuotr. ZedArt |

Pasigrožėję gėlynais,
oficinoje apžiūrėsite
Liongino Šepkos drožinių
ekspoziciją. Nuotr. D. Bal-
takio |

Muziejininkai, trumpam
tapę grafais Tyzenhau-
zais. Nuotr. D. Baltakio |

Dvarų kultūros ir istorijos
ekspozicijos fragmentas.
Nuotr. D. Baltakio |

Liongino Šepkos ekspo-
zicijos fragmentas. Nuotr.
D. Baltakio |

Liongino Šepkos drožinių
ekspozicija. Vieno iš pir-
mųjų kūrinių fragmentas.
Nuotr. D. Baltakio |

Rokiškio muziejus žiemą.
Nuotr. D. Baltakio |

Didžioji menė.
Nuotr. D.
Baltakio |

Dvarų kultūros ir istorijos
ekspozicijos fragmentas.
Nuotr. D. Baltakio |

Rokiškio dvaro rūmų
valgomojo fragmentas.
Nuotr. D. Baltakio |

Istorinės ekspozicijos
fragmentas.
Nuotr. D. Bal-
takio |

Petras Bliūdžius – vienas
iš Rokiškio krašto
muziejaus steigėjų |
Rokiškio krašto muziejus
Kontaktai
Adresas: Tyzenhauzų al. 5, LT-42115, Rokiškis.
Tel.: (8 ~ 458) 52 261, (8 ~ 458) 52 639.
Tel./faksas (8 ~ 458) 52 835.
El. paštas:
muziejus@rokiskyje.lt
http://www.muziejusrokiskyje.lt/
Įmonės kodas 190263920.
Direktorė – Nijolė Šniokienė.
Informacija lankytojui
Darbo laikas:
antradieniais – sekmadieniais 10–18 val.
Bilieto kaina
Visų
muziejaus ekspozicijų lankymas:
suaugusiesiems – 6 Lt;
moksleiviams – 2 Lt;
studentams, pensininkams – 3 Lt.
Tik L. Šepkos drožinių ekspozicijos lankymas:
suaugusiesiems – 4 Lt;
moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Lt.
Tik centrinių rūmų ekspozicijų lankymas:
suaugusiesiems – 4 Lt;
moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 Lt.
Parodų lankymas:
suaugusiesiems, moksleiviams, studentams, pensininkams – 1 Lt.
Ekskursijos kaina:
ekskursija su vadovu muziejuje lietuvių kalba – 15 Lt;
ekskursija su vadovu muziejuje užsienio kalba – 25 Lt;
ekskursija su vadovu muziejuje lietuvių kalba, lankant miestą ir bažnyčią – 30 Lt;
ekskursija su vadovu muziejuje užsienio kalba, lankant miestą ir bažnyčią – 40 Lt.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 ~ 458)
31 512, mob. tel. 8 615 44 586.
Edukacinės programos kaina:
vienam
asmeniui – 2 Lt (išskyrus programas „Sūrio kelias“ ir „Sugrįžusios
gyventi“).
Edukacinės programos užsakomos tel. (8 ~ 458) 31 512, mob. tel. 8 615 44
586.
Fotografavimas:
individualus – 5 Lt; grupės (vestuvių, krikštynų ir
kt. – 10 Lt).
Filmavimas
– 30 Lt.
Neįgaliesiems:
muziejaus du pastatai (šiaurinė ir pietinė oficinos) pritaikyti judėjimo
negalią turintiems lankytojams.
Papildomos paslaugos
Ekskursijų užsakymas į muziejų;
Ekskursijų užsakymas į Rokiškio bažnyčią;
Ekskursijų užsakymas į Rokiškio senamiestį;
Ekskursijų užsakymas į Liongino Šepkos parką;
Remiantis dvarų bei muziejaus archyvų medžiaga teikiama informacija rajono
kraštotyrininkams, mokytojams ir kitiems interesantams;
Suteikiama galimybė naudotis muziejaus surinkta medžiaga mokslininkams,
leidžiantiems knygas, monografijas;
Pažymų apie asmens gimimą, santuoką ir mirtį išrašymas pagal muziejaus
archyve saugomas bažnyčių archyvo knygas;
Kopijavimo paslaugos.
Rinkinys
Muziejaus fonduose sukaupta daugiau kaip 60 000 eksponatų, yra per 20
saugyklų, kuriose yra įrengtos neblogos muziejinių rinkinių saugojimo
sąlygos.
Muziejus turi gausius numizmatikos, archeologijos, garsiausio XX a. Lietuvos
dievdirbio Liongino Šepkos (1907–1985) drožinių rinkinius, tapybos,
grafikos, taikomojo meno eksponatų iš grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių
kolekcijos.
Ekspozicijos
Istorijos ekspozicija
1999 m. rugsėjo mėnesį, švenčiant Rokiškio miesto įkūrimo 500 metų
jubiliejų, muziejuje atidaryta istorinė ekspozicija, kuri apima Rokiškio
krašto istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. vid. Lankytojų dėmesį
patraukia senieji šarvai, ginklai, itin retos knygos, valstiečių ir
amatininkų darbo įrankiai, gaminiai, įžymių rokiškėnų nuotraukos ir jų
asmeniniai daiktai, pokario rezistencinių kovų relikvijos.
Rokiškio grafystės istorija
Įspūdingiausias eksponatas – 1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapis, kuriame
smulkiai pavaizduoti dvaro žemėje buvę miesteliai, keliai, miškai, arimai ir
kiti objektai. Ekspozicijoje rodomi K. Tyzenhauzo, A. Orlovskio ir M.
Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės piešiniai, kuriuose įamžinti XIX a. grafystės
vaizdai, žmonės... Grafus Tyzenhauzus ir Pšezdzieckius taip pat mena jų
rašyti laiškai, antspaudai, dvaro svečių vizitinės kortelės, portretai.
Dvarų kultūra ir istorija XIX–XX a. pr.
Jai skirta didelė dalis muziejaus salių ir kambarių. Eksponuojama vienintelė
Lietuvoje išsaugota ir restauruota XIX a. pab. – XX a. pr. grafų drabužių
kolekcija.
Liongino Šepkos kūrybos ekspozicija
XX a. pr. Rokiškio krašte gimė ir kūrė garsiausias Lietuvoje šio amžiaus
dievdirbys – Lionginas Šepka. Jo drožinių ekspozicija įrengta atskiroje
oficinoje. Šešiose salėse atspindėta visa meistro kūryba (apie 300 kūrinių,
kai kurie iš jų sudaryti iš kelių dešimčių detalių). Pradedama pirmuoju
įspūdingu daugiafigūriu paminklu broliui ir užbaigiama – paskutiniuoju
nebaigtu drožiniu, kurtu prieš pat mirtį.
Apie Lionginą Šepką >
XX a. pab. – XXI a. pr. prakartėlių ekspozicija
Nuo 1998 m. Kalėdų muziejuje rengiamos respublikinės prakartėlių parodos. Jų
organizavimo idėją pasiūlė italų dailininkas, verslininkas ir mecenatas
Angelo Frosio. Prakartėlių parodų dalyviai yra labai įvairūs žmonės:
profesionalūs keramikai, garsūs tautodailininkai, moksleiviai, darželinukai,
pensininkai ir kt. Šios parodos padėjo sukaupti vienintelę Lietuvoje
prakartėlių kolekciją. Dabar muziejuje yra 100 įvairių prakartėlių.
Geležiniai kryžiai ir geležinės viršūnės
Muziejaus mažosios architektūros paminklų geležinių viršūnių rinkinį sudaro
82 vnt. Didžioji dalis eksponatų yra iš Rokiškio apylinkių, po kelis - iš
aplinkinių rajonų. Pati seniausia eksponuojama kryžiaus viršūnė datuojama
1741 m.
„Nazariečiai, Nepomukai... ir kiti šventieji“ (senoji medinė lietuvių
liaudies skulptūra)
Muziejuje saugoma senųjų liaudies skulptūrų kolekcija gana gausi ir vertinga
– virš 170 eksponatų. Kolekcijoje saugoma galbūt viena seniausių skulptūrų –
„Kristus po prisikėlimo“ (XVI a.). Ekspozicijoje vyrauja Jėzaus
(Nukryžiuotasis, Jėzus Nazarietis, Kristus), šv. Jono Krikštytojo, šv. Jono
Nepomuko, švč. Mergelės Marijos siužetai.
Medžioklės trofėjai
Ekspozicija įrengta Rokiškio miestui pasitinkant 505 metų jubiliejų.
Eksponuojami Rokiškio grafų Tyzenhauzų bei Pšezdzieckių sumedžiotų žvėrių
iškamšų, įspūdingų ragų ir gretimuose dvaruose saugoti medžioklės trofėjai.
Greta kažkada Rokiškio krašto dvaruose saugotų medžioklės trofėjų, įvairių
fotografijų, ekspozicijoje puikuojasi naujausi rokiškėnų sumedžioti, aukso
medalius tarptautinėse parodose pelnę elnių, briedžių, stirninų ragai, šernų
iltys, vilkų kailiai.
Parodos
Muziejuje ir kitose vietose rengiamos dailės, tautodailės, fotografijos,
kraštotyros, proginės parodos.
Projektai
Rokiškio rajono savivaldybės administracija kartu su kitais Latvijos
ir Lietuvos partneriais įgyvendina projektą „Tarpvalstybinis
tinklas“, taikant meną ir amatus kaip kompetencijos ir patrauklumo
skatinimo priemonę tarp Latvijos ir Lietuvos pasienio ruožų „Vidurio
Baltijos šalių amatai“.
Išsamiau >
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo 2007–2013 metų Latvijos –
Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas „Patrauklių
ir prieinamų muziejų Žiemgaloje ir šiaurinėje Lietuvoje plėtra /
Muziejų prieinamumas“.
Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Muziejus aktyviai dalyvauja įvairiuose rajono, respublikos
kultūriniuose-šviečiamuosiuose renginiuose, įsijungia ir į tarptautines
kultūrines programas;
Kasmet muziejuje vyksta respublikinės medžio drožėjų darbų parodos-konkursai
Liongino Šepkos premijai laimėti;
Organizuojamos mokslinės konferencijos;
Vyksta kultūriniai renginiai;
Įgyvendinamos edukacinės programos;
Leidžiami muziejų populiarinantys leidiniai;
Dalyvaujama Europos kultūros paveldo dienų renginiuose;
Kasmet rengiamos tiriamosios ekspedicijos po Rokiškio krašto apylinkes;
Muziejaus mokslinėje bibliotekoje sukaupta daugiau negu 3 000 knygų.
Muziejaus skyriai
Istorijos skyrius;
Rinkinių skyrius;
Dailės skyrius.
Muziejaus padaliniai
Kriaunų
istorijos muziejus
Obelių istorijos muziejus
Istorijos fragmentai
Rokiškio krašto muziejaus steigimo iniciatoriai – Juozas Ruseckas, Balys
Mikėnas, Juozas Šukys, Petras Bliūdžius, Jonas Blinstrupas, J. Malevičius.
1932 m. Kratotyros draugija nutarė įkurti muziejų, kuriame būtų kaupiamos
Rokiškyje surinktos kultūros vertybės, sudarytos tinkamos sąlygos senovės
liekanoms laikyti ir saugoti.
1933 m. gegužės 1 d. muziejus, įsikūręs Vilniaus g. 6, atvėrė duris į naujai
įrengtą ekspoziciją. Besikuriančio muziejaus fondus tada sudarė muziejinės
vertybės, kurias surinko apskrities mokytojai ir moksleiviai, taip pat
daiktai, perimti iš Rokiškio gimnazijos muziejėlio. Tai buvo drožinėtų
verpsčių, senosios skulptūros kolekcija, įvairios tošinės, mediniai indai ir
kitokie smulkūs eksponatai.
Pirmasis muziejaus vedėjas buvo geografijos mokytojas Petras Bliūdžius.
1939 m. muziejaus fonduose buvo 1 046 muziejiniai eksponatai. Visuomenei čia
sukaupta medžiaga buvo pristatoma priešistorijos, liaudies meno,
etnografijos, numizmatikos, pedagogikos ir senosios spaudos skyriuose.
1940 m. buvo nacionalizuoti Rokiškio Pšezdzieckių dvaro rūmai. P.
Bliūdžiaus ir miesto burmistro Vl. Paukštos dėka Kraštotyros muziejus
greitai perkeltas į dar nespėtus nuniokoti dvaro rūmus ir taip ateinančioms
kartoms buvo išsaugotas dvarų kultūros vertybių palikimas.
Po kurio laiko dvaro rūmuose įsikūrė Raudonosios armijos dalinys. Tuo laiku
rūmuose buvo sunaikinta arba dingo nemažai paveikslų, baldų, indų ir kitų
vertingų bei brangių daiktų.
1941 m. birželio mėn. P. Bliūdžių su šeima valdžia ištrėmė į Sibirą (ten jos
nariai ir mirė).
Po karo Rokiškio muziejaus veikla buvo atgaivinta, tačiau jis nuolat buvo
kilnojamas iš vienos vietos į kitą, kol 1952 m. galutinai įsikūrė buvusiuose
dvaro rūmuose.
1952 m. atlikus rūmų remontą, pradėta rengti nauja ekspozicija.
1953 m. lankytojus pakvietė archeologijos, etnografijos, liaudies meno, meno
ir gamtos skyriuose įrengta ekspozicija.
Šeštame dešimtmetyje muziejaus padaliniais tapo Zarasų muziejus ir Stelmužės
bažnyčioje įrengtos ekspozicijos.
1963–1966 m. muziejaus fondus papildė pirmieji unikalūs L. Šepkos medžio
drožiniai.
1970 m. įrengta ir apipavidalinta muziejaus liaudies meno ekspozicija.
1971 m. įrengta medžio drožėjo L. Šepkos drožinių ekspozicija.
1975–1980 m. įrengta istorijos ekspozicija, kurioje buvo pateikiama
medžiaga, apimanti laikotarpį nuo seniausių laikų iki šių dienų.
1979 m. kultūros namams išsikėlus į naujas patalpas, muziejus tapo
vieninteliu viso dvaro ansamblio šeimininku.
Rokiškio dvaro rūmai, kur įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, pastatyti 1801
m. grafo Ignoto Tyzenhauzo. Dvaro ansambliui priklauso 16 pastatų. Už dvaro
rūmų puikus parkas, įkurtas 1797 m., kuris užima 16 ha plotą.
2010 m. Kultūros ministerijos premija už
geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės
edukacijos projektus paskirta Rokiškio krašto muziejui.
Lionginas Šepka
Lionginas Šepka – garsiausias XX a. Lietuvos dievdirbys.
Gimė 1907 m. rugsėjo 15 d. Šiaudynės kaime (Rokiškio raj.).
Droinėti L. Šepka pradėjo 1950 m., mirus broliui Petrui, kurio namuose tuo
laiku gyveno. Pradėjęs drožti broliui paminklą, peiliuko iš rankų jau
nepaleido. Greitai išryškėjo ir originali šio menininko kūrybos kryptis.
Per 10 metų L. Šepka sukūrė tris paminklus broliui ir vieną tėvams.
Dviejuose paminkluose, skirtuose broliui ir tvams, sukurta visu ūgiu ant
aukštesnio ar žemesnio pjedestalo stovinčios Marijos figūra.
Pats sudėtingiausias – didysis paminklas, pradėtas kurti 1955 metais. Tai
savo sudėtinga struktūra, originaliomis plastinėmis formomis, iš daugybės
įvairių komponentų susidedantis ir tuo stebinantis kūrinys. Centrinė jo ašis
– kryžius – apipintas egzotiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais,
nuogomis figūrėlėmis, jį supa stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės,
pritupdytos išraiškingų paukščių figūrėlių, įvairios formos grandinės,
kvadratinėse lentose įrėžti į ornamentus pereinantys tekstai, karūnuotos
širdys. Viskas čia alsuoja gyvenimu.
Prieš 30 metų L. Šepka sukūrė apie 1 500 įvairaus dydžio darbų – vieni
bareljefai telpa delne, kiti yra kelių metrų aukščio, ypač didelės erdvinės
kompozicijos.
Rokiškio krašto muziejaus lankytojai turi galimybę susipažinti su visa L.
Šepkos kūryba, pradedant nuo pirmojo jo darbo ir baigiant paskutiniuoju
neužbaigtu jo drožiniu.
L. Šepka mirė 1985 m. lapkričio 4 d. Palaidotas gimtinėje, Lebedžių
kapinėse.
|