Šiluvos muziejus. Nuotr. Albino Stakausko

Ekspozicijoje.

Sutarties tarp Raseinių krašto istorijos muziejaus ir Kauno arkivyskupijos dėl muziejaus pasirašy- mo dieną (2010 m. sau- sio 21 d.)

Ekspozicijoje

Ekspozicijoje

Šiluvos muziejus

Pastoralas Nuotr. Albino Stakausko

šiluvos muziejus

Kontaktai
Adresas: M. Jurgaičio 17 a, Piligrimų centras, Šiluva, LT-60432 Raseinių r.
Tel. (8 ~ 428) 43 220.
Mob. 8 687 87 124.
El. p. info[at]siluva.lt 
Svetainė internete www.siluva.lt

Informacija lankytojui

Darbo laikas:
trečiadieniais – sekmadieniais 9.00–11.30 val. ir 13.30–18.00 val.

Parodos
Muziejuje vyksta parodos, kurių atidarymai būna mėnesio 13 d. po 12 val. šv. Mišių.

Ekspozicija
Muziejuje eksponuojama po Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo rasta skrynia, kurioje buvo slepiamas bažnyčios turtas, kryžius, peršautas per kivirčą su kalvinais, senieji Šiluvos bažnyčios liturginiai drabužiai bei reikmenys. Anksčiau šie daiktai buvo saugomi Marijos Ligonių Sveikatos koplytėlėje.

Pagrindiniai eksponatai:
geležinė dėžė, kurioje prieš 480 metų buvo sudėti ir užkasti žemėje katalikų Bažnyčios liturginiai reikmenys;
1931 m. dail. B. Rutkovskio tapytas Švč. Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje paveikslas;
Apsireiškimo Šiluvoje Ligonių sveikatos koplyčios maketas. 1957 m.;
Vyskupų M. Giedraičio, A. Tiškevičiaus, J. D. Lopacinskio ir S. J. Giedraičio portretas;
Bažnyčios Šiluvoje steigėjo ir fundatoriaus  P. S. Gedgaudo portetas 19 a.

Muziejaus istorija
2009 m. rugsėjo 9 d. buvo pašventinti Piligrimų centras ir Šiluvos istoriją atspindintis relikvijų muziejus.
2010 m. sausio 21 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Raseinių krašto istorijos muziejaus ir Kauno arkivyskupijos.

Apie Šiluvą
Garsus Lietuvos didikas Petras Simonas Gedgaudas, 1457 m. sumanęs vidury šilų esančiame Šilo kaime pastatydinti Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir savo šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus bažnyčią, nė neįtarė, kokia garbė laukia šios vietos.
XVI a. viduryje kalvinistų nugriautos Šiluvos bažnyčios apylinkėse 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis prisiartino prie akmens ir, pamatęs verkiančią mergelę, kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje laikomas pirmuoju Marijos pasirodymu Europoje ir vienu iš penkių Bažnyčios pripažįstamų apsireiškimų.
Po apsireiškimo, apie 1612 m., aklas senukas parodė, kur buvo paskutinio Šiluvos katalikų klebono Jono Holubkos užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs iškart praregėjo. Iškastoje skrynioje buvę bažnyčios steigimo dokumentai, Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, kiti brangūs bažnytiniai daiktai. Atradus bažnyčios steigimo dokumentus, 1622 m. laimėta byla dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Atrastasis paveikslas taip pat išgarsėjo stebuklais. Iš daugybės votų auksakalys Laurynas Hofmanas paveikslui nukaldino apkaustus, o 1786 m. rugsėjo 8 d. popiežiaus leidimu paveikslas vainikuotas aukso karūnomis. Padabintas paveikslas pakabintas naujos mūrinės bažnyčios – dabartinės Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos – centriniame altoriuje. Daugiau nei prieš du šimtmečius skulptoriaus Tomo Podgaisko sukurtas vėlyvojo baroko stiliumi statytos ir išdabintos bažnyčios dekoras puošia bažnyčią ir šiandien.
Marijos Apsireiškimo vietoje statytos medinės koplyčios. 1912 m. prelatas Jonas Mačiulis-Maironis padėjo kertinį akmenį mūrinės koplyčios pamatams. Nuostabaus grožio naujoji koplyčia, statyta pagal garsaus architekto Antano Vivulskio projektą, baigta ir pašventinta 1924 m. Projektas pilnai įgyvendintas tik 1999 metais, kai prie įėjimo į koplyčios kiemelį buvo pastatytos dvi klūpančių angelų figūros. Jas sukūrė architektai tėvas ir sūnus Antiniai.
Šiluvoje Švč. Mergelės Marijos gimimo (Šilinių) atlaidai švenčiami beveik penkis šimtus metų. Šiluvos atlaidai ypač išpopuliarėjo Nepriklausomoje Lietuvoje. Kaune netgi buvo įsikūręs komitetas maldininkų kelionėms organizuoti.
Atlaidų tradicijos nepavyko nutraukti ir sovietų okupacijos metais, nors KGB pareigūnai visaip kliudydavo keliaujantiems maldininkams. Priešingai, Šiluva per visas okupacijas išliko maldininkų traukos centru. 1993 m. rugsėjo 7 d. atlaidus pradėjo Popiežius Jonas Paulius II. Jis meldėsi Koplyčioje prie Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo akmens, laimino piligrimus miestelio gatvėse, Bazilikoje laikė mišias, Nekalčiausios Marijos širdies statulai uždėjo Lietuvos globėjos pergalės vainiką.
Maldininkai procesijomis eina iš Tytuvėnų ir Raseinių pusės į Šiluvą. Kiekviena atlaidų diena skiriama vis kitai temai. Švenčiamos kariuomenės, policijos, medikų, Bažnyčios darbuotojų, šeimos, vaikų, jaunimo, vienišųjų, ligonių, gyvybės apsaugos dienos. Atlaidų metu vyksta katechezės, religiniai spektakliai, koncertai. 
Rengiantis didžiajam Dievo Motinos Marijos 400 m. jubiliejui Šiluvos miestelio veidas pasikeitė. 2008 m. Bazilika ir Apsireiškimo koplyčia sujungtos į vieną sakralinę erdvę, galinčią sutalpinti tūkstančius piligrimų iš viso pasaulio. Šiluva iš kaimo parapijos tampa solidžiu dvasiniu centru, kur tikintieji gali ne tik atlaidų metu patirti dangaus teikiamą dvasinę atgaivą.

Renginių archyvas
[Nuo 2012 01 13] Romano Krasninkevičiaus (1926–1996) grafika (iš Domo Akstino kolekcijos).
[Nuo 2011 10 13] Paroda „O, Angele, man skirtas“ iš s. Reginos Editos Teresiutės asmeninės kolekcijos.