VIRTUALI PARODA „PETRUI KALPOKUI – 125“ I dalis    II dalis
Petras Kalpokas gimė 1880 m. kovo 31 d. Miškinės vienkiemyje, netoli    Kvietkų miestelio (Rokiškio raj.).    1890–1895 m. mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje.    1895–1898 m. mokėsi tapybos ir piešimo pas Vilhelmą Purvitį (Latvijos    dailės akademijos įkūrėjas ir pirmasis rektorius), Janį Valterį, lankė    V. Bliumo dailės mokyklą Rygoje.    1899–1900 m. mokėsi Odesos dailės mokykloje.    1904–1909 m. A. Ažbės dailės mokykloje (Miunchenas) studijavo tapybą,    grafiką, taikomąją dailę.    1906 m. vedė vengrų kilmės poetę Elizabetą Švarc.    1907 m. pradėjo dalyvauti lietuvių dailės draugijos rengiamose parodose.    1907 m. tapo antiakademistinės meninės draugijos „Secession“ nariu.    Dalyvavo šios draugijos rengtose parodose.    1909–1912 m. gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje.    1912–1914 m. gyveno Belmonto dvare, netoli Daugpilio ir Mintaujoje.    1914 m. išsiuntė apie 120 geriausių darbų į personalinę parodą Berlyne,    kuri neįvyko dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Nemažai šių    dailininko darbų dingo.    1914–1920 m. gyveno Šveicarijoje, Italijoje.    1920 m. grįžo į Lietuvą.    1921–1941 m. dėstė Kauno meno mokykloje (iki 1922 m. J. Vienožinskio    vadovaujami Piešimo kursai) piešimą, freską, mozaiką. Parašė „Tapybos    technikos vadovėlį“ (1930 m.).    1929–1940 m. vadovavo Kauno meno mokyklos tapybos studijai.    1928 m. surengė personalinę parodą Kaune.    1932 m. vedė beletmeisterę ir teatro dailininkę Olgą Dubeneckienę.    1944–1945 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.    1945 m. suteiktas profesoriaus vardas.    1945 m. gruodžio 5 d. mirė Kaune.