Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos muziejus Prof. Meilutės Kabailienės biografijos fragmentai Mokslinės ir pedagoginės veiklos bendri bruožai Mokslinio tyrimo metodai ir sritys Publikacijos Dalyvavimas mokslinėse konferencijose Tarptautiniai projektai ir ryšiai Darbas su jaunais specialistais Virtuali paroda „Prof., habil. dr. Meilutės Kabailienės mokslinė veikla ir darbai“ Bibliografija Mokslinės ir pedagoginės veiklos bendri bruožai Meilutė Kabailienė (Chomskytė) gimė 1931 m. spalio 16 d. Kaune. 1950 m. baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti geologiją. 1955 m. baigusi universitetą įstojo į aspirantūrą prie Lietuvos MA Geologijos ir geografijos instituto. Aspirantūrai pasibaigus, 1959 m. tame pačiame institute pradėjo dirbti jaunesniąja moksline bendradarbe, o nuo 1961 m. – vyr. moksline bendradarbe. 1960 m. prof. M. Kabailienė apgynė daktaro (mokslų kandidato) disertaciją tema „Rytų Baltijos pakrantės svarbiausi stratigrafijos ir paleogeografijos bruožai ir jų sugretinimas su kaimyniniais rajonais“. Po MA institutų reorganizacijos nuo 1964 m. M. Kabailienė pradėjo dirbti Lietuvos Geologijos institute. Nuo 1971 m. M. Kabailienė dirbo docente Vilniaus pedagoginiame universitete, nuo 1974 m. – profesore tame pačiame universitete. 1973 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją tema „Žiedadulkių spektrų susidarymas ir jų interpretacijos metodai pritaikant Lietuvos holoceno stratigrafijai ir miškų istorijai“. 1978 m. už naujų palinologijos metodų sukūrimą ir jų pritaikymą Lietuvos holoceno paleogeografijai prof. M. Kabailienei buvo skirta Lietuvos valstybės premija. 2005 m. aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurse Studijų ir kokybės vertinimo centras trečiąja premija pažymėjo M. Kabailienės vadovėlį „Kristalografija“, išleistą 2003 m. Nuo 1980 m. prof. M. Kabailienė dirba Vilniaus universitete geologijos ir mineralogijos katedroje. Ji skaito paskaitas studentams geologams, biologams, geografams ir archeologams, dirba mokslinį darbą, dalyvavo keliuose tarptautiniuose tyrimo projektuose, vadovavo doktorantams, magistrams ir bakalaurams, kvartero stratigrafams ir paleoekologams. M. Kabailienė dėsto paleontologijos, paleontologinių tyrimo metodų, paleontologijos su istorinės geologijos pagrindais, Lietuvos holoceno ir tyrimo metodų kursus. 1980–1990 m. skaitė kristalografijos, mineralogijos, geochemijos, gamtos apsaugos, jūrų geologijos kursus geologijos studentams. Mokslinio tyrimo metodai ir sritys M. Kabailienė – paleobotanikė. Savo tyrimuose ji taiko žiedadulkių ir diatomėjų analizių duomenis, tiria daugiausia Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno sluoksnius. Panaudodama tiek Lietuvos pakrantės, tiek ir atviroje jūroje pragręžtų nuosėdų žiedadulkių ir diatomėjų analizių duomenis ji daug metų tyrinėja Baltijos jūros raidą, paleoekologines sąlygas, jūros vandens lygio svyravimus. Profesorė yra ištyrusi Lietuvos ežerų ir pelkių vystymosi istoriją, išnagrinėjusi Lietuvos augalijos ir klimato kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene (maždaug per pastaruosius 14000 metų), sudarė minėto laikotarpio stratigrafinę schemą. Ypač svarbų dėmesį savo darbuose M. Kabailienė skyrė paleobotaninių tyrimų teorijai ir metodikai: buvo tiriami žiedadulkių pasiskirstymo ir nusėdimo dėsningumai ežerų vandenyje, įvairių augalų žiedadulkių pernešimas ore. M. Kabailienė pasiūlė naują metodą augalų žiedadulkių produktyvumui nustatyti, ji apskaičiavo svarbiausių Lietuvoje augančių medžių žiedadulkių produktyvumą, išvedė pataisos daugiklius, reikalingus žiedadulkių analizės duomenų koregavimui, pasiūlė naują metodą praeities augalijos sudėčiai atkurti ir tuo metodu atkūrė Lietuvos augalijos sudėtį per 14000 metų. Pastaraisiais metais savo tyrimuose M. Kabailienė ypač svarbų dėmesį skiria žmogaus ūkinės veiklos poveikiui augalijai, ežerams, pelkėms, dirvožemiams. Publikacijos M. Kabailienė parašė ir atspausdino apie 200 mokslinių straipsnių, 13 monografijų ir 5 vadovėlius. Ypač reikšmingos paleobotanikos teorijos ir metodikos klausimams skirtos monografijos „Žiedadulkių spektrų susidarymas ir paleoaugalijos atkūrimo metodai“ (1969), „Taikomosios palinologijos pagrindai“ (1979), „Lietuvos holocenas“ (1990), „Gamtinės aplinkos raida Lietuvoje per 14000 metų“ (spaudoje). Didelė dalis M. Kabailienės mokslo darbų, ypač pastarųjų metų, yra parašyti anglų kalba ir atspausdinti užsienyje (Švedijoje, Belgijoje, Kanadoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje). Dalyvavimas mokslinėse konferencijose M. Kabailienė skaito mokslinius pranešimus geologų, paleoekologų, palinologų, diatomistų, paleoklimatologų, Baltijos jūros tyrinėtojų konferencijose. Ji kelis kartus buvo kviečiama į tarptautinių palinologų, paleolimnologų konferencijų organizacinius komitetus. M. Kabailienė parengė ne vieną svarbų tarptautinį renginį Vilniaus universitete. Ypač svarbios M. Kabailienės organizuotos konferencijos vyko 1986 m. (tema „Ežerinių nuosėdų tyrimo metodai paleoekologiniais ir paleoklimatiniais aspektais“), 1992 m. (tema „Gamtos ir žmogaus poveikis aplinkai vėlyvajame ledynmetyje ir holocene“) ir 1995 m. (tema „Lietuvos Baltijos jūros pakrantės zonos gamtinės aplinkos ir žmogaus kultūros istorija“). M. Kabailienė sudarė ir redagavo anglų kalba leistus šių konferencijų darbų rinkinius ir ekskursijų vadovus. 1992 m. konferencijos darbų rinkinys 1998 m. buvo atspausdintas Belgijoje. Tarptautiniai projektai ir ryšiai Nuo 1980 m. M. Kabailienė aktyviai dalyvauja tarptautinių mokslo projektų darbuose. 1980–1990 m. M. Kabailienė organizavo ir vadovavo tyrimams Lietuvoje pagal tarptautinę geologijos koreliacijos programą (158 projektas). Buvo tiriama ežerų ir pelkių raida, atkuriamas klimatas. Pagal gautus tyrimų duomenis parengta daug mokslinių straipsnių. M. Kabailienė dirba keliuose tarptautiniuose projektuose: Europos žiedadulkių duomenų bankas (EPD) (nuo 1990 m. iki 2000 m. buvo renkama į šio projekto tarptautinę tarybą, yra šių tyrimų Lietuvos grupės vadovė), tarpdisciplininių archeologinių objektų tyrimų projektas (PACT) (M. Kabailienė buvo tarpt. komiteto narė ir Lietuvos grupės vadovė), projektas „Europos žiedadulkių monitoringo programa“ (EPMP skirtas šiuolaikinių augalų žiedadulkių pasklidimo ore tyrimams), ežerų ir pelkių praeičiai tirti buvo skirtas projektas „Wetland“. M. Kabailienė buvo Baltijos kraštų paleoekologinių sąlygų atkūrimo ir žmogaus įsikurdinimo NorFA programos (1997–2002) koordinatorė Lietuvoje. Be to, M. Kabailienė atliko tyrimus ir vadovavo paleoekologų grupei projekte „Akmens amžius Pietų Lietuvoje“ (1994–2000). Darbas su jaunais specialistais M. Kabailienė vadovauja doktorantams ir jauniems specialistams, rengiantiems daktaro disertacijas. M. Kabailienės vadovaujami daktaro disertacijas apgynė 9 asmenys (du iš jų dirba Rusijoje, po vieną Švedijoje, Estijoje ir Baltarusijoje, keturi Lietuvoje). Šiuo metu vadovauja vienam jaunam specialistui, dirbančiam Geologijos tarnyboje. Nuotraukos iš VU Geologijos ir mineralogijos muziejaus